ON THE WATERFRONT
Filmų aktorius Marlon Brando, sukūręs eilę originalių charakterių filmuose — Streetcar Named Desire, Viva Zapata, Julius Ceasar, The Wild One — dabar (On the Waterfront) pasirodo Terry Malloy asmenyje aktoriumi, kuris nebevaidina, bet pergyvena. Ir nesunku sutikti su kritikais, kad šis vaidmuo, greičiausiai, yra jo filmų karjeros meistriškiausias šedevras.
Filmas sukasi apie Terry Malloy, kuris, susidėjęs su laivų krovikų unijos (Longshoremen Local 374) bosu Johnny Friendly (Lee J. Cobb), tampa žmogžudiško brutalumo ir darbininkų išnaudojimo įrankiu. Veiksmas prasideda žmogžudyste, kai Joey Doyle, pasipriešinęs unijos boso diktatūrai ir pagrasęs pranešti policijai jo šviesos bijančius darbus, nustumiamas nuo stogo į tragišką mirtį.
Kai Father Barry (Karl Malden) bando raminti nužudytojo seserį. (Eva Marie Saint) žodžiais: "Reikia laiko ir tikėjimo... Ir mane visada gali rasti bažnyčioje", ji sušunka: "Bažnyčioje? Aš noriu žinoti, kas nužudė mano brolį!" Šiuo momentu užsimezga pagrindinė veiksmo antitezė. Terry Malloy, buvęs netiesioginiu žmogžudystės įrankiu, pajunta sąžinės graužimą. Nužudyto Doyle sesuo atsisako vykti į Seserų mokyklą, nebe-matydama prasmės knygose, kai gyvenimas skęsta neteisybėje ir smurte.
Terry Malloy draugystė su nužudytojo Doyle seserimi, Father Barry drąsios pastangos, unijos kraugeriški planai veiksmą veda į staigiai kylantį crescendo, kuris baigiasi Terry Malloy ir Johnny Friendly kruvinu konfliktu. Malloy laimi: baigiasi unijos diktatūra, ir atsidaro durys į laisvą ir saugią ateitį.
Father Barry (Karl Malden) — įspūdingas kunigas, žėruojąs idealizmu, vyriškumu ir gyvenimiškumu. Johnny Friendly (Lee J. Cobb) — diktatoriškas, neskrupulingas, pinigo išalkęs unijos bosas, vaizduojamas įtikinančiai, vientisai ir gaivalingai. Doyle sesuo Edith (Eva Marie Saint) palieka šiltą įspūdį įkvepiančiu paprastumu ir gerumu. Tai Eva Marie Saint filmų debiutas.
Labai įdomi filmo fotografija, pasižyminti originaliomis ir giliai psichologinėmis vaizdo kompozicijomis. Ją palydi nuotaikinga, vietomis šiurpi, vietomis iškalbingai ekspresyvi muzika, kurią filmui parašė Leonard Bernstein. Filmą meistriškai režisavo Elia Kazan. Filmas siūlomas suaugusiems. Jis iškelia dokumentuotą faktą, kad žmogaus išnaudojimas galimas visur, kai pamirštama meilė artimui ir drąsi pareiga priešintis neteisybei, o žmogaus darbo pastangos nukreipiamos tik į pinigą ir asmenišką saugumą.
THE EGYPTIAN
CinemaScope filmas, charakteringas vaidmens ir veikimo vientisumu, vaizduojąs Egiptą keturioliktame amžiuje prieš Kristų, valdant XVIII-os dinastijos faraonui Akhnaton. Laikotarpis ir aplinka atkurti pagal iškasenas ir paminklus Karalių Slėnyje, kur būdavo laidojami XVIII-os dinastijos faraonai.
Filmas, pagal Mika Waltari romaną, sukasi apie Sinuhe, faraono sūnų, kuris sukilimo metu įdedamas į nendrių lopšelį ir paleidžiamas Nilo vandenimis į nežinomą ateitį. Bevaikės šeimos išgelbėtas Sinuhe išmoksta patėvio gydymo meno ir pradeda darbuotis Memphis mieste. Čia jis susipažįsta su jaunu kareiviu, ir abu išgelbsti faraoną Akhnaton iš liūto nasrų dykumoje. Kareivis tampa faraono gvardijos karininku ir geidžia faraono sesers rankos. Sinuhe beprotiškai įsimyli prostitutę iš Babilono ir dėl jos pereina didžiųjų nuodėmių kankinantį kelią, ieškodamas atsakymo į žmogaus gyvenimą žemėje. Praradęs faraono palankumą, Sinuhe atsiduria tremtyje ir pagarsėja gydymo menu. Grįžęs į Egiptą, jis susiduria su ūkininkų ir vergų išbadėjusiais veidais, panika dėl besiartinančios Hititų invazijos, kunigų ir kariškių planuojamu sąmokslu prieš taikųjį ir nerealiai religingą faraoną Akhnaton, prieš mirtį kalbantį apie vieną Dievą, kurį jis Saule vadinęs ir supratęs, kad jis bevardis.
