Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
OLIMPIADĄ PRISIMENANT
Š.m. rugpiūčio pabaigoje įvykusioje pasaulinėje olimpiadoje Miuncheno mieste iš Lietuvos dalyvavo būrys iškiliųjų sportininkų, kuriuos malonu dar kartą prisiminti ir paminėti, nors olimpiados ugnis jau užgesusi.
Olimpiadoje dalyvavo: Anatolijus Baranovas, ilgų nuotolių bėgikas, 1972 m. šalies čempionas maratono bėgime; Romualdas Bitė, 3000 m su kliūtimis bėgikas; Vladas Cesiūnas, irkluotojas, laimėjęs bronzos me-dalį 1971 m. Europos čempionate, o 1972 m. TSRS čempionas; Modestas Paulauskas, krepšininkas, krepšinį žaidžiąs nuo 1954 m., praėjusioje XIX olimpiadoje laimėjęs bronzos medalį, o dabar — aukso; Rimantas Plungė, rutulio stūmikas, jo geriausias rezultatas — 20 m 24 cm; Kęstutis Šapka, šuolininkas į aukštį, 1971 m. Europos čempionas, 1972 m. Europos pirmenybėse laimėjęs sidabro medalį, buvęs šalies čempionas, jo geriausias rezultatas — 2 m 24 cm; Birutė Užkuraitytė, plaukikė, 1972 m. šalies čempionė; Nijolė Sabaitė, vidutinių nuotolių bėgikė, šioje olimpiadoje ji iškovojo sidabro medalį 800 m bėgime, nubėgdama šį nuotolį per 1 min. 58,7 sek. Žinoma, visi šie sportininkai olimpiadoje dalyvavo po Sovietų Sąjungos vėliava.
TAIP JIE ATOSTOGAVO
Rugsėjo 1 d. Lietuvoje prasideda nauji mokslo metai. Į mokyklas vėl susirinko tūkstančiai jaunuolių, tačiau jų vasaros atostogos žymiai skyrėsi nuo mūsų čionykščių moksleivių atostogų. Apie 10 tūkstančių Lietuvos studentų ir moksleivių iš specialiųjų vidurinių mokyklų vasarą praleido darbo ir poilsio stovyklose, kurių krašte buvo 127. Iš čia jie buvo siunčiami į aplinkinius kolūkius įvairiems žemės ir ruošos darbams.
Mažesnis skaičius besimokančio jaunimo vasaros atostogas praleido svetimų kraštų (Bulgarijos, Vengrijos, Rusijos, R. Vokietijos ir kt.) darbo stovyklose. Tomsko apylinkėse lietuviai studentai ir studentės tiesė naujus kelius, dirbo prie statybų ir kt. Naujiems mokslo metams jaunuoliai buvo grąžinti į mokyklas "fiziškai užsigrūdinę ir pailsėję".
("Komj. Tiesa", nr. 175)
FILMŲ MĖGĖJAMS
Nuo liepos mėnesio pradėjo eiti mėnesinis informacinis leidinys "Kinas", skiriamas filmų recenzavimui, kino kritikai, įvairioms kinematografijos naujienoms. "Kinas" yra 32 puslapių, spalvotas. Jis pakeis iki šiol ėjusias "Ekrano Naujienas".
PREKYBA IŠ PO SKVERNO
Vasaros metu, kai Lietuva knibždėte knibžda keliautojais, tiek vietiniais, tiek turistais iš svetur, kurortuose pradėjo sparčiai plisti "prekyba iš po skverno" įvairiais suvenyrais. "Literatūra ir Menas" (nr. 33) piktinasi, kad tokia nelegali prekyba vyksta beveik viešai: paplūdimiuose, parkuose, patiltėse, gatvėse ir visur, kur tik susiburia vasarotojai. Daugiausia prekiaujama įvairiais gintaro išdirbiniais. "Trūksta (beveik visai nėra) gintaro dirbinių tik dailės dirbinių parduotuvėje", rašo "L. ir M.", kuri, beje, apskritai pirkėjų nelepina — nei asortimentu, nei aptarnavimo kultūra".
Argi nuostabu, kad kurorto lankytojai mieliau kreipiasi į "prekiautoją iš po skverno", pas kurį gintaro dirbinių lengva gauti, o dailės dirbinių parduotuvės yra tuščios?
ŽEMAITĖS PREMIJA M. SLUCKIUI
Kasmet Žemaitės premija skiriama kuriam nors Lietuvos rašytojui už knygą apie kaimo žmones. Šiemet premija įteikta Mykolui Sluckiui už jo apysakų rinkinį "Merginų sekmadienis", išleistą 1971 m.
