"Leiskite vaikams laisvai kūniškai vystytis!" — šaukia gydytojai ir pedagogai. Ir visai teisingai. Tenka matyti tėvų, net ir labai apsiskaičiusių, kurie neabejotinai yra perskaitę viską, kas šiuo reikalu naujausiai yra parašyta, bet kaip jie su savo vaikais elgiasi, tai atrodo, kad visas rašymas būtų veltui. Jie neturi kantrybės su šiais mažais sutvėrimėliais. Jie bijo pasivėluoti. Jie nori, kad vaikas greitai vystytųsi, greitai pradėtų vaikščioti ir kalbėti. Bet vaiko augimui ir vystymuisi neįsakysi. Kartais gali įvykti koks nors mažas sutrikimas, visai tėvų nepastebėtas, kurs sutrukdo vaiko vystymąsi. Bet kaip tas sutrikimas nepastebėtas atėjo, taip nepastebėtas ir praeis. Tėvams neverta tuo per daug rūpintis. Jei kartais kyla abejojimų, tai reikia nueiti ir pasitarti su gydytoju, bet patiems neteikti jokios pagalbos vaiko kūniškam vystymuisi. Vaikui nepakenks, jeigu jis šiek tiek vėliau pradės sėdėti ar vaikščioti, bet gali daug pakenkti per ankstyvas sodinimas ir mokymas vaikščioti.
Mudu su žmona vaikų vystymąsi palikome Dievo valiai. Ne dėl to, kad jų vystymasis mums nebūtų rūpėjęs, bet dėl to, kad mes tikėjome gydytojų patarimams. Su pirmuoju beveik kas savaitė bėgiojome pas gydytojus, kartais iššaukdami net jų pasityčiojimą. Dėl to mes visai nepykome. Visados laikėmės dėsnio nieko savo nuomone vaikui nedaryti, jei nesame tikri, kad tai yra gera. Visi mūsų vaikai vystėsi labai tiksliai. Būdami keturių mėnesių, sėdėjo vežimėlyje be kitų pagalbos, šešių mėnesių — išdygo pirmieji dantukai, aštuonių mėnesių pradėjo rėplioti, dešimties mėnesių atsistojo lovytėje, dvylikos mėnesių pradėjo vaikščioti. Kartais vaiko vystymesi būna įvairių svyravimų. Pavėluotas vystymasis dažniausiai būna dėl kalkių stokos ir dėl liaukų nepakankamai gero veikimo. Reikia vaikui duoti daug žalio maisto, vengti per daug mėsos ir, esant neaiškumams, tartis su gydytoju.
Pastebėjus kokį nors vaiko kūno trūkumą, pvz., įdubusią krūtinę ar iškrypusį stuburkaulį, galima tai dažniausiai visai natūraliu būdu atitaisyti, darant kasdien su vaiku atitinkamą gimnastiką. Neturint šioje srityje didesnio patyrimo, reikia tartis su gydytoju. Jei dantukai pradeda netiesiai augti, galima atitaisyti, kasdien juos masažuojant.
Nuo žinduko vaikus taip pat galima atpratinti. Nors jo vartojimas daug ir nekenkia, bet ir jokios naudos neduoda. Vaikai, kurie jo atkakliai reikalauja, dažniausiai turi kokį nors trūkumą. Ir tai dažnai būna dėl stokos kalkių ir dėl blogo liaukų veikimo.
Vaiko kalba
Prie kūninio vaiko vystymosi galima priskirti ir jo kalbą. Ir čia reikia leisti vaikui pačiam išmokti kalbėti, nereikia stengtis jo per anksti mokyti. Tik yra būtina pataisyti vaiko kalbos klaidas. Dažniausiai vaikai pradžioje visus žodžius taria neteisingai, savaip, kaip jiems patogiau. Daug yra vaikų, kurie neištaria "r", jos vietoj sako "1". Taip kalbėjo ir mano vaikas. Kartą, kai jis dar neturėjo nė dviejų pilnų metų, aš jį pasišaukiau ir ėmiau klausinėti, kaip jis taria "ratas”, "rytas" ir kitus panašius žodžius. Po ilgesnio išsiaiškinimo jis suprato skirtumą, bet garso "r" vis tiek neištarė. Ėmiau jį mokyti, kaip reikia liežuvį laikyti ir virpinti. Jis bandė. Pradžioje nesisekė, bet po ilgesnių pastangų pavyko. Kitą dieną, girdžiu, jis visai teisingai taria "ratas", "rytas", bet jau ir "langas" jam pasidarė "rangas". Tuoj ėmiau aiškinti skirtumą. Vaikui pasidarė labai koktu, net prakaitas išpylė, mat, buvo užgauta jo savimyla ir ambicija. Nuraminau, kad tai tik menkniekis, bet į jį reikia atkreipti dėmesį ir teisingai tarti žodžius. Pradžioje dar būdavo klaidų, bet po savaitės jau viskas buvo tvarkoje. Kai kurie vaikai visam gyvenimui lieka švepli tik dėl to, kad tėvai laiku neatkreipė jų dėmesio. Nereikia vaikų už tai barti ir vadinti kvailiukais, bet reikia aiškiai nurodyti, ką jie turi daryti, kaip tarti, kaip laikyti liežuvį, lūpas ir kitus kalbos organus.
Kas per anksti pradeda vaikus mokyti kalbėti, gali jiems pakenkti. Juose gali pasireikšti tam tikras aptingimas, kurs gali virsti net patologišku. Taigi, geriausia leisti natūraliai vaikui vystytis. Tegul vaikas pats susikuria savo vaizduotės pasaulį. Tegul jis pats mokosi iš savo patyrimų. Tėvai turi tik stebėti ir taisyti pasitaikančias klaidas.
Alg. Suomis