Sonė Pipiraitė
Per visą naktį laukime tamsiam svyravus.
Pakelsi žiedą, lelija, pasveikindama rytą.
Akis nušvis viltim, skaistybėj tavo atsigavus:
Pražydo lelija, linksma diena nušvito!
Suklups maldos džiaugsme tada dvasia išvargus.
Kai kelsis trečią dieną Ji, kaip Knygoj parašyta.
Ir laisvės angelo pabūgs piktasis kapo sargas
Ir bėgs, numetęs kardą, tą Velykų rytą.
Skambės vėl giesmės ligi pat žvaigždėto sosto:
Surrexit Dominus, surrexit vere! Kėlės, kėlės!
Ir vėliavos plazdės, ir ašaros žibės ant skruosto:
Iš kapo kelsis Lietuva, iš sniego — gėlės.
Iš kapo kėlės Kristus, kelsis ir Tėvynė.
Užmiršim gedulo naktis, žaizdas vinių aštriųjų,
Kai sutrupės į dulkes kapo siena akmeninė.
Lelijos žydi, mirtis krito! Aleliuja!