Paruošė Gediminas Vakaris
LIETUVOJE LANKĖSI POETAS BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Lietuva ilgai laukė įžymaus poeto Bernardo Brazdžionio. Slapta skaitė jo eilėraščius, kurie laisvės viltimi sužėrėdavo lietuvių sielose. B. Brazdžinio poezijos sugrįžimas į Lietuvą — reikšmingas lietuvių tautos įvykis.
Kaip ir prieš dviejus metus, jį pasitiko gausus poezijos mylėtojų būrys. Vilniuje Šv. Kazimiero bažnyčioje po sumos skaitė savo poeziją. Nemažas būrys tą dieną pirmą kartą priėmė šv. Komuniją. Jiems poetas kalbėjo apie žodžio svarbą žmogaus gyvenime: žodis gali skleisti meilę, tiesą, bet juo gali ir neapkęsti, nužudyti. (Lietuvos aidas)
ŽEMAIČIŲ KALVARIJA
“Katalikų pasaulyje” Povilas Meškauskas rašo, kad šis romantiškas Žemaitijos kampelis savo rašytinę istoriją pradėjo skaičiuoti nuo Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų. Labai senais laikais ši vietovė buvo vadinama Gardais. Čia stovėjusi pilis, kuri drauge su Šarnelės piliakalniu ir Garingos pilimi sudarė Žemaičių krašto gynybinę sieną kovoje su vokiečių ordinu — kalavijuočiais.
Gardų pavadinimas išsilaikė iki XVIII a. pirmos pusės. Tuo laiku Europoje labai plito kontrreformacija. Lietuvoje taip pat prasidėjo sąjūdis už Katalikų Bažnyčią ir popiežių. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius, norėdamas sustiprinti katalikų tikėjimą savo vyskupijoje, 1639 metais Garduose įsteigė 19 koplyčių Kristaus kančiai minėti. Prieš tai jis buvo nuvykęs į Jeruzalę, susipažino su ten jau esančiomis koplyčiomis, parvežė iš tų vietų žemės ir ją išbarstė, pirmą kartą apeidamas koplytėles Garduose. Pats vyskupas parūpino toms koplytėlėms ir reikiamus paveikslus, vaizduojančius Kristaus kančios scenas. Nuo to laiko vieta pradėta vadinti Gardų Kalvarija, o kiek vėliau — Žemaičių Kalvarija. Šis vardas išsilaikė iki 1964 metų, kuomet buvo pakeistas Varduva. Tačiau praėjus 25 metams, vietovei buvo sugrąžintas žemaičių mėgstamas vardas — Žemaičių Kalvarija. Tai įvyko 1989 metais, švenčiant koplytėlių įsteigimo 350 metų sukaktį.
Žemaičių Kalvarijos koplytėlės pastatytos dviejų kvadratinių kilometrų plote. Bendras kelio ilgis jas apvaikščiojant sudaro apie 7 kilometrus. Koplytėles statė čionykščiai liaudies meistrai, panaudodami vietinę statybinę medžiagą ir gražiai ją įkomponuodami į vietos aplinką.
Pokario metais (1959) nakties metu iš trylikos koplyčių dingo ten kabėję paveikslai. Miestelio gyventojai sutrukdė nežinomų asmenų grupei atlikti barbarišką darbą iki galo — penkios koplyčios liko nepaliestos.
Ilgokai nebuvo žinomas pagrobtųjų paveikslų likimas. Pagaliau sužinota, kad paveikslai atsidūrė Vilniuje, Lietuvos ateizmo muziejuje. Muziejui juos perdavęs 1962 metais Plungės rajono Vykdomasis komitetas.
Žemaičių Kalvarijos katalikų bendruomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Kultūros fondą, prašydami tarpininkauti, kad būtų grąžinti koplyčių paveikslai. Paveikslų grąžinimo klausimas buvo svarstomas Lietuvos KP Centro Komiteto Kultūros skyriuje ir Lietuvos TSR Kultūros ministerijoje. Pagaliau 1988 metais buvo priimtas nutarimas leisti Žemaičių Kalvarijos religinei bendruomenei paveikslus iš ateizmo muziejaus atsiimti, restauruoti ir pakabinti senojoje vietoje, kur tada kabojo paskubom nutapyti prastoki kūriniai.
Atitaisant skriaudą ir grąžinant paveikslus teisėtam šeimininkui — Žemaičių Kalvarijos koplyčioms, uoliai ir nuoširdžiai pasidarbavo Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininkas prof. Česlovas Kudaba.
