Kai du jaunuoliai, berniukas ir mergaitė, galvoja apie busimoji šeimos gyvenimą, nudažo jį savo vaizduotėje gražiausiomis spalvomis. Jie negali suprasti, kaip atsiranda tokių žmonių, kurie laisvu noru nesukuria šeimos, atsisako šios didžiausios pasaulyje laimės. Bet kai juodu tą išsvajotą šeimą sukuria ir vienus kitus metus drauge pagyvena, gal pradeda galvoti visai kitaip. Tik tokiose šeimose meilė taip greitai neužgęsta, kurios į ją žiūri ne kaip į asmeninį malonumą, bet kaip į rimtą pareigą ir pasiaukojimą. Tokių šeimų, deja, nedaug pasitaiko. Dažnos mūsų laikų skyrybos ir nelaimingos šeimos turėtų priversti tiek vyrus tiek moteris trupučiuką susimąstyti ir paieškoti priežasčių.
Neseniai katalikiškame žurnale "The Liguorian" buvo D. F. Miller straipsnis, kuriame autorius duoda keletą patarimų moterims, norinčioms būti geromis žmonomis. Čia paminėsime svarbesnes straipsnio mintis, kai ką šiek tiek pakeisdami ir pritaikydami mūsų skaitytojams. Tenemano nei vyrai nei moterys, kad mes šiuo straipsniu norime pasakyti, jog tik vienos moterys yra kaltos, jei šeimoje nėra laimės. Anaiptol. Dažniausiai būna kaltės iš abiejų pusių. Šį kartą pakalbėsime, ko vyrai laukia iš moterų, o kitą kartą pažiūrėsime, dėl ko moterys nepatenkintos vyrais, ko jos iš jų lauktų. Šiam tikslui norėtume gauti pačių moterų pasisakymus šituo taip opiu klausimu. Todėl neatidėliodamos rašykite. Iš jūsų laiškų, iš jūsų patiektų minčių paruošime straipsnį vyrams. Nebijokite, jūsų pavardžių laikraštyje neminėsime ir niekam neišduosime.
Štai dešimt patarimų moterims, kurie padės šeimoje išlaikyti santaiką ir apsaugos nuo visokių nesklandumų tarp vyro ir žmonos:
1. Būk taupi, bet neprisirišk per daug prie pinigo. Tikrai nesugyvensi su savo vyru, jei per daug leisi pinigus, pirkdamasi nereikalingus parėdus, lengvapėdiškai vaikydamasi madas, nekreipdama jokio dėmesio į protingus vyro pageidavimus taupiau gyventi. Bet nebūsi laiminga nė tada, jei pinigą labiau mylėsi už savo vyrą. Yra moterų, kurios nenori turėti net vaikų, kad nebūtų šeimoje "nereikalingų" išlaidų. Jos nesudaro šeimoje vyrui jaukios atmosferos, šykštisi išleisti vieną kitą centą tokiems dalykams, kurie joms atrodo nebūtinai reikalingi. Jos pačios, prieš vyro norą, eina dirbti, kad tik daugiau turto susikrautų. Tokia žmona gal kartą pasijus turinti didelę sumą pinigų, bet praradusi savo vyro meilę, o gal ir jį patį... Žmonių palinkimai ir nusistatymai šioje srityje yra nevienodi, bet reikia vienas kitam nusileisti ir geruoju susitarti.
2. Nekritikuok savo vyro užsiėmimo. Tegul vyras pasirenka tokį darbą, koks jam geriau patinka, nors tau jis ir nepatiktų. Ir čia reikia susitarimo, stengiantis pasirinkti tokį užsiėmimą, kurs per daug netrukdytų judviejų šeimyninio gyvenimo.
3. Nerodyk per daug meilės savo artimiesiems ir neužmiršk savo vyro giminių. Jei rodysi daug meilės ir atydumo tik savo giminėms, o vyro giminėmis nesirūpinsi, judviejų santykiai atšals. Tai yra labai svarbu ypač vedybinio gyvenimo pradžioje. Jei myli savo vyrą, turi mylėti ir tuos asmenis, kuriuos jis myli.
