■ Romoje įvykusiose rugpjūčio 14-18 dienomis rekolekcijose dalyvavo keli tūkstančiai kunigų, jų tarpe 27 buvo atvykę iš Lietuvos.
■ Jonas Paulius II audiencijoje priėmė iš Lietuvos į Romą atvykusius kunigus rugsėjo 19 d., prabildamas į juos lietuviškai, skatindamas, grįžus į Lietuvą, rūpintis tautiniu ir religiniu atgimimu. Iš Lietuvos atvykusius kunigus globojo Šv. Kazimiero kolegija.
■ Naujas JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas patvirtino ankstyvesnį federalino teismo nutarimą, sustiprinantį valdžios įstaigų galias kovoje prieš pornografiją.
■ Domininkone seselė Mary Eilėn Fitzmaurice, 41 m., buvo Niujorko mieste paskirta šeimų teismo teisėja. Kadangi vienuolėms kanonų teisė neleidžia imtis tokių pareigų, ji pradėjo iš vienuolijos oficialiaus pasitraukimo procesą. Tai pirmas atsitikimas Niujorke, kad vienuolė būtų paskirta tokioms pareigoms.
■ Žurnalas “Laivas”, leidžiamas marijonų, savo paskutiniame 1990 m. ketvirtame numeryje praneša, kad, daugelį metų nešęs religinę ir tautinę šviesą savo skaitytojams, sumažėjus prenumeratorių skaičiui ir padidėjus finansiniams sunkumams, po šios paskutinės “Laivo” laidos daugiau nebus leidžiamas. “Laivas” buvo leidžiamas jau 70-tus metus. Oficialiame pranešime, išspausdintame priešpaskutiniame viršelio puslapyje, pažymima, kad “Laivo” dabar buvo spausdinama 600 egzempliorių.
■ Vyskupų sinode Vatikane Brazilijos atstovas paskelbė, kad jų krašte du vedę vyrai su popiežiaus leidimu tapo kunigais. Jau nuo seniau atsivertusieji į katalikybę protestantų kunigai gaudavo teisę eiti katalikų kunigo pareigas, pasilikdami vedę.
■ Sujungtoje Vokietijoje spalio 14 d. pirmą kartą įvyko rinkimai, kuriuose laimėtojais išėjo krikščionys demokratai. Rinkimai vyko atskirose provincijose. Yra stiprių vilčių, kad gruodžio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose bus vėl išrinktas kancleriu Helmut Kohl.
■ Kaltinėnuose prieš porą metų sudegė medinė bažnyčia. Dabar vysk. Vaičiaus paskirtas naujas klebonas Petras Linkevičius, išvalęs griuvėsius, pastatė laikiną, bet puošnią ir jaukią, net apšildomą bažnytėlę. Rengiamas projektas naujai Šv. Jono bažnyčiai.
■ Plungės rajone, Juodeikių kaime, paminklu ir kryžiumi įamžintas 1863 m. sukilimo dalyvio Antano Vaišvilos, dvaro baudžiauninko, išvežto į Sibirą ir ten mirusio, atminimas.
■ Lietuvos katalikai, evangelikai ir liuteronai ekumeninėmis pamaldomis Karaliaučiuje ir Tolminkiemy pagerbė 400 m. sukaktį nuo Jono Bretkūno (1536-1602) atlikto Šv. Rašto vertimo į lietuvių kalbą. Sukaktis paminėta ir Čikagoje bei St. Petersburge.
■ Maironio sodelyje Kaune atstatyta ir pašventinta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976 m., bet saugoma Vitražų ir skulptūros fonduose. Skulptūrą pastatė poeto sesuo Marcelė Mačiulytė, pagerbdama Maironio mirties pirmąsias metines. Skulptūros autorius —-Petras Aleksandravičius.
■ Libane kareiviu persirengęs žudikas nušovė vieną iš krikščionių vadų Dany Chamoun, jo žmoną ir du vaikus. Išliko gyva tik 11 mėnesių duktė.
■ Sujungtoje Vokietijoje dabar yra apie 28 milijonai evangelikų ir apie 27 milijonai katalikų.
