♦ Čikagoje meras R. Daley Sveikatos departamento komisioniere paskyrė vienuolę Sheilą Lyne, 54 m. Ji baigusi Čikagos universitetą ir Šv. Ksavero kolegiją, gaudama magistro laipsnį. Studijavo ligonių priežiūrą. Yra buvusi Mercy ligoninės prezidentė, o paskutiniu metu — Sveikatos komisionieriaus pavaduotoja. Ji yra Mercy vienuolijos narė.
♦ Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirm. vysk. Kari Lehmann (Mainz) pasiuntė telegramą kard. V. Sladkevičiui, pareikšdamas, kad Vokietijos katalikai su išgąsčiu stebi žiaurų laisvės ir demokratijos slopinimą Lietuvoje. Telegramą pasiuntė po kruvinųjų įvykių Vilniuje.
♦ Leipcige (buv. Rytų Vokietijoje) sielovadoje darbuojasi vokietis kun. Hans Friedrich Fischer, kuris kalba ir rašo lietuviškai, rūpinasi Lietuva. Jo parapijoje ruošiami protestai prieš Sovietų priespaudą Lietuvoje, siunčiamos telegramos Sovietų vyriausybei, jų gen. konsulatui bei Vokietijos vyriausybei Bonnoje, smerkiant prievartos išpuolius Lietuvoje.
♦ Mozambike jau dešimt metų siaučia civilinis karas. Sausio 21 d. ten nužudytas misijose dirbęs kun. M. Christovao ir kartu du kiti katalikai.
♦ Ukrainos stačiatikių patriarchas Mstyslav I kreipėsi į Izraelio prezidentą Chaim Herzog, prašydamas, kad būtų paleistas Jonas Demjaniukas, be tikrų įrodymų pasmerktas neva už nusikaltimus prieš žydus. Patriarchas pažymi, kad šie kaltinimai iškyla daugiausia dėl Maskvos imperialistinių siekimų.
♦ Kardinolas J. Bernardinas vasario 17 d. pirmą kartą aplankė lietuvius Lemonte. Čia palaimintojo arkiv. Jurgio Matulaičio misijos bažnyčioje dalyvavo kun. L. Zarembos, misijos rektoriaus, aukojamose lietuviškose mišiose. Kreipdamasis į lietuvius, kardinolas prisiminė savo išvyką į Lietuvą 1990 m., pažymėdamas, kad jam tai buvo lyg piligriminė kelionė, lyg rekolekcijos. Matė žmonėse ašaras, kurias išspaudė priespauda ir kurios švytėjo laisvės viltimi.
♦ Filme “Once Around” vaidina lietuvis kunigas Valkavičius (William Wolkowich), kuris darbuojasi Bostono vyskupijoje. Filme vaizduojama Amerikos lietuvio santuoka su Amerikos itale. Kunigui Valkavičiui čia tenka pakrikštyti naujagimę, kuriai parenkamas Marijos Birutės vardas. Taip pat kunigą Valkavičių pakvietė filmo kūrėjas duoti įvairių patarimų. Skriptas reikalavo, kad būtų lietuvių kilmės kunigo personažas, bet tarp savo aktorių filmo kūrėjas lietuviškai kalbančio nerado. Filmo gamintojas Lasse Halstrom su dėmesiu priėmė lietuvio kunigo patarimus.
♦ Kardinolas Vincentas Sladkevičius numatytas pakviesti atvykti į JAV šių metų spalio 12-13 dienomis, kada bus minima 25 m. sukaktis nuo įsteigimo lietuvių Šiluvos koplyčios Vašingtono paminklinėje Nekalto Prasidėjimo šventovėje. Koplyčia įsteigta vysk. V. Brizgio rūpesčiu.
♦ Lietuvoje pranciškonai ruošiasi pradėti spaudos darbus. Iš JAV jiems pasiųsta nemažai spaustuvės reikmenų — kompiuterių, spausdinimo aparatų, fakso įtaisų, taipgi dvi tonos popieriaus. Trys broliukai pranciškonai ruošiasi, atvykę į JAV, pasimokyti spaudos darbo.