Žemaičių Kalvarija — dvasinės tvirtybės šaltinis. Štai kodėl kasmet Lietuvos katalikai iš tolimesnių kampelių taip gausiai plaukia į čia vykstančius didžiuosius Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidus. Galingai skamba tūkstantinių minių giedamas Žemaičių Kalvarijos himnas:
Mes suklaupę Tave prašom: būk širdyj, maldoj, darbuos; vis globoki mūsų kraštą, laimink šalį Lietuvos.
VALSTYBĖS DIENA
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą, kad liepos 6-ąją Lietuva pirmą kartą oficialiai švenčia valstybės dieną — Mindaugo karūnavimo metines. Prieš 738 metus tą dieną Mindaugas, pirmasis Lietuvos karalius, gavo popiežiaus skirtą karūną, o jo suvienyta Lietuva — krikščioniškos Europos pripažinimą. Nuo tų laikų Lietuva brangino ir visomis išgalėmis gynė savo valstybingumą, kaip svarbiausią tautos gyvenimo sąlygą. Ir mes, gyvoji tautos karta, esame paveldėję tą kilnią priedermę.
Valstybės dienai paminėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė liepos 6-ąją, pagal Valstybinės vėliavos įstatymą, iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą. (Tiesa).
SUTEIKTAS GARBĖS VARDAS
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorei Lucijai Baškauskaitei suteiktas Švedijos Linčiopingo universiteto garbės mokslo daktarės vardas. Taip įvertinti jos nuopelnai užmezgant, plečiant, stiprinant Lietuvos ir Švedijos aukštųjų mokyklų ryšius.
Anksčiau profesorė buvo žinoma labiau mokslo žmonių, o po “kruvinojo sekmadienio” šių metų sausį ją įsiminę gerbia visa Lietuva. L. Baškauskaitę kasdien matėme televizorių ekranuose. Anglų kalba ji skelbė pasauliui, kas dedasi mūsų tėvynėje. Profesorė daug nuveikė renkant ir apdorojant informaciją apie TSRS armijos nusikaltimus Lietuvoje. Žymus jos indėlis stiprinant Vytauto Didžiojo universiteto ryšius su Europos ir Amerikos aukštosiomis mokyklomis. (Ten pat)
PADIDINTI ATLYGINIMAI MOKYTOJAMS IR MEDIKAMS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas nuo liepos 1 dienos kultūros ir švietimo darbuotojams padidinti darbo užmokestį. Mokytojo darbo užmokestis bus apie 600 rublių per mėnesį. Taip pat patvirtinta padidinti atlyginimus ir sveikatos apsaugos darbuotojams pagal specialybes, atsižvelgiant į medicinos darbuotojų kvalifikaciją. (Ten pat).
LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA
Komisija parengė ir Aukščiausiajai Tarybai pateikė siūlymus dėl įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų.
Apsvarstyta asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarka. Kalbos komisija nutarė siūlyti pašto taisyklėse, raštvedybos instrukcijose ir standartuose įteisinti laiškų ir kitų siuntų adresavimo būdą, įsigalėjusį daugelyje pasaulio valstybių: pirmiausia nurodomas gavėjas, po to — adresas, rašomas nuo siauresnės reikšmės žodžio.
Pastaruoju metu pasirodė nemaža prastos kalbos fotografinių leidinių. Komisija kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, prašydama kontroliuoti jų spausdinimą. Pasiūlyta leisti juos spausdinti tik gavus leidimą, liudijant, kad kalba tinkama. (Ten pat)
KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS
Vilniaus universitete įkurtas Komunikacijos fakultetas. Jame bus ruošiami bibliotekininkai, mokslinės informacijos specialistai ir žurnalistai. Fakultete įsteigtas Žurnalistikos institutas, kurio direktoriumi paskirtas docentas L. Tapinas. (Ten pat).
GINSIU TIESĄ IR LIUDYSIU TIESĄ
“Lietuvos aide” rašoma, kad prelatas Alfonsas Svarinskas yra pasiūlytas kandidatu į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Rašoma, kad žmonės juo pasitiki ir gerbia. Viliasi, kad bus išrinktas ir taps pirmuoju kunigu — deputatu. Buvo paklaustas, kodėl Bažnyčia sutiko, kad jos atstovas dalyvautų parlamento veikloje? Ko jis siekia būdamas jo nariu?