Bet kareiviai jau žudo tikinčiuosius Saulės šventykloje, kai kunigai grįžta prie senųjų dievų. Memphis gatvėse panika ir smurtas. Sinuhe, sužinojęs, kad jame teka karališkasis kraujas, atsisako faraono sosto, nes manosi suradęs atsakymą žmogaus gyvenimui, ir, naujojo faraono akivaizdoje, drąsiai skelbia, kad karalystės ir valdovai yra iš anksto pasmerkti mirčiai, ir žmogus turi ieškoti idėjų ir vertybių, pregyvenančių ir valdovus, ir karalystes. Ištremtas Sinuhe rašo savo gyvenimo istoriją, kol mirtis ramybėje paskandina jo neramią širdį.
Edmund Purdom vientisas ir įspūdingas Sinuhe vaidmenyje. Peter Ustinov labai įvairus, kaip išradingasis Sinuhe tarnas. įdomiai intryguojanti Bella Darvi, vaidinanti Babilono prostitutę. Michael Wilding pažymėtinas faraono Akhnaton asmenyje. Jean Simmons patraukli ir simpatiška, bet Gene Tierney ir Victor Mature pereina filmą, geisdami ir nesulaukdami progos rimčiau pasireikšti.
Muzikai trūksta ryškesnio orientalinio kolorito. Mažoka vaizdų iš Nilo Krašto, bet Hollywood'o Egiptas atrodo gana autentiškas.
REAR WINDOW
Vienas iš įdomesnių detektyvinių filmų, kur režisierius Alfred Hitchcock bando žiūrovui parodyti keleto žmonių kompaktinį gyvenimą per fotografijos aparato teleskopinį stiklą. Nors veiksmas vyksta labai ribotoje erdvėje, bet akcija auga sukrečiančiu gyvybingumu ir įtempta jėga.
Filmas, vaizduodamas net intymesnius gyvenimo momentus, parodo daug psichologijos ir daug skonio. Sunkiausiąjį filmo vaidmenį, kuris aktorių pririša prie invalido kėdės visu veiksmo metu, James Stewart suvaidina meistriškai.
Bruno Markaitis, S. J.
CROSSED SWORDS
Šis filmas, pagamintas Italijoje "Viva Films" ir išleistas "United Artists", išsiskiria iš kitų retai gražiais vaizdais ir jų spalvingumu. Jack Cardiff, kuris rūpinosi spalvų suderinimu, yra žinomas jau nuo 1947 m., kai jis gavo "Oscar" už filmą "Juodasis Narcyzas". Jis taip pat prižiūrėjo ir filmą "Raudonieji Batukai".
Šiaip filmas neturi jokios gilesnės minties. Jis atvaizduoja viduramžių herojų, kuris dėl moters nugali bet kokį skaičių ginkluotų priešų visai be jokio ginklo rankoje. Jaunoji mergina, pasižyminti grožiu ir tuštybe, stengiasi prisivilioti vyrą. Nors jaunas didvyris ir ginasi nuo vedybinių "pančių", bet mergaitei pavyksta savo grožiu ir moterišku gudrumu laimėti jo meilę, kaip ir visuose panašiuose filmuose. Pagrindiniai artistai: Errol Flynn ir italų gražuolė Gina Lollobrigida. Jie vaidina gerai, bet tuščias turinys nepalieka jokio įspūdžio.
SABRINA
Šis veikaliukas pirmiau buvo vaidinamas scenoje. Didelis pasisekimas sukėlė norą perkelti vaidinimą į filmą, kurs yra pigus ir visiems prieinamas. Pagrindinis vaidmuo tenka pašnekesiams, kurie yra labai įdomūs ir įvairūs. Turinys paprastas, bet gana malonus: jauna mergina įsimyli turtingos šeimos sūnų, kurs ja visai nesidomi. Dveji metai, kai juodu gyveno atskirai, viską pakeičia. Ji tampa graži ir patraukli mergina. Savo grožiu sužavi ir jį. Vaidyba graži. Ypač Humprey Bogart ir Walter Hampden labai laisvai švaistosi įdomiais posakiais. Audrey Hepburn, kaip visuomet, labai įdomi savo asmenybe. Filmas vertas pažiūrėti. R.