■ Haiti valstybėje laisvuose rinkimuose prezidentu išrinktas katalikų kunigas Jean Bertrand Aristide, didelis šalininkas radikalesnio socialinio teisingumo.
■ Lietuvoje ateitininkai sutvarkė arkiv. Mečislovo Reinio tėviškės namus, kurie buvo labai apleisti, patekę į kolūkio kontrolę. Planuojama ten įsteigti muziejų. Antalieptėje ateitininkų rūpesčiu buvo pašventintas kryžius kankinio arkiv. M. Reinio atminimui.
■ Antalieptėje studentai ateitininkai prisidėjo prie remontų vienuolyno rūmų, kurie buvo atgauti kun. Stanislovo Dabrovolskio ir kun. Algirdo Dauknio pastangomis.
■ Joniškio rajone buvo Daujočių kaimas, bet okupantai gyventojus ištrėmė, trobas sunaikino ir, laukais pavertę, užsėjo. Buvusių šio kaimo gyventojų sugrįžimas, 1989 m. rugpjūčio mėnesį jiems čia susirinkus, buvo pažymėtas, pašventinant prie kaimo gyvenvietės pakelėje kryžių.
■ Kaune, VI forte, atstatytas ir pašventintas kryžius “Taika žemėje”. Kryžių Petrašiūnų parapijos žmonės pastatė birželio 14 d. vietoj sovietinio tanko, bet piktadariai jį nupjovė ir paslėpė. Naująjį metalinį kryžių per kelias dienas pagamino “Statybininko” darbininkai, o jį pašventino kun. Alb. Graužinis.
■ Per Kalėdas popiežius į tūkstantines minias, susirinkusias aikštėje prie Vatikano, savo šventinius sveikinimus perteikė 53-mis kalbomis, jų tarpe ir lietuviškai. Popiežius kalba buvo perduota 60-ties kraštų televizijoje. Popiežius skatino siekti taikos Persų įlankoje, ragino susitarimu išspręsti konfliktą, Iraką ragino pasitraukti iš Kuwaito ir gerbti žmonių bei tautų teises. Pažymėjo, kad Izraelis ir Palestiniečiai turi lygias teises turėti savo namus ir saugias sienas.
■ Lietuvos kardinolas ir vyskupai ganytojišku laišku paragino daugiau domėtis katalikiška spauda ir priminė reikalą religiją ir krikščionišką moralę perteikiantiems originaliems veikalams ir vertimams parūpinti aprobatą, kuri nereiškia, kad visa tai, kas toje knygoje skelbiama, yra Bažnyčios mokslas, o tik reiškia, kad knygos turinys nėra prieštaraujantis Bažnyčios mokslui.
■ Dusetų klebonas muzikas Ged. Šukys yra sukūręs 10 mišių ir kitų stambesnių religinių kūrinių.
■ Prancūzai uolų katalikų veikėją inž. A. Venskų apdovanojo aukso medaliu už itin sėkmingą tarnybą.
■ Kosta Rikos prezidentu yra pernai išrinktasis Rafael Angel Calderos Fournier, to krašto krikščionių demokratų pirmininkas. Calderon partija parlamente iš 57 vietų turi 29.
■ Lietuvos užsienio reikalų ministeris Algirdas Saudargas yra Lietuvos krikščionių demokratų veiklus vadovybės narys.
■ Sovietų Sąjungoje, kaip skelbia “U.S. News & World Report” nutarta kariuomenėje įvesti kapelionų etatus.
■ Varniuose mokslinės konferencijos, įvykusios 1990 m. liepos 27-29 d., pabaigoje, po sekmadienio Mišių buvo pašventintas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui. Konferencijos pradžioje sukalbėti invokaciją buvo pakviestas vysk. Antanas Vaičius.
