♦ Maskvos katalikų arkivyskupu metropolitu paskirtasis vysk. T. Kondrasevičius, o Gardino vyskupu paskirtasis A. Kaškevičius yra baigę Kauno kunigų seminariją ir įšventinti kunigais Lietuvoje. Karagandos vyskupu paskirtasis kun. Jan Lenga yra marijonas, slaptai parengtas ir slaptai įšventintas Veisėjų par. bažnyčioje.
♦ Jonas Paulius II paskelbė naują, dabar jau devintą, savo encikliką ryšium su 100 m. sukaktimi nuo garsiosios socialinės enciklikos “Rerum Novarum”. Šioje enciklikoje užsimindamas komunizmo neigiamybes, kritiškai žvelgia ir į kapitalizmą, nors jame atrasdamas ir gerų pusių. Įvertindamas jo laimėjimus, skatina turtinguosius kraštus padėti vargstančioms tautoms.
♦ Čikagos arkivyskupijoje yra 389 parapijos, 325 parapinės mokyklos, 51 katalikų aukš7 tesnioji mokykla, 12 globos įstaigų, trys seminarijos, kuriose kunigystei ruošiasi 462 jaunuoliai.
♦ Naujamiesčio vidurinėje mokykloje kovo 15 įvyko rekolekcijos, kurias vedė Traupio klebonas jubiliatas kun. Steponas Galvydis. Dalyvavo dauguma mokinių ir keletas mokytojų. Net laikraštyje “XXI amžius” mokinė paskelbė padėką ir pasigėrėjimą.
♦ Du naujus vyskupus popiežius paskyrė Lietuvoje: Kauno arkivyskupijos vyskupu padėjėju paskirtas kun. Sigitas Tamkevičius, S.J., buvęs Kauno seminarijos rektorius, gimęs 1938 m., kalintas Sibire. Vilniaus arkivyskupo pagalbininku paskirtas prel. Juozas Tunaitis, buvęs Vilniaus arkivyskupijos kancleris ir Šv. Mykolo par. klebonas, gimęs 1928 m., kunigu įšventintas 1954 m.
♦ Kard. Juozapo Mindszenty, buvusio Vengrijos primo, komunistų kankinio, kūnas iš Austrijos gegužės 3 d. buvo pargabentas į Vengriją ir iškilmingai palaidotas Esztergome. Laidotuvių iškilmėse dalyvavo apie 70.000 žmonių, jų tarpe ir aukštieji Bažnyčios bei valstybės pareigūnai.
♦ Jonas Paulius II gegužės mėnesį lankydamasis Portugalijoje, nuvyko į Fatimą padėkoti Marijai, kad išliko gyvas prieš dešimtmetį įvykusiame prieš jį atentate. Savo pamoksluose Portugalijoje priminė socialinio teisingumo reikalą, pasidžiaugė, kad rytų Europa laisvėja nuo komunizmo. Per popiežiaus pamaldas Fatimoje susirinko apie pusė milijono žmonių. Popiežius dėkojo Portugalijos katalikams, iš kurių tarpo misijose darbuojasi apie 500 žmonių. Portugalijoje popiežius buvo gegužės 10-13 dienomis.
♦ Rytų apeigų katalikų kongregacija Vatikane savo žinioje turi 25 milijonus katalikų.
♦ Čikagos katalikų kapinėse yra palaidota daugiau kaip 150.000 karo veteranų.
♦ Kuba leido pardavinėti Šv. Raštą. Per tris dešimtmečius tai nebuvo leidžiama.
♦ “Aidų” žurnalui, kaip ypatingai pasitarnavusiam ugdant krikščionybės idealus mūsų tautoje, gegužės 25 d. buvo įteikta 2.000 dol. premija. Anksčiau tokias premijas yra laimėję “Draugas”, “Tėviškės žiburiai”, “Laiškai lietuviams”. Premija duodama kasmet. Ją globoja vysk. P. Baltakis. Premijos lėšos yra iš prel. J. Prunskio tam reikalui sudaryto fondo.
