1. Esu jau senas žmogus, bet mielai skaitau “Laiškus Lietuviams". Tik vienas dalykas man labai nepatinka — tai “Jaunimo Paslapčių" skyrius. Būtų daug geriau, kad jį išmestumėte. Kai aš jį perskaitau, būnu piktas ir blogai jaučiuosi visą dieną.
* Matai, tėvuk, kad visą dieną blogai jautiesi, tai yra užtarnauta bausmė. Juk aiškiai parašyta, kad tai “Jaunimo Paslaptys”, tad kam, senas būdamas, į jas brauniesi?
2. Esu girdėjęs, kad“ L. L.” kai kuriems asmenims nepatinka dėl to. kad juose pasitaiko nepadorių iliustracijų. Tų asmenų pavardžių neminėsiu.
* Tamsta parodei tikrą artimo meilę, neminėdamas tų asmenų pavardžių. Tai būtų buvęs visai nereikalingas išdavimas asmenų, kurių padorumu galima labai abejoti. Matai, jeigu žmogaus fantazija yra užteršta, tai jis mato visur pagundas. Jis gali įžiūrėti, ką tik nori, ir per storiausius kailinius. Teišmoksta tie asmenys į žmogų žiūrėti, kaip į nuostabų Dievo kūrinį, bet ne kaip į pagundų objektą.
3. Kaip gali kunigai kalbėti arba rašyti apie šeimos problemas, patys neturėdami šeimos?
* Jie gali geriau kalbėti, nes pažįsta šimtus šeimų. Beveik kasdien kunigai turi progos prisiklausyti visokiausių šeimyninių painiavų. Tas, kurs turi šeimą, negali taip objektyviai kalbėti, nes jis paprastai kalbės tik apie savo šeimą. Jis mano, kad visos moterys yra tokios, kaip jo žmona.
4. Jūs elgiatės visai ne amerikietiškai: vos tik pasibaigia prenumerata, tuoj nustojote siuntinėti skaitytojui laikraštį. Geri biznieriai taip nedaro. Reikia siuntinėti ir toliau, o pamatysite, kad po kiek laiko ateis ir prenumeratos mokestis.
* Mes nesielgiame amerikietiškai, bet nenorime elgtis nė komunistiškai: nenorime prievarta brukti savo spaudos tiems, kurie jos nenori ir neprašo. Kai pasibaigia prenumerata, mes visuomet skaitytojui pranešame, bet gal kai kurie skaitytojai jau yra per daug suamerikonėję, mesdami neskaitytus laiškus į krepšį arba elgdamiesi pagal pasakymą “take it easy”.