Vieną rytą Einšteinas išėjo pasivaikščioti į parką Niujorke. Jis ten pamatė verkiantį berniuką.
— Kodėl tu, vaikeli, verki? — pasiteiravo mokslininkas.
— Aš pamečiau pinigus, kuriuos man mama davė, kad nusikirpčiau plaukus.
Einšteinas susirado kišenėje pinigų ir juos siūlė berniukui. Bet šis, atidžiai pasižiūrėjęs į garbanotą mokslininką, jam sako:
— Ne, pone, aš negaliu priimti. Jūs, matyt, taip pat buvote pametęs pinigus, kad negalėjote nusikirpti...
* * *
Paplūdimyje poilsiautojas užkalbino greta buvusį asmenį:
— Ar ne įdomu, kad šių laikų mergaitės labai panašios į berniukus? Juk tik pažiūrėkite į tą blondinę...
— Bet, pone, juk tai mano sūnus!
— Labai atsiprašau. Nežinojau, kad jūs esate jo tėvas.
— Bet jus, pone, visiškai nepastabus. Aš gi esu jo motina...
* * *
— Ar jus lydi laimė, ar nelaimė jūsų meilės gyvenime? — paklausė kartą garsųjį rašytoją Mark Twainą viena turtinga ir smalsi ponia.
— Nelaimė! Tikra nelaimė! — atsakė rašytojas. — Tik įsivaizduokite: vienintelė moteris, kurią aš myliu, yra ištekėjusi.
— Ach! — sušuko ponia ir prislinko dar arčiau. — Už ko gi ji ištekėjusi?
— Už manęs...
* * *
Kai baigėsi spektaklis, kuriame vyriausią vaidmenį atliko labai nedidelių gabumų artistė, keli jauni vaikėzai jai garsiai plojo. Paskui jie ėmė kabinėtis prie netoli sėdėjusio Puškino, kuris gana abejingai žiūrėjo į pasirodžiusią scenoje artistę. Išvestas iš kantrybės, poetas pasako:
— Jūs kiekvienas vertas skambaus antausio. Tačiau aš bijau, kad ši negabi asmenybė tai gali palaikyti aplodismentais.
* * *
Vienoje Berlyno alinėje ant sienos kabo užrašas: “Gott is tot” — Nietzsche. Po kiek laiko vienas turistas pridėjo užrašą: “Nietzsche is tot” — Gott.
* * *
—Tau beliko kelios valandos gyventi, — sako daktaras pacientui, — gal ką nors galiu pakviesti?
— Taip, kitą daktarą, — atsako pacientas.
♦ Kanados Toronto arkiv. Aloyzas Ambrozič po Vilniuje įvykusių skerdynių pasiuntė solidarumo ir užuojautos telegramą kard. V. Sladkevičiui, arkiv. J. Steponavičiui ir vysk. A. Vaičiui.
♦ Kun. Stasys Lidys, buvęs Vilniaus Nekalto Prasidėjimo parapijos klebonas, žuvo automobilio avarijoje. Buvo gimęs 1929 m., kunigu įšventintas 1962 m.
♦ Šventąja paskelbta gruodžio 9 d. Montrealio seserų šaričių įsteigėja Margarita d’Youville yra pirmoji Kanadoje gimusi šventoji.