■ Kardinolas V. Sladkevičius 1991 m. pradžios proga paskelbė laišką lietuvių išeivijai, kuriame sakė: “Jūs mus stiprinote ir guodėte per 50 lagerio gyvenimo metų. Jūs išėjote sujungtomis rankomis į Baltijos atgimimo kelią. Jūs ir dabar, gyvendami Kalėdų šviesoje, atpažinsite mumyse savo brolius ir seseris, savo tautiečius ir visuomet pasiliksite su mumis sujungtomis širdimis mūsų tautos ateities kelyje”.
■ Lietuvoje prieš negimusių kūdikių žudymą paskelbtas atsišaukimas, kurį pasirašė kardinolas, visi vyskupai, buvęs Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministeris Juozas Urbšys, sveikatos ir teisingumo ministerial, iš viso 16 dvasininkų ir 38 pasauliečiai, jų tarpe ir du čikagiškiai: Ateitininkų federacijos pirm. Juozas Žygas ir Montessori sistemos platintoja Domicėlė Petrutytė. Atsišaukime karštai pasisakoma prieš negimusių kūdikių žudymą bei reikalaujama atšaukti 34 m. Sovietų Sąjungoje legalizuotą abortų darymą. Prašoma tėvų nepasmerkti mirčiai jų pradėtų, bet dar negimusių kūdikių. Pabrėžiama, kad Lietuva nepasieks tikro atgimimo, jei bus žudomi nekalti dar negimusieji kūdikiai. Švenčiausias dalykas yra žmogaus gyvybė, ji turi būti saugoma ir ginama, taip pat turi būti gerbiama motinystė.
■ Sovietų Sąjungoje nužudytas Hegumen Lasar, kuris buvo narys tikinčiųjų komisijos, tyrusios anksčiau įvykdytą stačiatikių kunigo Aleksandro Menno nužudymą kirvio kirčiais.
■ Albanijoje atgavus didesnę religinę laisvę, buvo celebruojamos Kalėdų Mišios. Kalėdas paskelbus švente, Mišias katalikams šiauriniame krašto mieste Szkodoje aukojo buvęs sąžinės kalinys kun. Simonas Jubani. Susirinko apie 10.000 tikinčiųjų. Kun. Jubani už religiją buvo iškalėjęs 26 metus. Jo bausmė buvo pratęsta 8 metus už slaptą Mišių aukojimą tikintiems kaliniams. Šiose Kalėdų Mišiose dalyvavo ir Gramoz Paszko, dabar opozicinės demokratų partijos vadas. Ši partija vasario rinkimuose lenktyniaus su komunistų partija. Mišiose taipgi dalyvavo tikintieji intelektualai, kurie sudarė pirmąją Albanijoje žmogaus teisių sąjungą.
■ JAV-se šešti iš eilės metai, kai kunigystei besirengiančių klierikų skaičius sumažėjo. Šių mokslo metų pradžioje JAV-se buvo 7.523 klierikai, 871 mažiau negu praeitais mokslo metais; sumažėjo 10,4%.
■ Šv. Šeimos bažnyčia Čikagoje, 130 m. senumo, dėl reikalingų gausių remontų buvo arkivyskupijos paskirta uždaryti, tačiau jai priklausantieji katalikai, su gausia kitų talka, surinko porą milijonų dolerių, ir bažnyčia galės būti pagrindinai suremontuota, nebus uždaryta.
■ Jonas Paulius II, šiemet minint 100 m. sukaktį nuo socialinės enciklikos “Rerum No-varum” paskelbimo, ruošiasi išleisti naują encikliką, labiau sudabartinant tada paskelbtuosius socialinės doktrinos dėsnius.
■ Kubos vaikams, be savo šeimų atblokštiems į JAV, per 30 metų daug padėjo kun. B.O. Walsh, besidarbuodamas Miami mieste. Už tuos nuopelnus jis specialiai pagerbtas.
■ Premiją laimėjusi rašytoja Madeleine L’Engle ateinančią vasarą seselių vedamoje
Mundelein kolegijoje, Čikagoje, baigusioms aukštąjį mokslą dėstys specialų kursą “Kūrybinis rašymas ir dvasios brandinimas”.