Prelatas Alfonsas Svarinskas atsako, kad visi Lietuvos piliečiai turi lygias teises. Bažnyčia nesiekia, kad kunigai jų turėtų mažiau. Įstatymų leidimas rūpi visiems. Bažnyčiai taip pat. Leidžiant įstatymus, Bažnyčia turi turėti savo atstovą. Priimdamas švietimo įstatymą, parlamentas padarė didelę klaidą: 18 skyriaus 2 punktu jis nustatė, kad 15 metų vaikai jau patys gali apsispręsti — mokytis tikybos ar ne. Nei dėl lietuvių kalbos, nei dėl matematikos, nei dėl istorijos apsisprendimas neleidžiamas, o tikybos, nė kiek ne mažiau svarbaus dalyko, mokytis neprivalu. Religija diskriminuojama. Bažnyčia yra sudėjusi dideles aukas ant Tėvynės altoriaus. Jai rūpi Lietuvos vaikų ateitis. Liberaliai nusiteikusių deputatų sąmonėje dar per daug gajus ateizmas. Jie negali teisingai spręsti dvasinių klausimų.
Jis sutinka balotiruotis Sąjūdžio paprašytas. Jei žmonės išrinks, žalos jiems nepadarys. Ar bus iš to naudos? Ateitis parodys. Jis tik viena tvirtai sako: ginsiu tiesą ir liudysiu tiesą. (Prel. A. Svarinskas jau yra išrinktas. Red.)
ŠVENTOJO SOSTO SVEIKINIMAS LIETUVIŲ TAUTAI
Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Sodano atsiuntė Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui šio turinio telegramą: “Man malonu pranešti Jūsų Ekscelencijai, kad Šventasis Sostas džiaugiasi, matydamas, kad daug tarptautinės bendrijos šalių pripažįsta jūsų suverenitetą, tokiu būdu padarydamos galą ilgalaikei jūsų aneksijai”.
Apaštališkasis sostas džiaugiasi, kad naujos sąlygos leidžia numatyti apsikeitimą diplomatiniais atstovais ir tokiu būdu visiškai atkurti visus ryšius, kurie yra buvę jėga nutraukti.
Leiskite perduoti Jums Popiežiaus Jono Pauliaus II nuoširdžiausius linkėjimus lietuvių tautai ir išreikšti Jums kuo giliausią pagarbą. (Lietuvos aidas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIO PASAS
Pagal vyriausybės nutarimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose numatyta išduoti nuo spalio 1, o rajonuose nuo 1992 metų sausio 1.
Dailininkai, gamybininkai ir atsakingi pareigūnai labai įtemptai dirba. Liko patikslinti kelias detales ir patvirtinti paso pavyzdį. Manoma, kad pasus laisvos Lietuvos piliečiai gaus laiku.
Tas pats pasas galios ir Lietuvoje, ir užsienyje. Nereikės jokių anksčiau varginusių pasų keitimų, pakaks gauti vizą. Gaminamas ir diplomatinio paso pavyzdys. Šiuo pasu naudosis Lietuvos Respublikos diplomatai.
Pasas labai gražus, šiuolaikiškas. Jis atitinka pasaulinius standartus. Daugelio šalių užsienio reikalų ministerijos jo pavyzdžius įvertino labai gerai. Tik 31 valstybė turi pasaulinį standartą atitinkantį pasą. Mus, naujai atsikūrusią valstybę, tai džiugina.
Pase bus viena nuotrauka ir anketiniai duomenys: piliečio vardas, pavardė, gimimo vieta. Grafoje “Pilietybė” — spausdintas įrašas “Lietuvos Respublika”. Toliau — įprastos atžymos: paso išdavimo vieta, galiojimo terminas.
Keliuose paso puslapiuose bus “Kiti įrašai”. Jei pilietis pageidaus, čia bus galima įrašyti jo tautybę, šeimos sudėtį, registraciją ir pan.
Nemažai puslapių skirta vizoms. Mes pasiilgę Europos, kitų kraštų ir daug keliausime. Jei Lietuvos Respublikos pilietis norės gyventi kitoje valstybėje, pase bus pažymėta, kiek laiko ši teisė jam suteikta. Paskutinės Lietuvos Respublikos piliečio paso įrašo eilutės paskutiniame 32 puslapyje: “Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Asmenį, turintį šį pasą, gina ir globoja Lietuvos Respublika”. (Lietuvos aidas).