♦ Kard. J. Bernardinas paskatino visose Čikagos arkivyskupijos bažnyčiose balandžio 14 d. melstis už Lietuvos išlaisvinimą, tą sekmadienį paskelbdamas maldos diena už taiką, teisingumą ir laisvę Lietuvoje.
♦ Vatikane kovo 4-5 dienomis įvyko Persų įlankoje kariavusių kraštų aukštųjų dvasininkų pasitarimas. Dalyvavo septyni patriarchai iš Persų įlankos ir vidurinių Rytų bei septynių vyskupų konferencijų pirmininkai iš kitų šalių. Buvo pabrėžta, kad tas karas nebuvo krikščionių karas prieš musulmonus. Abiejose pusėse buvo ir musulmonų, ir krikščionių. Roma nori, kad krikščionių šalyse gyvenantieji musulmonai būtų teisingai traktuojami ir kad nenukentėtų krikščionys, katalikų misijų darbuotojai musulmonų kraštuose. Vatikanas palaiko palestiniečių teisę į savo valstybę, tačiau pripažįsta ir Izraelio teisę į savo sienų neliečiamybę. Svarstyti gero sugyvenimo būdai tarp tikybų ir tautų.
♦ Čikagos priemiesčio Hanover Park meras Louis Barone, 63 m., jau 29 m. kai vedęs, tapo diakonu ir paskirtas policijos kapelionu. Čikaga turi didžiausią skaičių diakonų, daugiau negu kitos vyskupijos JAV-se.
♦ Kryžiuočių ordinas, lietuvių supliektas ties Žalgiriu, vėliau sekuliarizavosi, jo magistras ir dauguma narių tapo protestantais, tačiau dalis pasiliko katalikais. Persiorganizavęs ordinas tebeveikia Austrijoje, V. Vokietijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, bet jo nariai dabar tarnauja grynai religiniams tikslams, pasišvęsdami ligonių globai.
♦ Nepriklausomoje Lietuvoje ėję žurnalas “Logos” dabar ten vėl atgaivintas.
♦ Popiežių Joną Paulių II aplankė buvęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Ševardnadze.
♦ Arkivyskupas Marcei Lefebvre, tradicionalistas, kuris nesutiko su II Vatikano susirinkimo reformomis, buvo sudaręs savo dvasininkiją, įšventinęs 4 savo vyskupus ir atsiskyręs nuo tikrosios Bažnyčios, mirė kovo 25 d. Šveicarijoje, sulaukęs 85 m. amžiaus.
♦ JAV katalikų Švietimo sąjunga apklausė 1.500 kunigų, šiose pareigose išbuvusių 5-9 metus, ar jie patenkinti savo pareigomis. Apie 90% atsakė, kad yra patenkinti.
♦ Lietuvoje atsikūrusių skaučių organizacijoje yra per 500 narių — nuo paukštyčių iki vyresnių, kurių tarpe yra keliolika dar Nepriklausomos Lietuvos skautininkių.
♦ Jonas Paulius II birželio mėnesį lankydamas Lenkiją, Lomžoje susitiks su lietuviais. Susitikimą organizuoja lietuviams palankus vysk. Julius Paetz, kurio vyskupijai priklauso Suvalkų trikampis. Susitikime dalyvauti pakviestas ir vysk. P. Baltakis.
♦ Gudijos sostinėje Minske trys kaliniai pasiprašė juos pakrikštyti. Tai įvyko neseniai davus didesnes laisves katalikams. Tie kaliniai, paklausti, kodėl jie nori krikštytis, atsakė, kad jeigu jie būtų buvę krikščionys, būtų nepadarę tų nusikaltimų, už kuriuos dabar turi kalėti. Paklausti, kodėl jie krikšto prašo ne iš stačiatikių, o iš katalikų, atsakė, kad jei popiežių aplankė net ir Gorbačiovas, tai jis tikrai turi būti Bažnyčios galva.
♦ Lietuvoje atsteigta Šv. Cecilijos draugija, kuri rūpinasi religine muzika. Nepriklausomoj Lietuvoj jai vadovavo komp. J. Naujalis.
