CHIARA LUBICH
"Jis mus išrinko jame pirm pasaulio įkūrimo, kad būtumėm jo akivaizdoje šventi ir nesutepti meilėje" (Efez 1, 4).
Tie žodžiai paimti iš nuostabaus Dievo meilės himno, kuriuo pradedamas laiškas efeziečiams. Laiško pagrindinė mintis sako, kad mes esame Dievo meilės kūriniai. Nuo pat žmonijos istorijos pradžios ir nuo mūsų pačių gyvenimo pradžios mumyse veikia begalinė Dievo meilė. Mūsų dangiškasis Tėvas turi kiekvienam mūsų amžinosios laimės planą, kuris viršija mūsų įsivaizdavimą. Jis nori, kad pasiektumėm asmenybės pilnatvę, turėtumėm nesibaigiantį džiaugsmą ir kad būtumėm laimingi amžinai.
Bet kaip apaštalas galėjo įsitikinti, kad Dievas mus myli taip nuostabiai? Jog Dievas tikrai mus myli, jį paveikė tasai faktas, kad jis atidavė mums savo sūnų Jėzų Kristų; kad Jėzus atėjęs mokė mus Dievo žodžio, atsiduodamas mums, visą gyvenimą atsižadėdamas savęs, ligi savęs paaukojimo ant kryžiaus. Jis dalinosi su mumis savo dieviškuoju gyvenimu, savo šviesa, savo meilės galia, o dar pasaulyje būdamas laikė mus savo broliais ir seserimis ir, kartu su savimi, to paties Tėvo vaikais.
Tai ir yra apaštalo tikslas kad mes, gyvendami pagal Jėzaus žodžius, galėtumėm patirti, jog iš tiesų nieko tikresnio ir didingesnio nėra kaip Jėzus Kristus.
Jis yra šviesos ir džiaugsmo pilnybė. Jis yra tasai, kuris duoda visam mūsų gyvenimui prasmę. Jis yra tikroji laisvė, tikroji taika, tikroji meilė, kuri ir mus mylėjo, ir nėra nuostabesnio jausmo kaip galėjimas mylėti taip, kaip jis mus mylėjo.
Kaip tad mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius?
Jie visuomet primena mūsų atėjimą ir tą nuostabų planą, kurį Dievas kiekvienam turi. O virš visko jie duoda viltį, kad mes taip pat galime pajusti tą tikrumą, jog Dievas myli kiekvieną mūsų nuostabiai. Užtai mūsų pastangos gyventi pagal jo žodžius padės mums pajusti tą jo meilę, ypač kaip mes vykdysime jo artimo meilės įsakymą visais niuansais, neįbauginami šaltumo ir skepticizmo, kuris mus supa.
Jei mes tai vykdysime, jo dieviškasis gyvenimas mumyse augs. Mes būsime vis labiau panašūs į Kristų ir galėsime vis labiau mylėti taip, kaip jis mylėjo. Tada net dar būdami pasaulyje galėsime jausti savo asmens pilnybę, harmonijoje su Dievo visos amžinybės planais, kuriuos jis mums turi.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius.
♦ Skapiškyje atstatytas Blaivybės paminklas pagal architekto R. Valecko projektą, sukurtas laikantis ankstyvesnio paminklo bruožų. Paminklą pašventino kun. R. Gutauskas, dalyvaujant apie 5.000 tikinčiųjų. Pirmasis Blaivybės paminklas buvo pašventintas paties vysk. M. Valančiaus 1862 m. Tame šimtmety paminklą pastatyti davė progos 1858 m. vysk. M. Valančiaus Skapiškyje pamokslas apie blaivybę.
♦ JAV-se ir paskutiniu laikotarpiu vyksta įžymių mintytojų atsivertimas į katalikybę. Tų katalikais tapusių pasisakymai yra surinkti į neseniai pasirodžiusą Dan O’Niell knygą: “The New Catholics. Contemporary Converts Tell Their Stories” išleido Crossroads, Niujorke. Gaunama ir Šv. Pauliaus seserų knygyne, 172 No. Michigan Ave, Chicago, IL, 60601. Čia ir “roko” žvaigždė pasakoja, kaip tapo pranciškonų vienuoliu, kaip katalikybę atrado budistas bei buvęs radikalas marksistas ir daug kitų.