Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
EVANGELIŠKOS PAMALDOS TOLMINKIEMYJE
Po ilgos pertraukos Tolminkiemio bažnyčioje vėl nuskambėjo lietuviška malda. Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai, o taip pat atvykę ir iš Lietuvos, pagerbė Joną Bretkūną, prieš 400 metų išvertusi Šv. Raštą į lietuvių kalbą.
Iš griuvėsių pakilusioje K. Donelaičio bažnyčioje vėl aidėjo senosios religinės giesmės. Prisimintas tragiškas Mažosios Lietuvos likimas. Pamaldas laikė Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Jonas Kalvanas, kun. Jonas Kalvanas (sūnus), kunigas diakonas Mečislovas Bekeris, visų evangeliškųjų bendruomenių atstovai. Buvo susirinkę daug jaunimo. Heidelbergo universiteto pasiuntinys Artūros Hermanas perdavė kraštiečių sveikinimus. Pamaldos buvo ekumeninės. (Tiesa)
KONFERENCIJA “BALTIJOS ŠEIMA”
Konferencija turėjo įvykti gegužės mėnesį, tačiau tada TSRS konsulatai nedavė vizų į Lietuvą. Konferencija vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, spalio 16-21 dienomis. Joje bus perskaityta apie 10 plenarinių pranešimų. Veiks šešios sekcijos: Aplinkos ir ekologijos, Kultūros ir tradicijų, Politikos ir istorijos, Universitetų švietimo ir mainų, Ekonomikos ir komercinių ryšių, Menų ir simbolių. Konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos federacijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, o taip pat keletas lietuvių išeivijos mokslininkų iš JAV bei Kanados.
Pagrindiniai konferencijos organizatoriai — Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, Upsalos (Suomija) universitetas, Lietuvos Mokslų Akademija, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai, Lietuvos mokslininkų draugija ir Kauno miesto valdyba. (Lietuvos rytas).
KLAIPĖDOJE STATOMA TREČIA BAŽNYČIA
Pietinėje Klaipėdos dalyje, šalia naujųjų mikrorajonų, spalio mėnesį bus pakloti Švento Juozapo bažnyčios pamatai. Ji bus statoma pagal uostamiesčio architektų Sauliaus Plungės, Gintaro Cičiurkos ir Vaido Janulio projektą.
Amžiaus pradžioje Klaipėdoje veikė septynios bažnyčios, dvi sinagogos, maldos namai. Šiandien katalikai turi nedidelę Kristaus Karaliaus bažnytėlę ir atstatomą Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. (Tiesa)
LIETUVOS KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIČIUI 70 METŲ AMŽIAUS
Lietuvos kardinolui rugpjūčio 20 dieną sukako 70 metų amžiaus. Jo rezidencijoje jį aplankė ir pasveikino Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas Algirdas Brazauskas.
Jo Eminencija padėkojo už sveikinimus ir pasidžiaugė, kad Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas atvažiavo kartu. Jis pabrėžė, kad mažos lietuvių tautos galybė — jos vienybė ir susitelkimas, palinkėjo visiems Lietuvos žmonėms santarvės, siekiant bendro tikslo — nepriklausomybės atkūrimo. Maždaug valandą trukusiame pokalbyje buvo pasikeista nuomonėmis apie įvykius pasaulyje, pasiruošimą deryboms su Tarybų Sąjunga, situaciją Lietuvoje. Aptarti Lietuvos Katalikų Bažnyčios reikalai: tikintiesiems grąžintų bažnyčių remontas, naujų statyba, religinės literatūros leidyba, Bažnyčios ir mokyklos suartėjimo galimybės.
Pokalbyje dalyvavo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius vyskupas Vladislovas Michelevičius ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Juozapas Žemaitis. (Lietuvos aidas)
PASAULIO FIZIKAI MOKOSI LIETUVOJE
Rugpjūčio mėnesį Vilniaus universitete pradėjo darbą penktoji Tarptautinė lazerių taikymo mokykla. Ją suorganizavo Europos fizikų draugija, TSRS Mokslų Akademija ir Vilniaus universitetas. Vokietijos, JAV, Bulgarijos, Tarybų Sąjungos mokslininkai, susibūrę į organizacinį komitetą, nutarė, kokias temas vertėtų išklausyti, pasimokyti, nes tam šis renginys ir yra skirtas. Bus perskaityta 60 paskaitų. Jau atvyko 150 klausytojų.