4. Sudaryk namuose savo vyrui jaukią atmosferą. Stenkis, kad namai ir kambariai būtų švarūs, tvarkingi, skoningai papuošti. Ir pati taip renkis ir puoškis, kad patiktum savo vyrui, o ne kitiems. Jeigu namie nebus jaukumo, vyras savo laisvalaiki stengsis praleisti kitur. Jei tu būsi susivėlus ir netvarkingai apsirengus, vyras neturės jokio noro būti drauge su tavim. Pasistenk gerai paruošti valgį. Būtų labai naudinga jau prieš vedybas tai išmokti, bet ir toliau tobulinkis virimo mene, nes ir nuo gero valgio pagaminimo gali daug priklausyti šeimos nuotaika.
5. Išmok nekreipti tiek daug dėmesio į vyro klaidas, jam atleisk ir nuolat neprikaišiok, jei pasielgia ne taip, kaip tau patiktų. Kiekviena mergina tekėdama turi įsitikinti, kad po vedybų tikriausiai pastebės tokių vyro klaidų, kurių pirmiau, nors ir ilgai draugaudama, nepastebėjo. Jau dabar tegul pasiryžta dėl tų klaidų nesijaudinti ir į jas daug dėmesio nekreipti. Turi žinoti, kad ir vyras joje atras pirmiau nepastebėtų klaidų, netobulumų, keistų charakterio ypatybių.
6. Venk ašarų, piktumo, murmėjimo. Nors kartais šiais "ginklais" moteris gali ko nors ir pasiekti, bet, juos vartodama, ji visuomet daugiau praras negu laimės. Štai, pavyzdžiui, juodu su vyru aptaria kokį nors reikalą. Nuomonės skiriasi, ir kiekvienas laikosi savosios. Ji, norėdama vyrą "nugalėti", prapliumpa verkti.
Jis gal ir nusileis šiuo kartu, bet po tokio patyrimo stengsis daugiau panašių klausimų nekelti, jos nuomonės neklausti, nesitarti, bet darys taip, kaip jam patinka.
Surūgusi moters nuotaika ir piktumas ilgainiui gali tarp jųdviejų pastatyti tokią sieną, kurios niekas negalės nugriauti. Nuolatiniu savo murmėjimu žmona gali pasiekti tik to, kad vyras bėgs iš namų, norėdamas laisviau pakvėpuoti.
7. Prieš pavydą kovok didesne meile savo vyrui. Jei vyrą tikrai mylėsi, užimsi pirmą vietą jo širdyje ir tau nekils pavydas, kad vyras kartais kalba ar juokauja su kokia nors kita moteriške. Jei pastebi, kad vyras nuo tavęs tolsta ir pradeda linkti prie kitų, paegzaminuok savo sąžinę, ar tu pati jo prie to nevedi savo blogu elgesiu ir nesupratimu jo teisėtų reikalavimų.
8. Atsimink, kad vaikai yra pirmutinis moterystės tikslas. Jeigu tai suprasite ir pagal tai gyvensite, judviejų moterystė bus laiminga. Bet jeigu vaikų vengsite, bus didelis pavojus, kad judviejų moterystė baigsis skyrybomis. O jei prie to ir neprieisite, tai vis tiek atšals judviejų meilė ir diena iš dienos vienas nuo kito tolsite. Vaikai yra geriausias vyro ir moters meilės ryšys. Jeigu nuodėmingu būdu jų vengsite, neturėsite jokios teisės tikėtis Dievo palaimos savo gyvenimui.
Dar prieš moterystę stenkis gerai suprasti teises ir pareigas vienas kitam. Jei šioje srityje kas nors tau bus neaišku, kreipkis į kunigą, kad paaiškintų. Sakau, į kunigą, ne į mamą ar kurią kitą moterį, nes ir joms kai kurie moterystės klausimai, surišti su morale, gali būti neaiškūs. Moterystės teisių ir pareigų nepanaikina nė senyvas amžius. Būtų klaidinga elgtis pagal savo norus ar palinkimus, reikia atsižvelgti į savo vyrą, juk prie altoriaus su juo padarei sutartį ir prižadėjai nesipriešinti jo teisėms.
