Kiekvienas normalus jaunuolis mėgsta žaisti ir sportuoti. Sakoma, kad sveikame kūne ir siela yra sveika. Tai yra tiesa, nors, žinoma, kartais ir labai silpname kūne gali būti stipri siela, o augaloto muskulingo sportininko siela kartais gali būti labai nuvargusi, nusilpusi, vos gyva. Išimtys pasilieka išimtimis, o taisyklės taisyklėmis. Tarp žmogaus kūno ir sielos yra tam tikras ryšys, juodu vienas kitam turi įtakos. Reikia stengtis, kad tarp jų būtų harmonija, sutikimas, bendradarbiavimas, kad jie vienas kitam padėtų, o ne kenktų.

      Sportas gali būti labai gera priemonė ugdyti sielos ir kūno harmonijai. Yra žmonių, kurių tikslas — muskulai, rekordai ir už tuos rekordus gaunami pinigai. Sportas jiems yra tikslas, o ne priemonė. O jeigu ir priemonė, tai ne kokiam aukštesniam tikslui, bet gal dar žemesnei priemonei pasiekti. Bet pasitaiko ir tokių, kurie sportą laiko blogu dalyku, netikusia priemone, kuri negali tarnauti jokiam doram ir garbingam tikslui. Jų nuomone, sportas gali jaunuoliui tik pakenkti. Sako, kad sportas jaunuolį atitraukia nuo mokslo ir nuo kitų rimtų užsiėmimų. Dėl to jo protinis pajėgumas mažėja, protas neišsivysto, jis pasilieka dvasinis skurdžius. Taip pat sportininkai dažnai patenką į azartą, nežino saiko, todėl pakenkia net ir kūnui. Kai kuriose sporto šakose yra daug pavojų išsisukti rankas, kojas, susitrenkti galvą. Taip pat esą daug pavojų ir jaunimo dorai: nepadorus apsirengimas, sportavimas drauge su mergaitėmis. Be to, dabar sportas esąs išsigimęs, jis tarnauja tik bizniui, žaidėjai dažnai esti paperkami.

      Ką į visa tai būtų galima atsakyti? Tuose kaltinimuose daug tiesos yra, bet visa to negalima pasakyti apie kiekvieną sportą ir apie kiekvieną sportininką. Jeigu jaunuolis į sportą žiūrės ne kaip į priemonę, bet kaip į tikslą, be abejo, sau tik pakenks. Sportas moksleivio neturi atitraukti nuo tiesioginių pareigų, neturi pakenkti mokslui, bet tik padėti. Negali jaunuolis visą dieną sėdėti prie knygų, nes tuoj sugadintų savo sveikatą ir nervus. Sportas ir žaidimai yra geriausias poilsis pavargusiai galvai. Jaunuolis turi turėti tiek valios, kad ir mėgiamiausiame žaidime ar mėgiamiausioje sporto šakoje mokėtų pasakyti "gana", kai reikia eiti prie knygų ar prie kitų pareigų. Viskas turi būti daroma su saiku. Tada sportas jokioms pareigoms nepakenks, bet tik padės.

      Taip, sportas nėra viskas. Tai labai teisingai pasakė didžiausias mūsų laikų atletas Jesse Owens: "Pasakykite saviesiems mano pagrindinį principą — sportas nėra viskas. Tai tik dalis pilnutinio žmogaus. Norint būti pilnutiniai išauklėtu, reikia visko gauti. Jeigu išbrauksime iš žmogaus gyvenimo nors vieną kurią sritį, jį nuskriausime. Mano supratimu, sportas jaunimui būtinas, bet ne viskas. Todėl jaunimas tegul įsisąmonina, kad sportas yra tik dalis pilnutinio žmogaus auklėjimo. Sporto aikštę ir žaidimą, koks jis bebūtų, skaitau etikos mokykla. Jeigu kiekvienas supras ir persiims tuo, ką sporto aikštė duoda, jis bus laimingas. Dovanos, medaliai apsitraukia dulkėmis, bet jei suprasime sporto auklėjamą reikšmę ir pasisavinsime etikos taisykles visa širdimi, tai sportas bus savo misiją atlikęs, nes širdyje dulkės niekad nenusės" ("Naujienos," š. m. 115 nr.).