Verta dėmesio, kad ši mokykla vyksta Lietuvoje. Lietuvių mokslininkai yra padarę žymių atradimų lazerinės fizikos srityje, konkrečiai — trumpiausių blyksnių lazerių tyrinėjimuose. Lazeris yra kryptingas, griežtai organizuotas šviesos blyksnis, kuriuo gali būti tiriami procesai molekulėse, atomuose ir jų branduoliuose. Todėl trumpiausių blyksnių lazeriai yra labai reikalingi medicinoje (gydyti vėžines ląsteles, akis), tai pat biologijoje. Lietuvių mokslininkai yra daug pasiekę tose srityse, kur naudojamas intelektas ir rankos, ir atsilieka tose, kur reikalinga pažangi technologija.
Šalia konferecijų salės savo gaminius demonstruoja Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla EKSMA, ieškanti savo produkcijos pirkėjų, nes tiek daug lazerinės fizikos specialistų susirenka į vieną vietą gana retai. EKSMA aparatūra jau dabar turi gerą vardą užsienyje. (Lietuvos rytas)
PAMINKLAS LIETUVOS TREMTINIAMS
Pačioje gražiausioje Kaltinėnų vietoje, šalia Kepaluškalnio, bus Žemaitijos tremtinių Kalvarija.
Kalvarijos kalnai — tai dvidešimties stočių kryžiaus kelias. Kaltinėnų kalvelėse bus pastatyta 20 koplyčių.
Paminklas pradėtas statyti, ir čia darbuojasi kaltinėniškiai, jiems padeda Šilalės ir Raseinių melioratoriai, kelių ruožas.
Žemaitijos tremtinių Kalvarija bus vienas didžiausių paminklų Lietuvoje tremtiniams, kur žmonės, eidami akmenimis pažymėtais Kalvarijos kalnais, melsis už gyvus ir mirusius tremtinius. (Respublika)
PIKTADARIAI IŠNIEKINO KRYŽIŲ
Spalio mėnesį nenustatyti asmenys išvertė kryžių, stovėjusį Vilniuje ant kalvelės Viršuliškių mikrorajone.
Kryžius buvo iš visų pusių įpjautas nedideliu, matyt, rankiniu pjūkliuku ir po to nulaužtas. Piktadariai jį nutempę penketą metrų nuo pagrindo ir numetę. Sudaužytas gipsinis Nukryžiuotasis. Verčiant kryžių, naudota ilga lazda. Galimas daiktas, naktį čia darbavosi panašiais darbais pagarsėję vadinamieji satanistai, kurių grupių Vilniuje yra gana daug. (Lietuvos rytas)
PRISIMINĖ RAŠYTOJĄ MARIŲ KATILIŠKĮ
Kuplių medžių alėja veda buvusios sodybos link, kurioje augo JAV lietuvių rašytojas Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus, 1914 metais gimęs, o miręs 1980 m. JAV). Čia tebestovi jo paties sodinti medžiai. Tai ir viskas, kas primena rašytoją.
Minint rašytojo 76-ąsias metines, Joniškio kultūros ir istorijos muziejuje surengta paroda, pasakojanti apie Mariaus Katiliškio gyvenimą ir kūrybą. Rajono šviesuomenės atstovai susirinko Katiliškių kaime, čia Vaitkų sodybvietėje buvo pastatytas joniškiečio tautodailininko A. Juškos išdrožtas stogastulpis M. Katiliškiui atminti. Jo atidengimo iškilmėse kalbėjo filologijos mokslų daktaras A. Samulionis, docentė E. Bukelienė, žurnalistas V. Vaitkus, rajono savivaldybės Tarybos pirmininkas V. Adomaitis ir kiti.
Joniškio kultūros rūmuose įvyko literatūros vakaras. Aktorius K. Tumkevičius skaitė M. Katiliškio kūrinių ištraukas, kino režisierius R. Vabalas papasakojo apie statomą filmą pagal rašytojo romaną “Miškais ateina ruduo”. (Tiesa)
LAPKRIČIO SINOIKIJA ŽADANTI DVASINĮ ATSINAUJINIMĄ
Lapkričio 3 dieną prasidėjo devynias dienas trukusi Antroji religijos filosofijos ir bažnytinio meno studijų savaitė — Lapkričio Sinoikija.
Pirmoji Sinoikija įvyko 1988 m. lapkričio 10-20 d. Marijampolėje ir Liudvinave. 1989 metais buvęs tik muzikinis renginys prasiplėtė, virto Pirmąja religijos filosofijos ir bažnytinės muzikos studijų savaite. Šiais metais įsteigta dar ir bažnytinio meno sekcija. Su Lietuvos filosofais, teologais, muzikologais bendraus svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Anglijos ir JAV.