■ Vilniaus katedros chorui vadovauja Rolandas Muleika, kuris 1990 m. turėjo progą Paryžiuje studijuoti grigališką choralą.
■ Lietuvoje pagrindinė ateitininkų veikla yra studijų dienos, kurios vyksta kartą per mėnesį vyskupijų ribose. Čia būna paskaitos, diskusijos, bendravimas. Kai kurios kuopos renkasi kas savaitę. Ateitininkai dar negali rinktis mokyklų patalpose, o turi prisiglausti prie bažnyčių, rinktis privačiuose namuose ir panašiai.
■ Arkiv. Paulius C. Marcinkus, 68., per 40 m. dirbęs Vatikane tvarkant finansus, o paskutiniu metu administruojant Vatikano valstybę, turinčią tik 108 akrus, spalio 30 d. pasitraukė iš tų pareigų. Spauda skelbia, kad jis gruodžio mėnesį grįžęs į Čikagą, čia dirbs sielovadoje. Taipgi yra pasiryžęs parašyt atsiminimų knygą apie savo darbuotės dešimtmečius Vatikane, bendraujant su keliais popiežiais.
■ Pasaulio vyskupų sinodas Vatikane, užsitęsęs visą mėnesį, pasibaigė spalio 28 d. pamaldomis Šv. Petro bazilikoje, dalyvaujant Jonui Pauliui II. Sinodas aptars daug svarbių dabarties Bažnyčios klausimų.
■ Katechetinis centras Texas valstijoje “Lumen 2000” pasisiūlė visom Lietuvos parapijom įtaisyti televizorius su video, magnetofonais bei parūpinti katechetinių filmų ir skaidrių, bet pažymėjo, kad Lietuvos žmogus atvykęs parinktų tai, kas būtų galima panaudoti, kas reikalinga.
■ Latvijoje yra 150 parapijų, 100 kunigų ir 103 klierikų. Katalikų yra 20%, liuteronų 35%, stačiatikių 45%.
■ Estijoje, kaip praneša vysk. P. Baltakis, yra 10.000 katalikų. Veikia dvi parapijos: Taline ir Tartu.
■ “Aidų” žurnalą nuo 1991 m. redaguoti buvo pakviestas dr. Ant. Klimas, bet pasikeitus aplinkybėms, negalėjo tų pareigų imtis, taigi ir toliau tą žurnalą redaguos poetas kun. Leonardas Andriekus.
■ Kauno arkikatedros mergaičių choras “Giesmė”, vadovaujamas muz. Saulės Jautakaitės, ir mergaičių ansamblis “Pastoralė”, vadovaujamas Nijolės Jautakienės, pranciškonų iškvietimu buvo nuvykusios į Medjugorje, Jugoslavijoje, ten giedojo Mišiose ir nuvežė didelį medinį lietuvišką kryžių, kurį pastatė and kalno netoli Marijos apsireiškimo vietos.
■ Pasaulio vyskupų sinode Vatikane kalbą pasakė Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Nupasakojo katalikų sunkumus okupacijoje ir apibūdino dabartinį Bažnyčios atsigavimą. Lietuva siunčia savo kunigus net į Dušambę, Karagandą ir Novosibirską aptarnauti katalikus tose srityse. Vysk. A. Vaičiaus pareiškimai buvo išspausdinti Vatikano laikraštyje “Osservatore Romano”.
■ Vokietijoje Viernheimo klebonas Liudvigas Giunteris, gaudamas ELTĄ vokiečių kalba, pamoksluose primena Lietuvos katalikų sunkumus. Yra ir daugiau tai darančių vokiečių kunigų.
■ Rygos vyskupas augziliaras Vilhelms Nukss, kalbėdamas vyskupų sinode Vatikane, pažymėjo, kad Latvijoje yra 179 parapijos, dvi vyskupijos, turima 101 kunigas. Seminarijoje yra 100 klierikų, bet tik 30 iš jų yra latviai. Katalikų esą pusė milijono.