■ Japonai Davenporte, Iowoj, nupirko iki šiol Nuolankumo seselių vedamą kolegiją ir padarys ją Teikyo Marycrest universiteto padaliniu. Tos aukštosios mokyklos taryboje dabar dauguma bus japonų, bet ir seselė vienuolė taipgi bus tarybos narė. Kolegijos kaina neskelbiama, bet ji buvo vertinama 9 mil. dolerių. Ta japonų grupė nupirko jau penktą kolegiją JAV-se.
■ Dainavos stovyklos naujuoju tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Petrulis; kiti tarybos vadovybės nariai: dr. V. Damušis, V. Sirgėdas, St. Smalinskas.
■ “Ateitis”, katalikų moksleivių ateitininkų mėnesinis laikraštis, kaip “Draugijos” priedas, buvo pradėtas leisti 1911 m., taigi šiemet sueina 80 m. Dabar “Ateitis” yra sumaniai Danutės Bindokienės redaguojamas, Čikagoje leidžiamas Ateitininkų federacijos katalikiškos lietuviškos organizacijos žurnalas. Sukakčiai paminėti ruošiamas specialus jo numeris.
■ Mundelein kunigų seminarijoje buvo suplanuota sausio 30 d. turėti lietuvišką vakaronę su lietuviškomis pamaldomis visiems klierikams, su Š.M. Marijos gimimo par. choro lietuviškomis giesmėmis bei lietuviškų valgių vakariene, paruošta lietuvių. Seminarija visų pirma aptarnauja Čikagos arkivyskupiją ir joje iš kelionės po Lietuvą sugrįžęs kard. J. Bernardin yra pakartotinai pasakojęs apie Lietuvą.
■ Lietuvos kardinolui Vincentui Sladkevičiui suteikta Blaivybės draugijos Vyskupo Motiejaus Valančiaus literatūros premija už jo 1990 raštus doros ir blaivybės ugdymo temomis. Ypač įvertinti jo pamokslai, sakyti 1989 ir 1990 metais per televiziją ir radiją. Premija 1000 rublių, ją paskyrė specialiai tam sudaryta komisija, apžvelgusi 1990 literatūrą doros ir blaivybės ugdymo temomis.
■ Seirijų miesto aikštėje okupantai per keletą metų įvairiomis dienomis buvo suguldę net 143 nužudytų partizanų kūnus. Praeitų metų spalio 24-25 d. buvo surasti partizanų palaikai. Jų atminimas pagerbtas pamaldomis Seirijuose. Pamaldas laikė 3 kunigai. Pamokslą pasakė
Lazdijų klebonas. Kapinėse kalbėjo Seirijų klebonas ir 3 civiliai.
■ “Eglutė”, mėnesinis lietuviškas laikraštėlis vaikams išeivijoje, nuo šių metų perkeltas spausdinti į “Draugo” spaustuvę Čikagoje. Leidžia Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys. Redaguoja ses. Ona Mikailaitė, gyvenanti 12690 Archer Ave. Lemont, IL 60439 (Ateitininkų namuose). Administruoja Danguolė Sadūnaitė Putname. Metinė prenumerata — 10 dol.
■ Bridgeport, CT vyskupija, norėdama padėti bedarbiams, sudarė specialią įstaigą, kuri palaiko ryšius su verslo bendrovėmis, padėdama susirasti tarnybas. Susidarė dar 6 pagalbinės grupės, kurios ruošia seminarus, parengia bedarbius naujoms tarnyboms. Sąjūdis pasidarė ekumeninis, tarpreliginis ir džiaugiasi laimėjimais.
■ “Catholic International” — naujas dvimėnesinis žurnalas duos naujus pagrindinius Bažnyčios tekstus anglų kalba, kaip tai nuo seniau prancūzų kalba daro “La Documentation Catholique”. Angliškąjį leidžia Asumpcionalistų vienuolių turima leidykla Bayard Press.