12 valandą Lapkričio Sinoikiją Marijampolėje, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje pradėjo J.E. vyskupas J. Žemaitis. Ten įvyko ir bažnytinės muzikos valanda. Trečią val. Sinoikijos dalyviai susirinko į miesto dramos teatrą, kuriame buvo paminėta 120-osios kompozitoriaus kunigo Teodoro Brazio gimimo metinės.
Sekmadienį šv. Mišios buvo aukojamos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Čia šeštą valandą prasidėjo ir bažnytinės muzikos valanda. Prieš tai, trečią valandą, pasaulinės šlovės kūriniai skambėjo Liudvinave, Šv. Liudviko bažnyčioje. Po koncerto šv. Mišias celebravo J.E. vyskupas Žemaitis.
Pirmadienį renginiai persikėlė į Lietuvos sostinę. Po susitikimo Aukščiausioje Taryboje su jos pirmininku V. Landsbergiu Lapkričio Sinoikijos dalyviai susirinko į Kompozitorių namus, kuriuose prasidėjo darbas sekcijose.
Rusų religinio filosofo Vladimiro Solovjovo 90-ųjų mirties metinių minėjime dalyvavo ir Vilniaus bei Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas.
Tradicinė bažnytinės muzikos valanda prasidėjo po šeštos valandos Vilniaus arkikatedroje. (Respublika)
NATOS LIETUVAI
Emilija Pakštienė, išeivijos lietuvė, padovanojo Lietuvai savo vyro, kompozitoriaus Balio Pakšto, milžinišką gaidų ir kitos muzikinės literatūros rinkinį.
Balio Pakšto pramoginės muzikos orkestrėlis lydėjo krikštynose ir vestuvėse, suteikė daug džiaugsmo tautiečiams Amerikoje. Linksma, nuotaikinga muzika džiugino lietuviškų renginių dalyvius.
Emilija Pakštienė sako, kad išsipildė didžiausia jos vyro Balio Pakšto svajonė. Jo rinkiniu galės naudotis gimtojo krašto muzikantai. Ruošdama šią siuntą į Lietuvą, savo neišsenkančia energija, kruopščiu triūsu ir dėmesiu Lietuvos muzikinei kultūrai Emilija Pakštienė užsitarnavo pelnytą visų lietuvių pagarbą. (Respublika)
TAUTOS IŠKENTĖTOS ŠVENTĖS
Aukščiausioje Taryboje daugiausia diskusijų, ginčių, siūlymų susilaukė įstatas “Dėl švenčių ir atmintinų dienų”. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pateiktą sąrašą deputatai siūlė keisti, papildyti kitomis, jų manymu, reikalingomis švęsti ar paminėti dienomis. Kiek žmonių — tiek nuomonių.
Galiausiai nutarta iš pradžių apsistoti prie kelių švenčių, dėl kurių niekam nekyla jokių abejonių. Joms pritarta beveik vienbalsiai. Vasario 16-oji — Lietuvos valstybės atkūrimo diena — paskelbta valstybės švente. Švęsime sausio 1-ąją
— Naujų metų dieną, sekmadienį ir pirmadienį — krikščionių Velykas (pagal vakarietišką tradiciją), pirmąjį gegužės sekmadienį — Motinos dieną, lapkričio 1-ąją — Visu Šventųjų ir Mirusiųjų minėjimo (Vėlinių) dieną, gruodžio 25 ir 26 — Šventas Kalėdas. Mūsų kalendoriuje atsiras nauja šventė — liepos 6-oji — Mindaugo karūnavimo
— Valstybės diena. Ypač ja džiaugėsi deputatas Mindaugas Stakvilevičius. Džiaugsis ir visi Lietuvos žmonės, minėdami šią ypač svarbią mūsų valstybingumo datą.
Į švenčių dienų sąrašą įtraukta ir birželio 14-oji — Gedulo ir Vilties diena. Balsų dauguma pastebėjo, kad gedulas ir šventė — nėra derantys dalykai. Balsų dauguma nutarta, kad birželio 14-oji nebus šventės diena, bet tai nereiškia, kad siūloma jos neminėti.