♦ Vokietijoje lietuvių evangelikų liuteronų yra apie 3.000.
♦ Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis, marijonas, gegužės 9 d. lydimas Vilkaviškio dekano kun. Vytauto Gustaičio, aplankė daugelį JAV valstybinių ir bažnytinių įstaigų bei daugybę lietuvių išeivijos centrų Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, Los Angeles, Detroit, Klyvlende, Bostone, Filadelfijoje ir kai kuriose kitose vietose. Vedė kunigams rekolekcijas Putname, nusprendęs birželio viduryje grįžti atgal į Lietuvą. Amerikos įstaigose bei susitikimuose su lietuviais yra gavęs paramos statomai katedrai Vilkaviškyje. Būdamas geras kalbėtojas, padarė gilų įspūdį lietuviams.
♦ Klaipėdoje įsteigtas trečiasis Liet. Katalikų Mokslo akademijos židinys. Pirmieji du yra Vilniuje ir Kaune.
♦ Prancūzijos kultūros ministerija paskyrė 100 milijonų frankų Notre Dame katedros remontui. Katedra statyta prieš 800 metų.
♦ Anglijos vienos iš didžiausių anglikonų seminarijos direktorius Denis Lloyd perėjo į katalikybę. Viešame pareiškime paskelbė, kad paveikė faktas, jog Anglikonų Bažnyčioje vis mažiau dvasios laisvės, prarandamos pozityvios tradicijos. Dabar jis sieksiąs būti priimamas į katalikų vienuoliją.
♦ Šv. Liudviko parapijoje, Maskvoje, kur klebonavo lietuvis marijonas kun. Pr. Račiūnas, per paskutinį pusmetį norinčių priimti krikštą ir pereiti į Katalikų Bažnyčią skaičius paaugo iki 180. Tai daugiausia baigusieji aukštąjį mokslą, studentai ar moksleiviai. Kiekvienos dienos vakarinėse Mišiose apie tris ketvirtadalius atsilankančių sudaro jaunimas. Dukart savaitėje iš Italijos atvykęs kunigas praveda katekizacijos pamokas, kuriose dalyvauja apie 200 asmenų.
♦ Maskvoje veikia 3 metų katekizatorių neakivaizdiniai kursai, kuriuose baigusieji galės būti diakonais ir tikybos mokytojais. Čia mokosi apie 30. Apie tai skelbia Maskvoje besidarbuojąs lietuvis kun. Pr. Ramanauskas Anglijoje leidžiamo “Šaltinio” 2-me numeryje.
♦ Jonas Pauliaus II savo viešnagės proga Lomžoje pasakė kalbą į lietuvius. Priminė, kad Seinų katedroje yra palaidotas vysk. Ant. Baranauskas, džiaugsmingai prisiminė Lietuvos krikšto 600 m. sukakties šventę. Tėvus skatino ugdyti pašaukimus į kunigus ir vienuolius. Pareiškė, kad Lietuva šventųjų, kankinių ir didvyrių žemė, kad kasdien maldoje prisimena Lietuvą. Priminė lietuvių globėjus šv. Kazimierą ir pal. Jurgį Matulaitį. Popiežius kalbėjo: “Lietuva, girdžiu tavo balsą prie Baltijos gyvenančios ir po pasaulio žemynus išsisklaidžiusios tautos... Tikiuosi, kad susitikimas su lietuviais Lomžoje priartins tą dieną, kai keliaujančio popiežiaus kelyje rasis ir Lietuva... Mylimi lietuviai! Su jumis Kristus! Su jumis Gailestingoji Motina Marija! Su jumis Bažnyčia! Su jumis popiežius!”
♦ Čikagos arkivyskupas kard. J. Bernardin pasiuntė Lietuvos kardinolui V. Sladkevičiui užuojautą Lietuvos Bažnyčiai dėl Vilniaus arkivyskupo J. Steponavičiaus mirties, pažymėdamas, kad jam susitikimas su tuo Lietuvos arkivyskupu padaręs didelį įspūdį.
