Viena ponia klausia, kaip reikia priruošti ligonio kambarį, laukiant kunigo su šventais sakramentais. Čia reikia skirti du atveju: 1) kai kunigas yra šaukiamas išklausyti ligonį išpažinties ir suteikti jam Komuniją; 2) kai norima, kad, be minėtų sakramentų, ligoniui būtų suteiktas ir paskutinis patepimas. Pirmuoju atveju užtenka priruošti mažą "altorėlį", ant kurio kunigas galės padėti Švenč. Sakramentą. Reikia baltai užtiesti paprastą staliuką, vidury pastatyti kryžių, o iš šalių dvi žvakes. Taip pat reikia padėti stiklą paprasto geriamo vandens nusiplauti kunigui pirštams, kuriais lietė Švenč. Sakramentą. Patartina padėti ir šaukštą, kuriuo kunigas ligoniui įpils į burną trupučiuką vandens, jeigu jam sunku nuryti Komuniją. Galima dar padėti ir švęsto vandens, bet paprastai pats kunigas jo atsineša. Švęstu vandeniu kunigas pašlaksto kambarį.
Antruoju atveju, kai ligoniui teikiamas ir paskutinis patepimas, be čia suminėtų dalykų dar reikia ant staliuko padėti keletą gabaliukų vatos, gabalėlį duonos ir citrinos. Vata yra reikalinga nušluostyti aliejui, kuriuo kunigas tepė ligonį, o duona ir citrina vartojama nuvalyti pirštams, kuriais kunigas lietė aliejų. Duona ir citrina labai gerai nuvalo aliejų. Vietoj citrinos galima vartoti ir druską. Visus šituos dalykus po vartojimo reikia įmesti į ugnį, nes netinka kur nors į sąšlavų dėžę mesti tų dalykų, kurie yra paliesti ar prisigėrę švento aliejaus. Šia proga tą pat būtų galima pasakyti ir apie šventus paveikslus bei kitus šventintus dalykus. Netinka juos išmesti kur nors į gatvę ar į krūvą sąšlavų, bet, jeigu jie yra pasenę ar nereikalingi, geriausia yra sudeginti.
Kita skaitytoja klausia, kur yra dangus. Jai kažkada kapelionas pasakęs, kad dangus tai yra Dievo regėjimas. Tad atrodytų, kad tam nėra reikalinga kokia nors speciali vieta. Minėtai skaitytojai yra aišku, kad dvasioms nereikalinga vieta, bet juk po paskutinio teismo žmonės kelsis su kūnais, tad kur jie gyvens?
Pirmiausia reikia atsiminti, kad žmonių kūnai po prisikėlimo nebus tokie, kaip dabar. Jie bus sudvasinti. Juk mes žinome iš Šv. Rašto, kad ir Kristus po prisikėlimo galėjo įeiti į kambarį pro uždarytas duris. Tad tokiam kūnui nebūtų reikalinga kokia nors konkreti vieta. Bet kaip ten iš tikrųjų bus danguje, mes maža ką težinome. Sužinosime tik tada, kai ten pateksime. Mes aiškiai žinome, kad dangus yra amžinos laimės vieta, ir to mums pakanka. Daugiau ką nors apie dangų sužinoti ir įsivaizduoti, gyvenant šioje žemėje, mums yra beveik neįmanoma. Bet to nė nereikia. Svarbiausia yra stengtis į dangų patekti, o tada viskas paaiškės, nebus jokių klausimų nė paslapčių.
Redaktorius