Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.
Išpuikėliai taisyklingai nekalbės
Visi, kuriems tenka viešai kalbėti — paskaitininkai, pamokslininkai, aktoriai, radijo pranešėjai — turėtų stengtis, kad jų kalba būtų taisyklinga. Kultūringas žmogus turi rūpintis savo kalbos kultūra. Ne visi turi galimybę atlikti specialias kalbos kultūros studijas, bet galima rasti ir kitokių būdų, norint pagerinti savo kalbą. Pavyzdžiui, tie visi minėti kalbėtojai, kurie jaučia, kad jų kalba nėra visiškai tobula, turėtų paprašyti kokį kalbos specialistą, kad kartais pataisytų jų kalbos klaidas. Žinoma, ne visiems ambicija tai leis, bet reikėtų tą nesveiką ambiciją nugalėti, norint išmokti taisyklingiau kalbėti.
Geras tokių proginių taisymų naudingumo pavyzdys yra čia, išeivijoje, jau nuo 1973 metų kasmet ruošiami Lituanistikos seminarai. Čia ir lektoriai, ir studentai vieni kitus taiso, pastebėję kokias nors kalbos klaidas. Dėl tų taisymų niekas neįsižeidžia, bet visi yra dėkingi, nes mato didelę naudą. Rezultatai tikrai nuostabūs: per dvi savaites visų kalba žymiai pagerėja.
Deja, yra ir tokių žmonių, kurie nuolat ir nuolat daro tas pačias kalbos klaidas. Jeigu kas nors iš artimo meilės ir iš mūsų kalbos meilės jiems tas klaidas nurodo, jie labai įsižeidžia ir supyksta. Gaila. Jie patys sau kenkia. Tokie išpuikėliai taisyklingai niekad nekalbės.
“Gimtosios kalbos” žurnale (1990 m. Nr. 5) yra labai įdomus kalbininkės Inos Marčiulionytės straipsnis “Ką girdi visa Lietuva?” Tas straipsnis patvirtina čia mūsų pateiktas mintis. Iš jo matome, kad ir mūsų deputatai, ir parlamentarai yra labai dėkingi, jeigu koks nors kalbininkas (net ir viešai) pataiso jų kalbos klaidas. Jie yra gražus pavyzdys daugeliui mūsų minėtų išpuikėlių.
Čia tą straipsnį ištisai perspausdiname.