♦ Anglijoje leidžiamas “Šaltinis”, tęsdamas Seinuose 1906 pradėtąjį, o vėliau Marijampolėje leistąjį laikraštį, šiemet švenčia 85 m. sukaktį. Jį rūpestingai redaguoja marijonas kun. S. Matulis, leidžia marijonai ir Šv. Kazimiero sąjunga.
♦ Arkiv. Audris Bačkis, pronuncijus Olandijoje, dalyvavo arkivyskupo J. Steponavičiaus laidotuvėse, atstovaudamas popiežiui. Vėliau su kard. V. Sladkevičiumi ir kitais Lietuvos vyskupais aptarė Lietuvos Bažnyčios reikalus.
♦ Kard. V. Sladkevičius birželio mėnesį jį aplankiusiai JAV grupei, vadovaujamai kun. dr. K. Trimako, pasakė, kad jis šiais metais į JAV negalėsiąs atvykti.
♦ Pranciškonų generalinė kapitula, kurioje buvo atstovaujami 93 kraštai ir kuri įvyko birželio mėnesį San Diego mieste, Kalifornijoje, nauju pranciškonų ordino generolu išrinko Hermaną Schaluek, vokiečių tautybės, 52 m. teologijos daktarą, be vokiečių, dar mokantį 7 kitas kalbas. Jis yra buvęs 6 m. generaliniu patarėju. Generolas renkamas šešeriems metams. Šiuo metu pranciškonų vyrų ordinas turi beveik 20.000 narių.
♦ Lietuvos vyčiai savo šių metų seime, rugpjūčio 1-4 dienomis St. Petersburge, FL, specialiu žymeniu ryžosi apdovanoti tarptautinės teisės specialistą William J. H. Hough, kuris savo straipsniuose rūpestingai gina Lietuvos laisvės reikalus. Norėdamas iš arčiau pažinti Lietuvos problemas, jis lankėsi Lietuvoje, yra parašęs knygą “Vilnius — Terrible Beauty is Born”.
♦ Vilniaus arkivyskupui popiežius yra suteikęs ordinaro titulą, ir dabar Balstogėje gyvenantieji lenkai vyskupai nebegalės vadintis Vilniaus vyskupais, o ten esanti kunigų seminarija nebus laikoma Vilniaus seminarija.
♦ Vysk. Antano Baranausko sukurtas “Anykščių šilelis” dabar jau yra išverstas į anglų, japonų, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, italų kalbas.
♦ Lietuvos pranciškonas Antanas St. Paulauskas, studijuojąs Salzburge, Austrijoje, birželio 29 d. įšventintas kunigu.
♦ Šiemet sueina nemaža svarbių sukakčių: prieš 50 m. (1941 m. gruodžio 4 d.) mirė katalikų filosofas prof. Stasys Šalkauskis; prieš 200 m. (1791 gruodžio 5 d.) Vienoje mirė daugelio religinių muzikos kūrinių kompozitorius Amadėjus Mozartas; prieš 60 m. Panevėžyje (1931 m. gruodžio 24 d.) mirė ateitininkų himno autorius poetas Jurgis Tilvytis (Žalvarnis); prieš 20 m. Bonoje mirė katalikas istorikas prof. Zenonas Ivinskis.
♦ Amerikiečių ginekologas Rex Gardner savo knygoje “Išgydymo stebuklai” yra surinkęs daug ligos istorijų — stebuklingų išgijimų, kreipiantis malda į Jėzų Kristų. Šiuo būdu, tvirtina Gardner, išgijo daugybė žmonių nuo tradiciškai nepagydomų ligų. Visi faktai dokumentuoti ir patvirtinti, pvz., šlapimo pūslės piktybinio naviko išnykimas per naktį, patvirtintas cistokopijos bei kitų intrumentinių tyrimų duomenimis dieną prieš ir dieną po išgijimo (tai paskelbė dr. D. Bansevičius, neurologas, dirbąs Kauno klinikose ir esąs tyrinėtojas Kauno medicinos akademijos neurologijos katedroje.)
