Gerbiamasis Redaktoriau,

      Norėčiau paklausti, ar tam tikrose aplinkybėse galima atlikti išpažintį raštu, nes kartais yra neįmanoma pas vietinius dvasiškius ją atlikti asmeniškai prie klausyklos.

      Atliekant išpažintį, kaip jau žinoma, reikia gailėtis už savo nuodėmes ir stengtis susitaikyti ne tik su Dievu, bet ir su artimaisiais bei kitais žmonėmis, kuriuos įžeidėme arba su kuriais pykstamės. Bet kaip daryti tuo atveju, jei esi su kitu susipykęs visai ne iš savo kaltės? Jei atsiprašysi — jis pamanys, kad mano būta kalto, o pats kelsis puikybėn. Jei neatsiprašysi — liks ir toliau tokia slegianti nuotaika ir neturėsi visiško sąžinės ramumo.    A. ir T.

      Išpažintį galima atlikti tik asmeniškai, penitentas ir nuodėmklausis turi būti toje pačioje vietoje, todėl nei laišku nei telefonu negalima atlikti išpažinties. Galima būtų laišku arba telefonu pranešti kunigui savo nuodėmes, bet pats nuodėmių atleidimas — išrišimas galės būti duotas tik tada, kai penitentas asmeniškai bus prie nuodėmklausio. Raštu atlikti išpažintį galima ta prasme, kad jei nepatogu apie savo nuodėmes kalbėti, galima jas surašyti ir paduoti kunigui; kunigas, jas perskaitęs, duos išrišimą čia pat esančiam penitentui.

A. Gulbinsko nuotr.

Jaunosios moksleivių ansamblio kanklininkės.

 

      Žinoma, kartais gali būti tokių priežasčių, dėl kurių nepatogu eiti išpažinties pas pažįstamą kunigą. Tokiu atveju reikia pasirinkti kitą. Tačiau žmonės kartais per daug jaudinasi dėl smulkmenų. Kunigui, išklausiusiam tūkstančius įvairiausių išpažinčių, net ir didžiausios žmonių nuodėmės nedaro jokio ypatingo įspūdžio. Jis džiaugiasi ir tuos žmones gerbia, kurie drąsiai ir atvirai išpažįsta savo nuodėmes.

      Norint turėti visiškai ramią sąžinę, reikia stengtis susitaikyti su visais žmonėmis, su kuriais pykstamasi. Iš dviejų susipykusių žmonių dažniausiai kiekvienas mano, kad jis yra teisus, kad kaltas yra tik kitas. Jeigu tikrai žinotum, kad kaltas esi tu, tai turėtum pareigą pats atsiprašyti. Jeigu manai, kad yra kitas kaltas, o tas neateina tavęs atsiprašyti, vis tiek reikėtų stengtis kaip nors išsiaiškinti ir susitaikyti. Jeigu tu esi visiškai nekaltas, už ką jį atsiprašysi? Nebūtinai reikia to atsiprašymo, užtenka kaip nors pradėti su juo kalbą ir įvykusius nesusipratimus likviduoti. Jei tu iš savo pusės padarei viską, ką galėjai, bet kitas nenori su tavim kalbėti ir taikytis, tu esi nekaltas, todėl gali turėti visiškai ramią sąžinę, nors ir bus šiek tiek nemalonu, kad nepasisekė su tuo žmogum susitaikyti.

Redaktorius