      Tai yra labai teisingi žodžiai. Jei suprasi, kad sportas nėra viskas, jei įsitikinsi, kad jis nėra tikslas, bet priemonė, tada nebus pavojaus patekti į azartą. Kur prasideda azartas, ten baigiasi sportas, taigi, norint vadintis sportininku, reikia jo saugotis. Geras sportininkas turi stengtis laimėti, bet niekad jis nebus tikras sportininkas, jei neišmoks ir sportiškai pralaimėti. Šypsokis, kai laimi, bet išmok nugalėtojui nusišypsoti ir tada, kai pralaimi. Nėra verti sportininko vardo tie vyrai, kurie stengiasi pasiekti rekordus, ne tik rinkdami taškus, bet ir svaidydamiesi nesportiškais žodžiais.

      Visiems yra žinoma, kad ne visos sporto šakos yra girtinos ir estetiškos. Jaunimui reikėtų vengti sveikatai ir kartais net gyvybei pavojingų sporto šakų (boksas, kai kurių rūšių ristynės). Pirmiausia visiems rekomenduotina sporto karalienė — lengvoji atletika. Iš sportinių žaidimų gal naudingiausi ir elegentiškiausi yra: tenisas, krepšinis, tinklinis. Amerikietiškas futbolas ir beisbolas mūsų lietuviško jaunimo dar nespėjo sužavėti, gal tai ir gerai. Europietiškas futbolas yra gana gražus žaidimas, nors čia žiaurumui dirva gana plati. Na, o kai jaunuolis sulaukia keturiasdešimt metų, jau gali pradėt galvoti ir apie golfą. Žinoma, niekas nedraudžia apie jį galvoti ar juo užsiiminėti ir anksčiau, bet pilnas energijos jaunuolis gal šiame žaidime ras per mažai progos išlieti savo energiją. Kai kurie prie sporto priskiria ir šachmatus, bet su tuo nenorėtume sutikti, nes protą laikome dvasinės sielos galia, o ne kokia nors fizine smegenų pasekme. Žinoma, galima kalbėti ir apie dvasinį sportą, bet čia mes kalbame tik apie fizinį.

      Vasarą labai yra rekomenduotinas vandens, o žiemą ledo sportas. Reikia rinktis tokį sportą ir tokius žaidimus, kur rastum dvasinio poilsio ir malonumo, bet taip pat nereikia užmiršti, kad dvasinis poilsis dažnai yra randamas nuosaikiame fiziniame nuvargime, todėl perdaug lengvi žaidimai, kur nereikia daug įtempti fizinių jėgų, nepasieks savo tikslo.

      Kai sportuojama, norint "padaryti biznį" ir užsidirbti pinigų, sportas virsta amatu. Negalima sakyti, kad tai būtų negarbinga, bet nebūtų gerai, jei amatą vadintume sportu. Sporto tikslas — ne pinigus kalti, bet palaikyti harmoniją tarp kūno ir sielos. Jeigu šiame amate naudojamasi kyšiais, sutinkama su papirkimais, yra negarbinga, kaip ir kiekviename kitame amate ar užsiėmime.

      Paprastai sportuojama, kaip galima, lengviau apsirengus, bet turi būti išlaikytos padorumo ribos. Vyrų ir moterų fizinės jėgos yra labai skirtingos, todėl daug naudingiau yra sportuoti atskirai, bet ne bendrai. Būtų tikrai keista ir pakenktų sportui, jei pvz. futbolą ar krepšinį žaistų drauge vyrai ir moterys. Tačiau kai kuriose sporto šakose yra praktikuojamos mišrios rungtynės, pvz. tenise, o kartais ir tinklinyje. Nemanome, kad čia būtų koks nors pavojus dorai, jeigu kiekvienas sportininkas bus vertas savo vardo.

      Žmogus tiek yra vertas, kiek jis turi valios ir kaip ją moka naudoti. Sportas yra gera valios lavinimo mokykla.    

J. Vaišnys, S. ].