Prelato Pranciškaus Juro 50 metų kunigystės sukakčiai paminėti
Vertindamas prelato Pranciškaus Juro veiklą, Simas Sužiedėlis rašė, kad tai yra "Valančiaus šviesa už marių”. Tai nėra per daug pasakyta.
Kas buvo anų laikų Lietuvai vysk. M. Valančius, tas lietuvių išeivijai Amerikoje prel. Pr. Juras.
Gimęs 1891 m. Lietuvoje, netoli Šiaulių, ir baigęs pradžios mokyklą, eina į krautuvę dirbti, kad turėtų lėšų aukštesniems mokslams. 1912 m. atvyksta į Ameriką ir čia, nors ir nelengvais keliais, kopia į mokslo aukštumas.
1922 m. įšventinamas kunigu ir paskiriamas į lietuvių parapiją Lawrence, Mass., vikaro pareigoms. Paskui šioje parapijoje jis išklebonavo net 38 metus. Už didelius nuopelnus lietuvių tautai ir Katalikų Bažnyčiai 1951 m. popiežiaus pakeltas į prelatus, o 1966 m. gavo aukštą apaštališkojo protonotaro titulą. Nors klebonui Jurui netrūko darbo parapijoje, tačiau jo ryžtinga dvasia veržėsi vis platyn, toli, toli už parapijos ribų. Kas besuskaitys tas lietuviškas katalikiškas organizacijas, kurioms jis pirmininkavo arba rūpinsi jų dvasiniais reikalais! Kiek jis išleido knygų, kiek straipsnių į lietuvių laikraščius prirašė, kiek paskaitų ir pamokslų per tuos 50 kunigavimo metų pasakė, tur būt, nė jis pats nebeatsimintų. Nedaug yra žmonių, kurių veikla būtų tokia šakota, kurių širdis taip degtų Dievo ir tėvynės meile, kurie, nežiūrint nelabai stiprios sveikatos, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime pasirodytų kaip dvasios milžinai. Ir dabar, išėjęs įpensiją, gyvendamas Putnamo Matulaičio namuose, nesutinka ilsėtis ant užsipelnytų laurų, bet, lyg uoli bitelė, telkia kultūrinę medžiagą įsavo įsteigtą ir vadovaujamą Amerikos Lietuvių Katalikų Archyvą — ALKĄ.
Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir linkime dar ilgai darbuotis Kristaus vynuogyne!