9. Vartok ir antgamtines priemones, norėdama šeimyninės laimės. Labai didelis nuošimtis šeimų sugriūva dėl to, kad užmirštama Dievas, siela, amžinybė, kai rūpinamasi tik žemiška laime. Šios žemės gyvenimas yra tik pasiruošimas amžinai laimei, kelionė į tikrąjį gyvenimą. Jei kas savo gyvenimo tikslą mato tik šioje žemėje, visuomet apsivils, to tikslo nepasieks. Tikra laimė yra tik ta, kuri tęsis amžinai. Todėl neužmiršk sakramentų, neužmiršk šeimoje maldos, uoliai atlik religines pareigas. Jei manysi, kad tik vyras tau gali suteikti trokštamą laimę, skaudžiai apsiriksi. Pamačiusi, kad taip nėra, gal ieškosi kito, manydama, kad ne tą pasirinkai. Bet gali išvaikščioti visą žemę ir nerasi tokio, kurs pilnai tavo troškimus patenkintų. Visuomet teisingi pasiliks Maironio žodžiai:
O didis Dieve ir Tėve brangus, Pastiprink žmogų silpną ir menką. Tu pats surėdei, jog tiktai Dangaus ]o begaliniams norams užtenka.
10. Neieškok meilės, bet stenkis mylėti. Laiminga būsi tada, kai ne tiek trokši, kad vyras tave mylėtų, bet kai tu mylėsi jį; kai nelauksi, kad jis tau tarnautų, bet kai tu tarnausi jam. Jei taip elgiesi, pamatysi, kad ir jis tave mylės ir tau tarnaus.
Gal dažnai, pagalvojus apie priešvedybinę draugystę su savo dabartiniu vyru ir apie pirmuosius vedybinio gyvenimo mėnesius, atsidusai ir savo širdyje ištarei: "O kad taip būtų dabar!" Atrodo, kad tada buvo tiek meilės, kad taip vienas kitą supratote ir atjautėte. O dabar taip viskas pasikeitė: meilė atšalo, gyvenimas nusibodo. Kad taip atsitiko, judu abu esate kalti. Pažvelk į savo sąžinę ir pagalvok, ar dabar taip elgiesi, kaip tada. Tada nematei vyro klaidų, nes jas uždengė meilė. Tau buvo taip lengva pasiaukoti, nes tikra meilė viską gali. Jei nori taikoje su vyru gyventi, ir dabar kito kelio nėra. Šeimyniniam gyvenimui tėra vienas kelias: tai meilės ir pasiaukojimo kelias. Visa didžiausia problema yra tik čia: pirmiau toji meilė savaime ateidavo, net atrodo, kad ji buvo per smarki, reikėdavo net ją tramdyti. Dabar visai kas kita: tą meilę reikia traukte iš širdies traukti. Bet traukti reikia būtinai, be meilės negyvensi.
J. Vaišnys, S. J.
KIEK KAS MYLI
Kapelionas, kalbėdamas mokykloje apie šv. Komuniją, klausia: "Pasakykite man, vaikai, kaip dažnai reikia eiti Komunijos?" Tuoj pakilo beveik visos rankos ir pasipylė visa eilė įvairiausių atsakymų: "Kiekvienas katalikas turi priimti šv. Komuniją bent kartą metuose"; "kas gali, turėtų kas dieną eiti Komunijos"; "kada tik klausome Mišių, turėtume eiti ir Komunijos".
Kapelionas kantriai visų išklausė ir pagaliau tarė: "Nebegaliu nė susigaudyti, tokie skirtingi atsakymai: kartą per metus, kartą per mėnesį, kas savaitę, kas dieną. Kaipgi yra iš tikrųjų, kaip dažnai reikia eiti Komunijos?" Pakyla mažos mergaitės rankutė ir pasigirsta tikrai nelauktas, bet teisingiausias atsakymas: "Tai priklauso nuo to, kiek kas myli!"