Deputatai L.N. Rasimavičius, V. Karvelis siūlė švente paskelbti ir gegužės 1-ąją — Darbo dieną, švenčiamą daugelyje pasaulio kraštų. Tačiau, matyt, ideologinis šydas, kuris gaubė šią šventę tarybiniais metais, dar pernelyg gyvas mūsų atmintyje, ir deputatų siūlymas nesurinko balsų daugumos.
Nemažai laiko sugaišus švenčių dienoms, atmintinų dienų svarstymą nutarta atidėti kitam kartui. Jų sąrašas apima įvairiausius mūsų istorijos įvykius, brangius vardus ir datas. Tai kovo 4-oji — šv. Kazimiero — Lietuvos globėjo diena, rugpjūčio 23-oji — Juodojo Kaspino diena, rugsėjo 23-oji — Žydų genocido minėjimo diena, Joninės, Žalgirio mūšio diena, gegužės 7-toji — Kalbos ir raštijos diena ir dar keletas kitų.
Pasiūlymų švęsti daug švenčių pasipylė it iš gausybės rago. Buvo siūloma švęsti Dievo Kūno ir Marijos dangun ėmimo šventes. Atidėtos svarstyti atminimo dienos, kurių irgi nemažai. (Tiesa)
SU ROKIŠKIEČIAIS SUSITIKO LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS, LKP CK PIRMASIS SEKRETORIUS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Rokiškiečiai, spalio 24 d., trečiadienį vakare, atskubėję į susitikimą su Lietuvos vicepremjeru, LKP CK pirmuoju sekretoriumi Algirdu Brazausku, paklausė, ar dar Lietuvoje yra tikrų komunistų? “O ar jų buvo?” — A. Brazauskas atsakė ir paaiškino, kad vieni tapo jais, norėdami ką nors laimėti Lietuvai, kiti — vien sau. Pastarieji jau išstojo. Partijoje liko 60 tūkstančių žmonių, kurių didesnioji dalis siūlo pakeisti jos pavadinimą, tapti normalia parlamentine kairiąja partija, kokių yra Vokietijoje, Švedijoje ir kitur. Į rokiškiečių klausimus, kodėl jie Algirdą Brazauską retai temato televizorių ekranuose ir visai nebegirdi jo balso per radiją, nebuvo ką ir atsakyti išskyrus tiesą — nebekviečia. (Tiesa)
VYTAUTO DIDŽIOJO DIENA
Spalio 27 d. iškilmingai paminėta Vytauto — Lietuvos didžiojo kunigaikščio mirties 560-osios metinės. Iškilmingai ši diena praėjo Trakuose, kur savo pilyje neilgai sirgęs mirė 80-metis valdovas. Trakų 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, pašventinta jos vėliava. Trakuose Vytauto atmintis susijusi ir su rašto kultūros užgimimu — jam valdant čia įkurta pirmoji Lietuvos parapijinė mokykla.
Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, susirinkę Vytautai įkūrė savo klubą, įvyko iškilmingas vakaras. Pranešimą apie Vytautą Didijį ir jo laikus padarė Vilniaus pedagoginio instituto docentas Romas Batūra. Instituto choras “Avė vita” atliko Juozo Žilevičiaus kantatą “Vytautas Didysis”.
Vilniaus arkikatedroje-bazilikoje, Kaune Vytauto didžiojo bažnyčioje, Trakuose bei kitose bažnyčiose buvo laikomos šv. Mišios. (Tiesa)
ŽEMĖ IR JOS SAVININKAI
Spalio 27 d. Kaune, Profsąjungos kultūros rūmuose, įvyko pirmasis Lietuvos žemės savininkų sąjungos suvažiavimas.
Naujoji sąjunga vienija buvusius (iki 1940 m. liepos 22 d.) žemės savininkus ir jų įpėdinius. Jie susibūrė vienijami idėjos: žemės nuosavybės, agrarinės reformos ruošimo reikalus turi spręsti patys buvę žemės savininkai ir jų įpėdiniai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės padėties ir tautybės.
Sąjunga sieks, kad busimosioms kartoms nepatiktume neišspręstų kaimo problemų, kad būtų ištaisytos klaidos ir skriaudos, normalizuoti kaimo ir miesto santykiai. LŽSS pripažįsta įvairias ūkininkavimo formas, jos nariai kurs individualius ūkius, jungsis į kooperatyvus, akcines bendroves ir kitokius susivienijimus.