■ Gudijoje yra apie 2,5 milijono katalikų, kuriuos turi aptarnauti 62 jau vyresnio amžiaus kunigai. Neseniai Minsko vyskupu paskirtasis T. Kondrasevičius gavo leidimą Gardine steigti kunigų seminariją. Gautos labai apleistos bernardinų vienuolyno patalpos. Vienuolyne iki šiol veikė medicinos institutas, kuris apleido tas patalpas tik 1990 m. liepos mėn. Į seminariją įstojo 41 klierikas iš Lietuvos, Gudijos, Ukrainos, daugiausia lenkų tautybės. Gauta 20.000 maldaknygių, kurių pusė skirta vaikams. Gudijoje atgaivinta apie 200 parapijų, stengiamasi atstatyti griuvėsiuose esančias bažnyčias. Lenkijos kunigams vieneriems metams duodama įvažiavimo vizos, taigi kunigų skaičius padidėjo. Iš Lietuvos perduodama religinė radijo programa.
■ Iš Lietuvos yra į Romą nuvykusių seselių studijuoti teologiją.
■ Pasaulyje šiuo metu yra 89 geografinės jėzuitų provincijos su maždaug 24.000 narių.
■ Romoje įvyko Rytų ir Vidurio Europos pranciškonų susitikimas. Į tą suvažiavimą rūgs. 24-30 d. buvo atvykę 36 pranciškonai iš buvusios Rytų Vokietijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Rumunijos, Jugoslavijos, Vengrijos ir Ukrainos. Iš Lietuvos dalyvavo pranciškonai kunigai: J. Kaminskas, A. Grabnickas, T. Bytautas, kuris jau penkti metai aptarnauja tikinčiuosius Sibiro platybėse.
■ Albanijos prezidentas Ramiz Alia iškėlė konstitucijos reformos reikalą, siaurinant jo vienintelės partijos valdžią krašte. Numatomas atidarymas bažnyčių, uždarytų prieš du dešimtmečius.
■ Pasaulio vyskupų sinodas Romoje patvirtino celibato reikalą. Pasiūlė, kad ir šventintiems kunigams dar būtų sudaryta proga pagilinti auklėjimą, nes stoja į seminariją kai kurie iš pairusių šeimų, kurios jaunuoliams giliai neįskiepija krikščionybės principų. Buvo paskatintos seminarijos į savo dėstytojų tarpą įjungti ir moteris.
■ Sibire nuo Uralo iki Arktikos tikinčiuosius aptarnauja lietuvis pranciškonas kun. P. Bytautas. Keliauja lėktuvais, traukiniais, automobiliais, pirma telegrama pranešdamas žmonėms, kad ten atvyksta. Nuvyksta į vietas, kur žmonės nėra kunigo matę 70 metų. 1989 apkrikštijo apie 100 suaugusių. Prieš jį ten buvo ukrainietis kunigas, bet jis buvo suimtas. Kun. Bytautas vietomis randa dar XIX šimtmečio tremtinius. Dabar gali dirbti laisviau. Jau įstengė pastatyti mažą bažnytėlę, planuoja statyti dar dvi. Steigia šalpos centrą su prieglauda vaikams bei seneliams. Jam talkina 4 ten nuvykusios Motinos Teresės įsteigto Artimo meilės vienuolyno seselės. Tomske yra lietuvių katalikų tremtinių pastatyta bažnytėlė, kurioje kun. Bytautas laiko pamaldas. Randa tikinčiųjų mažas grupes visame Sibire. Laiko Mišias ir privačiuose namuose ar gamtoje. Sako, kad ten yra tiek darbo, kad reikėtų šimto kunigų.
■ Lietuvių religinės šalpos direktorius kun. Kazimieras Pugevičius mėnesį išbuvo Lietuvoje, susipažindamas su padėtimi. Tai buvo jo pirma kelionė į Lietuvą.
■ Šv. Kazimiero kolegija Romoje spalio 21 d. atžymėjo 45-tuosius savo veiklos metus. Jubiliejines šv. Mišias kolegijos koplyčioje koncelebravo vysk. Ant. Vaičius, kolegijos rektorius prel. Alg. Bartkus ir buvęs rektorius prel. L. Tulaba. Dalyvavo ir arkiv. P. Marcinkus bei Romoje gyveną lietuviai kunigai ir pasauliečiai.
Juoz.Pr.