♦ Ukmergėje “Caritas” skyrius globoja 70 vienišų senelių, iš kurių 20 visiškai negali vaikščioti.
♦ Rygos lietuvių katalikų religiniais reikalais rūpinasi Dievo Motinos bažnyčios klebonas kun. Leonardas Kazlauskas, ten gyvenantis jau 53 metus. Į lietuviškas pamaldas susirenka apie 100 lietuvių. Nemaža dalis jaunimo eina į pamaldas latvių ir rusų kalba. Lietuvai veržiantis į nepriklausomybę, auga susidomėjimas lietuviškais reikalais, pamaldomis ir jaunimo tarpe.
♦ Maskvos Šv. Liudviko bažnyčios klebonu nuo 1990 m. liepos 26 d. paskirtas lietuvis kun. Pranas Račiūnas, anksčiau klebonavęs Tabariškių parapijoje. Sekmadieniais Mišios būna 8 v.r. ir 6 val. 30 min. vakare. Apie du trečdaliai dalyvių — jaunimas, kurio tarpe jaučiamas susidomėjimas religija. Ypač sekmadieniais toje lietuvio vadovaujamoje bažnyčioje Maskvoje yra gausesnės Mišios, ir tai lotynų, rusų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis, nes ateina katalikai iš įvairių atstovybių. Pereitais metais tas lietuvis kunigas Maskvoje pakrikštijo 120 asmenų, kurių du trečdaliai — suaugusieji. Manoma, kad tai Šv. Liudviko parapijai priklauso apie 50.000 katalikų. Vien lenkų Maskvoje yra apie 10.000. Rusams turi įtakos rusiškos Vatikano radijo transliacijos. Parapija turi ir savo biblioteką, tik trūksta dar daugiau religinių knygų. Veikia ir “Caritas” draugija, per kurią gaunama iš užsienio paramos; ji nukreipiama neturtingiausiems net ir vaikų ligoninėms.
♦ Klaipėdoje nuo šių mokslo metų pradžios veikia katalikų mergaičių kolegija, kuri ruošia mokykloms tikybos dėstytojas. Įstojo 32 studentės. Mokslas tęsis 4 metus ir dar pusmetis diplominiam darbui. Kolegijos kapelionas yra kun. Saulius Katkus.
♦ Krikščionių demokratų internacionalas pasmerkė Sovietų Sąjungą už žiaurumus Lietuvoje. Tuo reikalu krikščionių demokratų internacionalo generalinis sekretorius Andre Louis parašė atitinkamą raštą Sovietų vyriausybei, protestuodamas internacionalo vardu už laužymą žmogaus teisių, garantuotų tarptautiniais susitarimais ir Sovietų pasirašyta sutartimi.
♦ Alytuje bus statoma nauja bažnyčia. Projektai vilniečių architektų: K. Pempės, G. Kamunio, K. Kisieliaus. Bažnyčia bus Marijos Krikščionių Pagalbos.
♦ Tarptautinė organizacija “Kirche in Not” (Vargo Bažnyčia) Lietuvai išspausdino tikybos vadovėlius, skiria klierikams stipendijas ir ruošiasi Lietuvoje įrengti spaustuvę religiniams spaudiniams.
♦ Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas kard. Myroslav Lubachivsky kovo 30 d. po 52 tremties metų, grįžo į savo vietą.
♦ Vilniuje šią vasarą ruošiamasi atidaryti katalikų ligoninę prie Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo bažnyčios, miesto I ligoninės korpuso bazėje, kur numatomos ir patalpos ligoninę aptarnaujančioms vienuolėms. Katalikiškos ligoninės komiteto narys yra Vilniaus universiteto docentas Vyt. Jakulevičius. Jis taipgi yra pirmininkas Atjautos draugijos, kurią įsteigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto gydytojų ir studentų grupė, pasiryžusi nemokamai teikti medicinos ir kitokią pagalbą seniems, tremtiniams, invalidams nemokamai.
♦ Popiežius Jonas Paulius II Šv. Jono Laterane bažnyčios Didžiosios savaitės pamaldose plovė kojas 12-kai kunigų.
