J. Augustaitytė - Vaičiūnienė
LIETUVOS MARIJA
Tavo veidas aušroms iškaišytas, —
Tavo rūbai ir lino plaukai.
Rasomis nusiprausus kas rytas,
Tu skaisti, kaip rasoti laukai.
O nuometas žiba balčiausiosios drobės,
Kaip migla iš dangaus, Tau apsėmus pečius ..
Iš Tavęs ir mėnulis, vėsa apsigobęs.
Išlieja į naktį sidabro naščius.
Pailsusių varpų ir saulės žaidimas —
Vainikas iš lauko lelijų žiedų ...
Varpelių, aukos, spinduliuojantis rimas
Suvirpa ties Tavo žvaigždėtu vardu.
Grakšti, per mūs buitį atėjus,
Vaidilučių maldų stebuklinga giesmė.
Sukrykščia širdis nežinioj apledėjus ...—
Visatos sukurta didžioji prasmė.
Į Tavo apsiaustą keliaudamos sega
Visos tautos po žiedą pašvaistės laisvos...
Tas, kurs gyvu krauju prakaituodamas dega,
Tai žiedas Tavos Lietuvos.