Suvažiavime aptarta sąjungos veiklos strategija ir taktika. Pirminės jos kuopos kursis ūkiuose, o tarybos — rajonuose. Jų nariai dalyvaus, sudarant pretendentų gauti žemės sąrašus, inventorizuojant žemę ir ūkių turtą, ruošiant naujų ūkių struktūrų perspektyvinius planus. Sąjunga padės savo nariams tvarkyti žemės ir turto dokumentus, gins jų interesus žemės reformos komisijose.
Sąjungos tarybos pirmininku išrinktas kaunietis Aloyzas Liaugaudas. (Lietuvos rytas)
TIKROJI TĖVYNĖS MEILĖ
“Tiesoje” apie tikrąją tėvynės meilę rašo D. Vaičiūnienė: “Tikroji Tėvynės meilė būna tyli ir santūri, besistengianti apsaugoti savo meilės objektą nuo vargų ir negandų. Deja, daugelis mūsų ‘didžiųjų patriotų’ savo nerealiais nutarimais ir ‘ugningais’ žodžiais kiek galėdami šaukia ugnį į save, o ją atlaikyti turime visi.
O kiek dar matom į naują rūbą įvilkto paradiškumo! Kam jis mums reikalingas, kai esame priversti gyventi skurdo dienas. Maža paguoda, kad po 10 metų būsim tikri europiečiai. Jaustumės ramesni, jei didesnę veikimo laisvę turėtų santūrūs realistai, o ne žmonės, pilni fantazijos ir ambicijų”.
TRUMPOS ŽINUTĖS IŠ “RESPUBLIKOS”
▼ Panevėžio mieste ir rajone lankėsi komersantas iš Anglijos M. Brandler, kuris domisi Lietuvos lino gaminiais — ypač lininėmis staltiesėmis.
▼ Biržų rajono ūkininkas norėjo atiduoti 5 tonas cukrinių runkelių į Panevėžio cukraus fabriko filialą, bet fabriko direktorius K. Likas atsisakė sudaryti sutartį, motyvuodamas tuo, kad šio ūkininko pavyzdžiu gali pasekti ir kiti.
▼ Naktį iš spalio 12-osios į 13-tąją Nidoje buvo sudegintas kryžius, pastatytas Vengrijoje susideginusiam skulptoriui R. Dauginčiui atminti.
▼ Išgirdusi per televiziją rašytojo K. Sajos dūsavimus dėl to, kad jo deputatinis atlyginimas tesudaro nepilnus 500 rublių per mėnesį, “Respublikos” redakcijai paskambino susijaudinusi senučiukė iš Klaipėdos ir pasiteiravo, kokiu būdu ji galėtų persiųsti vargšeliui kas mėnesį bent po pusę savo pensijos — 35 rublius.
TIKYBOS PAMOKOS EISIŠKĖSE
Šalčininkų apylinkių gyventojų nestebina atvykusiojo akiai neįprasta kaimynystė: Lenino paminklas ar portretas, o šalia —šventas kryžius.
Eišiškių miestelio bažnyčios, pastatytos 1855 m., koplyčioje sesuo Kristina, atvykusi iš Lenkijos, religinių valandėlių metu mokinukams atveria dieviškojo pasaulio paslaptis. Miesto 1-osios vidurinės mokyklos lenkiškose klasėse, kuriose mokinių šiais metais padidėjo, atėjus vaikams iš rusiškų klasių, dėstė Šventosios Šeimos seserys misionierės. (Tiesa)
■ Londone kun. R. Repšys vietiniame universitete pradėjo studijas, drauge pasilikdamas lietuvių parapijos asistentu. Po širdies smūgio atsigavęs klebonas kun. J. SakeviČius toliau pasilieka savo pareigose.
■ Vatikano lietuvių radijo tarnybos bendradarbis Kazimieras Lozoraitis popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv, Silvestro ordinu.
■ JAV Aukščiausias Teismas patvirtino teisę, darant priesaiką prisiekusiųjų teisme, naudoti žodžius “So help me God”.
■ Floridoje dvi seselės vienuolės moksleivių tarpe pradėjo platinti marškinėlius su šventųjų ženklais; jie turi pasisekimą.
■ Lvovo miesto taryba nusprendė lapkričio 1 d. grąžinti katalikams metropolito rezidenciją prie grąžintos katalikų ukrainiečių Šv. Jurgio katedros.
■ JAV privati firma Santa Monica, CA, atlikusi tyrimus, paskelbė, kad valdiškos mokyklos privalo tvarkytis taip, kaip katalikų mokyklos, kurios perteikia moksleiviams aukštesnius tikslus ir ugdo ryžtą juos vykdyti.