♦ Lietuvos padėčiai aptarti “National Catholic Reporter” kovo 29 d. Nr. 22 net per septynis puslapius išspausdino keletą straipsnių su atitinkamomis iliustracijomis, jų tarpe ir parlamento rūmų. Aprašoma jėzuitų darbuotė Lietuvoje, informuojama apie kun. J. Šarausko veiklą Vašingtone.
♦ Lietuvą aplankė popiežiaus pasiųstas prel. A. Franco, aukštas Vatikano tarnautojas. Grįžęs Šv. Kazimiero kolegijoje, švenčiant kolegijos globėjo šventę, papasakojo apie patirtus įspūdžius. Jam padarė didelį įspūdį lietuvių religingumas, kryžių gausa, pamaldumas į Dievo Motiną.
♦ Lietuvoje sausio 13 d. Aukščiausios Tarybos nariai pergyveno mirtiną pavojų, pasiruošę aukoti savo gyvybes dėl lasivės. Drauge buvę du kunigai jiems davė bendrą išrišimą mirties pavojuje.
♦ Jonas Paulius II, kalbėdamas į krikščionis kovo 10 d., pažymėjo, kad šv. Kazimiero šventės dieną ir visa Bažnyčia jungiasi su Lietuva.
Popiežius pasisakė, kad rūpestingai seka Lietuvos likimą, linkėdamas Lietuvos problemų teisingo išsprendimo. Popiežiaus Lietuvai palankus pareiškimas buvo kovo 11-12 d. “Osser-vatore Romano”, Vatikano laikrašty, išspausdintas pirmame puslapyje.
♦ Lietuvos Aukščiausios Tarybos nariams kun. Robertas Grigas kasdien aukoja šv. Mišias parlamento rūmuose. Kun. Grigas yra Šaulių sąjungos kapelionas.
♦ Lietuvoje leidžiamas laikraštis “XXI amžius” vasario 26 d. numeryje paskelbė, kad slaptame moksleivių ateitininkų būrelio posėdyje prof. Pr. Dovydaitis 1937 m. pasakojo, kad poetas Faustas Kirša yra niekad nesusvyravęs ateitininkas. Tame pat numeryje paskelbta, kad nepriklausomybės akto signataras Petras Klimas prieš mirtį buvo pasišaukęs prel. J. Stankevičių, kuris jam suteikė paskutinius religinius patarnavimus.
♦ “XXI amžius” Nr. 9(17) paskelbė, kad giliai tikintis jaunas vyras Ivanas Moisejevas sovietų kariuomenėje nesibaimindamas kalbėjo apie Dievą, nepaisydamas viršininkų draudimo ir pareikšdamas, kad neprivers jo pakeisti įsitikinimų. Jį laikė 5 dienas be maisto, laikė šaltyje, pagaliau 1972 m. liepos mėnesį jo lavoną atsiuntė tėvams. Šie, pakvietę 4 gydytojus ir 23 liudininkus, nustatė, kad lavonas buvo durtuvais subadytas, galva sudaužyta.
♦ Kretingoje pranciškonams grąžintame vienuolyne gyvena 5 tėvai ir keli broliai. Jų parapijai priklauso apie 20.000 tikinčiųjų. Aptarnauja dar ir Šventąją, Nidą, Juodkrantę ir Tūbasius. Trūksta baldų. Meldžiasi susėdę ant grindų.
♦ Lietuvoje dabar yra 21 pranciškonas kunigas, 8 klierikai Kauno seminarijoje, jų tarpe du diakonai. Vienas diakonas tęsia studijas Austrijoje. Lietuvoje dar yra 7 broliai pranciškonai ir 4 naujokai. Du broliai atvyko į Kenne-bunkportą, kur pereis pranciškoniško auklėjimo dvejų metų programą ir pasiruoš spaustuvės darbams.
♦ Šventųjų Angelų bažnyčia, po gaisro už 4 mil. dolerių atstatyta Čikagos pietuose, pirma pasaulyje turi saulės sistemos varomą šildymą ir vėsinimą.
Juoz. Pr.