JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Šiame žurnale jau esame rašę, kad praėjusių metų rugsėjo mėn. 27 d. prasidėjo jėzuitų jubiliejiniai metai, kurie baigsis šių metų liepos mėn. 31 dieną. Čia mes švenčiame dvi sukaktis: 500 metų nuo jėzuitų įsteigėjo šv. Ignaco gimimo (1491) ir 450 metų nuo oficialaus jėzuitų įsteigimo ir patvirtinimo popiežiaus Pauliaus III bule “Regimini militantis Ecclesiae — Kovojančios Bažnyčios vadovavimui” (1540). Visoje Jėzaus Draugijoje šiais jubiliejiniais metais jau buvo ir dar bus įvairių minėjimų bei iškilmių, bet pagrindinė minėjimo diena bus balandžio mėn. 22-oji, prisimenant, kad tą dieną
1541 m. pirmieji jėzuitai davė iškilmingus įžadus Romoje, Šv. Pauliaus bazilikoje prieš Švenč. Mergelės Marijos paveikslą. Ši diena viso pasaulio jėzuitams yra Marijos, Jėzaus Draugijos Motinos, šventė.
T. Generolas nori, kad jėzuitai, minėdami ir švęsdami šiuos jubiliejinius metus, tiek daug nesigėrėtų savo atliktais darbais, nežiūrėtų į praeitį, bet į ateitį. Juk dabar jų laukia daug svarbių darbų, reikalaujančių didelės išminties, takto
Šv. Ignacas Lojola
ir pasiaukojimo. Reikia labai daug apdairumo, kad visi jų darbai ir veikla būtų didesnei Dievo garbei, kaip yra užsibrėžta šv. Ignaco pačioje Draugijos pradžioje.
Šiame “Laiškų lietuviams” numeryje įvairiuose straipsniuose yra trumpai apžvelgtas jėzuitų nueitas kelias ir veikla, ypatingą dėmesį kreipiant į lietuvius jėzuitus. Čia mesime žvilgsnį į Jėzuitų ordino struktūrą.
Vyriausias viso pasaulio jėzuitų vadovas yra generolas, renkamas visam amžiui, panašiai kaip popiežius. Gal dėl to kai kurie juokais jį ir vadina “juoduoju popiežium”. Visas Jėzuitų ordinas, arba Jėzaus Draugija, yra suskirstyta į didesnių kraštų grupes, vadinamas asistencijomis. Šiuo metu yra vienuolika asistencijų: Vidurio Europos, Vakarų Europos, Rytų Europos, Pietinės Lotynų Amerikos, Šiaurinės Lotynų Amerikos, Pietinės Azijos, Šiaurinės Azijos, Afrikos, Italijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.
Kiekvienai asistencijai priklauso įvairios to krašto provincijos. Lietuvos provincija priklauso Vidurio Europos asistencijai. Šiai asistencijai dar priklauso: Austrija, dvi Vokietijos provincijos, Šveicarija, Vengrija, Olandija, Latvija-Estija.
Asistencijoms vadovauja asistentai, kurie visi gyvena Romoje ir yra specialūs generolo patarėjai. Generolas turi dar pasirinkęs šešis patarėjus įvairiems specialiems reikalams. Provincijoms vadovauja nuo generolo priklausą ir jo skiriami provincijolai. Dabar iš viso yra 82 provincijos. Lietuvos provincijos provincijolas yra kun. Jonas Boruta, gyvenąs Vilniuje.
Kai reikia išrinkti naują generolą, o kartais ir šiaip atsiradus svarbių reikalų, šaukiami visos Draugijos suvažiavimai, vadinami Generalinėmis kongregacijomis. Iki šiol tokių kongregacijų yra buvę 33. Į jas suvažiuoja visi provincijolai ir iš kiekvienos provincijos rinkti delegatai. Tad, kaip matome, tokių suvažiavimų yra buvę palyginti nedaug, užtat gali kilti klausimas, kaip gali generolas tinkamai valdyti Draugiją, rūpintis jos reikalais, jeigu taip retai susirenkama ir pasitariama. Bet reikia pasakyti, kad generolas visuomet yra labai gerai informuotas ir žino, kas vyksta visoje Draugijoje ir kiekvienoje provincijoje bei kiekvienuose jėzuitų namuose. Mat kiekvienais metais jam turi rašyti ir duoti smulkias informacijas visi provincijolai, namų vyresnieji ir jų patarėjai.
O kaip vyksta naujųjų jėzuitų formavimas? Kai jaunuolis įstoja į Draugiją, turi atlikti dvejų metų bandymą, vadinamą naujokynu arba noviciatu. Jis čia susipažįsta su jėzuitų gyvenimu, jų dvasingumu ir veikla. Jeigu po tų dvejų naujokyno metų vyresnieji mato, kad jis yra tinkamas būti jėzuitu, jį prileidžia prie pirmųjų įžadų (neturto, skaistybės ir paklusnumo).
Po įžadų jis pradeda studijas. Pirmiausia — treji metai filosofijos. Po filosofijos paprastai būna dvejų ar trejų metų pertrauka, vadinama lotyniškai magisterium arba interstitium. Čia jaunas klierikas dėsto gimnazijose arba užsiima kitokia veikla su žmonėmis. Tai yra labai naudinga. Kai jaunuolis praktiškai susipažįsta su apaštalavimu, tai ir teologijos studijos jam būna prasmingesnės bei naudingesnės. Teologijos studijos paprastai tęsiasi ketverius metus. Po trečių teologijos metų jis gauna kunigystės šventimus. Tiek filosofijos, tiek teologijos studijos paprastai užbaigiamos licenciato laipsniu. Dabar kai kur filosofija išeinama per dvejus metus, o teologijai pridedami dar vieneri metai. Šiuo atveju kunigystės šventimai gaunami po ketvirtų teologijos metų.
Po visų studijų jaunas kunigas turi atlikti vadinamąjį terciatą, kuris tęsiasi apie 10 mėnesių. Čia jau antrą kartą atliekamos vieno mėnesio rekolekcijos (pirmą kartą jos buvo atliktos naujokyne), dar labiau gilinamasi į jėzuitų dvasingumą, askezę, gyvenimo būdą bei veiklos metodus. Po to jėzuitas jau duoda paskutiniuosius iškilmingus įžadus ir galutinai susiriša su Draugija.
Yra dar kita jėzuitų šaka — broliai. Nors jie nėra kunigai, bet turi visas privilegijas. Jų formavimas labai panašus į tų, kurie ruošiasi būti kunigais, tik, žinoma, nereikia tiek studijuoti, bet ir jie turi šiek tiek susipažinti su teologija. Daugelis jų mokosi įvairių amatų. Brolių įnašas į Draugijos gyvenimą bei veiklą yra labai didelis. Be jų pagalbos ir kunigai negalėtų taip vaisingai apaštalauti. Ir jie amžinai susiriša su Draugija tais pačiais trimis įžadais.
Šia proga redaktorius nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie savo rašiniais padėjo paruošti šį jubiliejinį “Laiškų lietuviams” numerį.