■ Rusų poetė Irina Ratašinskaja, 36 m., laikraščiui “Register” duotame pasikalbėjime iškėlė didelę tikėjimo svarbą. Ji buvo komunistų kalinama už palaikymą ištremtojo disidento mokslininko Andrej Sacharovo. Buvo kalinama Mordovijos darbo vergų stovykloje. Yra parašiusi dvi poezijos knygas ir du atsiminimų veikalus.
■ Lietuvoje Kalėdų dieną per radiją ir televiziją transliuojamos pamaldos Vilniaus katedroje ir popiežiaus Jono Pauliaus II pamaldos iš Šv. Petro bazilikos.
■ Knygos “Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje”, kurios autorė yra dabartinė “Ateities” redaktorė Danutė Bindokienė, per devynetą mėnesių buvo išpirkta 5.000 — visa laida. Knyga dvejomis kalbomis — lietuvių ir anglų, išleista Čikagoje.
■ Lietuvoje pernai plačiai prisiminta bažnytinės muzikos pirmūno kompozitoriaus ir muziko mokytojo kun. T. Brazio gimimo 120 m. sukaktis.
■ Telšių vyskupas A. Vaičius, pereitų metų spalio mėnesį dalyvavęs vyskupų sinode Romoje, buvo priimtas specialioje audiencijoje popiežiaus, su kuriuo kalbėjosi apie pusantros valandos. Popiežius pareiškė, kad nori aplankyti Lietuvą ir tikisi tai galėsiąs padaryti. Vysk. Vaičius papasakojo, kad mokslo metų pradžioje moksleivių gretos su mokytojais atžygiavo pamaldų į katedrą. Telšiuose turima katalikų mokykla, kur klasėse jau kabo vyskupo pašventinti kryžiai.
■ Vašingtone, Valstybės departamente, Žmogaus teisių skyriuje dirba veiklus ateitininkas A. Pemkus.
■ Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirm. Vytautas Landsbergis, 1990 lapkričio 12 d. būdamas Londone, atvyko su žmona į lietuvių šv. Kazimiero bažnyčią, kur svečius prie bažnyčios durų sutiko parapijos klebonas kun. J. Sakevičius, MIC, su savo pavaduotoju kun. R. Repšiu, MIC. Susirinkusieji lietuviai netilpo bažnyčioje. Landsbergis dalyvavo pamaldose ir palaiminime. Po pamaldų V. Landsbergis paragino lietuvius būti ištikimais lietuviais ir jungtis į kovą už Lietuvos laisvę.
■ Vilniuje, naujame rajone, suplanuota statyti jau antrą bažnyčią — Šv. Jono Bosko. Pirmoji nauja bažnyčia — pal. Jurgio Matulaičio, bus pradėta statyti greičiau. Kalbama ir apie galimumą statyti dar ir trečią naują bažnyčią Vilniuje.
■ Jonas Paulius II konsekravo 13 naujų vyskupų Europai, Azijai, Afrikai ir Pietų Amerikai. Tarp konsekruotųjų yra ir Prancūzijoje gimęs Jean Louis Tauran, kuris bus naujuoju Vatikano užsienio reikalų ministeriu. Jam suteiktas arkivyskupo titulas.
■ Pentagone, JAV gynybos centre, kasdien būna Mišios, klausomos išpažintys nuo 11 v. 30 min. iki 12 val. 30 min. Tam panaudojama viena iš posėdžių salių ir tuo metu net ir vyriausias štabas ten neturi posėdžių. Susirenka į pamaldas netoli 100 žmonių, o gavėnioje net ir arti 150. Kartais kalbamas ir rožinis. Čia daugelį metų kapelionavo ir a.a. T. Žiūraitis, dominikonas.
■ Wynn instituto tyrimai parodė, kad moterys, kurios ima gimimo kontrolės piliules, gali susilaukti cholesterolio padaugėjimo organizme ir tuo gali padidinti širdies sutrikimo pavojus.
Juoz. Pr.