MIRĖ KRAŠTOTYRININKAS
Etnografas Balys Buračas mirė š.m. liepos 28 d. (gimęs 1897 m.). Jis buvo vienas iš žymiausių Lietuvos praeities lobių rinkėjų: liaudies dailės, papročių tyrinėtojas, mokytojas, kraštotyrininkas.
Velionis yra paskelbęs apie 600 įvairių straipsnių, surinkęs apie 2.400 vertingų eksponatų ir beveik pusę savo ilgo amžiaus praleidęs kraštotyrinėse kelionėse. Buračo nuotraukos, vaizduojančios Lietuvos meną ir techniką, 1937 m. Paryžiuje laimėjo aukso medalį. Jo sukaupti kraštotyros turtai dabar saugomi Kaune M. K. Čiurlionio dailės galerijoje ir Istorijos muziejuje.
KOMPOZITORIAI BIRŽUOSE
Š.m. vasaros pradžioje Biržuose keturias dienas vyko Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos plenumas, kuriame aptarta masinių žanrų padėtis respublikoje. Kompozitorių suvažiavime dalyvavo ir seniausias Lietuvos kompozitorius J. Karosas.
("Lit. ir Menas", nr. 25)
ABLINGOS “ĄŽUOLYNAS”
Praėjusią vasarą Klaipėdos rajone esančio Ablingos kaimo laukų Žvaginių piliakalnio papėdėje atidengtas memorialinis liaudies skulptūrų ansamblis, skirtas Ablingos kaimo gyventojų 1941 m. vokiečių išžudytų atminimui. Paminklinį ansamblį sudaro 30 aukštų ąžuolinių skulptūrų, įtvirtintų Žvaginių piliakalnio šlaite. Jas sukūrė ir išdrožinėjo klaipėdiečiai liaudies meistrai.
DVASINIO GYVENIMO STAGNACIJA
Dažnokai nuaidi skundas išeivijos lietuviškoje visuomenėje, kad į literatų eiles beveik neateina jaunimo, kad jauniausi prozininkai jau gerokai amžiaus keleliu pažengę, o retėjančias literatų gretas nėra kuo užpildyti. Nors skundas pateisinamas, bet ir nerašymo priežastys gana aiškios: neužtenka mokėti puodus žiesti, reikia dar ir molio. Tas "molis" tai laisvai vartojama lietuvių kalba, be kurios nė didelis talentas nesukurs novelės, romano. Tuo būdu ne vienas slaptai pagalvoja, kad mūsų prozos ateitis tegali tinkamai subręsti Lietuvoje, kur kalbos nemokėjimas nestovi kūrybai skersai kelio. Tokios viltys gerokai apsiblausia, perskaičius straipsnį "Laikas ir jaunųjų rašytojų kūrybos problemos" (Pergalė, Nr. 4, 1972). Š. m. pavasarį įvyko LTSR rašytojų sąjungos partinės organizacijos susirinkimas, kuriame buvo svarstomi literatų prieauglio klausimai. Pasirodo, kad didžiausia pradedančių novelistų bangai iškilo 1966 m., o vėliau ji ėmė slūgti. Debiutuojančių prozininkų skaičius mažėja, ir šiais metais "Pirmojoje knygoje" su savo kūryba dalyvaus tik vienas autorius. Tai jau susirūpinimą kelianti problema. A. Zurba, darydamas šiuo klausimu pranešimą, pavadino tai dvasinio gyvenimo stagnacija.
A. Jonynas susirinkime apžvelgė jaunųjų poetų kūrybą, taip pat rasdamas joje aiškių trūkumų. Jis pabrėžė, kad "partinė organizacija, vyresnieji draugai šiandien turėtų padėti jauniesiems rašytojams plačiau ir giliau susivokti tarybinės literatūros visuomeninių uždavinių klausimuose, nes tų uždavinių abstraktėjimas jaunimo sąmonėje, gal būt, yra rimčiausia kliūtis jų tolesniam kūrybiniam brendimui". "Faktas, kad jaunieji, o kartais ir nelabai jauni poetai supanašėję, supilkėję, kad jų temų ratas apsiriboja parapijos horizontais. Vartant "Pirmąsias knygas", skaitant periodiką, akivaizdu, kad pakilo poetinis raštingumas, bendra poetinė kultūra, tačiau kur dingo individualybės? Ir natūraliai kyla klausimas, kur slypi viso to priežastis?" — kalbėjo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos narė D. Saukaitytė.