♦ Krikščionių demokratų parlamentarai iš Olandijos, Vokietijos ir Italijos, liepos 8 d. atvykę į Lietuvą, turėjo pasitarimus su Lietuvos parlamentarais ir vyriausybės nariais. Juos priėmė prez. V. Landsbergis, min. pirm. G. Vagnorius ir kard. V. Sladkevičius. Jie tarėsi ir su ekonomikos ministeriu A. Šimėnu.
♦ Borisui Jelcinui, laisvai išrinktam Rusijos respublikos prezidentui, padarius priesaiką, sveikinimo kalbą pasakė rusų stačiatikių patriarchas Aleksiejus II, tardamas: “Jūs imatės atsakomybę ne tik žmonėms, bet ir Dievui”. Smerkdamas komunizmą, patriarchas Jelcinui pasakė: “Jūs imatės atsakomybę už kraštą, kuris serga”. Patriarchas Jelciną palaimino kryžiaus ženklu, o Jelcinas jam ilgai spaudė ranką, kai salėje aidėjo plojimai.
♦ Maskvoje pamokslininkas Billy Graham liepos mėnesį Lenino stadione visą savaitę Sovietų žmonėms kalbėjo apie religiją. Tai pirmas toks atvejis Sovietuose.
♦ Vengrijos parlamentas liepos 10 d. nutarė grąžinti Bažnyčiai beveik visą komunistų konfiskuotą nuosavybę.
♦ Meksikos prezidentas Carlos Šalinas aplankė popiežių ir pareiškė norą atnaujinti diplomatinius santykius, kurie buvo nutraukti daugiau kaip 130 metų. Apie 90% Meksikos gyventojų yra katalikai.
♦ Vokietijos Mainzo vyskupijos savaitraštis “Glaube und Leben” (Tikėjimas ir gyvenimas) ilgame straipsnyje “Lietuvos laisvės kankiniai” paskelbė, kad šimtatūkstantinė minia dalyvavo laidotuvėse Vilniuje nužudytųjų lietuvių patriotų. Gedulingas Mišias aukojo du vyskupai ir 50 kunigų, jų tarpe ir stačiatikių arkivyskupas Chryzostomas, kuris savo kalboje pareiškė, kad jam gėda dėl tų nusikaltimų. Kalbą baigė žodžiais: “Tikėkite jūs, lietuviai, kad mes, rusai, esame jūsų pusėje”.
♦ Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirm. vysk. Kari Lehman parašė protesto raštą Sovietų Sąjungos atstovui Bonnoje, reikalaudamas atsisakyti prievartos veiksmų ir eiti taikiu derybų keliu, sprendžiant Lietuvos klausimą. Ir daugiau Vokietijos vyskupų reiškė savo simpatijas Lietuvai ir reikalavo Sovietų Sąjungai eiti ne prievartos, o derybų keliu.
♦ Šių metų liepos mėnesio 25 d. mirė kunigas jėzuitas Jonas Lauriūnas, 67 metų. Jis buvo Linkmenų klebonas, jėzuitų provinciolo patarėjas, priklausęs Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybai. Tai didelis nuostolis ir Lietuvos, ir išeivijos katalikams. Jis yra parašęs labai daug straipsnių “Katalikų pasauliui” ir “Laiškams lietuviams”. Jo straipsniai pasižymėjo giliomis religinėmis mintimis ir gražia, taisyklinga lietuvių kalba.
♦ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebono Broniaus Burneikio svajonės išsipildė —jo atgautoje bažnyčioje vėl galingai skamba varpai. Pats didžiausias Žemaitijos Marijos varpas sveria daugiau kaip tris tonas. Varpus liejo kretingiškis meistras Antans Stonys.
Juoz. Pr.