Mes atjaučiame tėvus jų sunkiuose vaikų auklėjimo uždaviniuose. Šiuo žurnalu norime būti ypač jiems naudingi. Čia talpiname mums atsiųstą rašinį, aprašantį tėvams žinotinus faktus, bylojančius apie aplinkos nemoralumo skverbimąsi į mūsų jaunimą. Be abejo, didelė dalis tėvų apie tai bendrom sąvokom žino, bet paprastai tik paskutinieji sužino, kiek tai liečia jų pačių vaikus. Lygsvarai sudaryti pridedame, kad suminėti įvykiai nėra visuotinis reiškinys, bet, nežiūrint to, sukeliąs pakankamai rūpesčio tėvams bei jaunimo auklėtojams.
Šiuo straipsniu tik atkreipiamas tėvų dėmesys; pasiūlymų neduodama. Būtų gera, kad tėvai patys pasisakytų, kaip savo vaikus apsaugoti nuo aplinkos blogybių.
Redaktorius
P. K.
Susitinkant su Jaunimo organizacijų ir stovyklų vadais, organizatoriais bei kitais asmenimis, turinčiais reikalų su jaunimu, vis daugiau girdisi skaudžių prasitarimų, kad dabartinis lietuvių jaunimas jau nebetoks pajėgus apgalėti šio krašto neigiamas įtakas, negu ankstesnis tremtinių jaunimas. Stovyklų nuotaikos kitos, negu buvo prieš dešimt metų. Organizacijų ideologinės minties beveik nebando suprasti. Nemoralios tendencijos iš atskirų jaunuolių persimeta į organizacinius ir stovyklinius vienetus. Tos tendencijos kaip sproginėjančios kibirkštys persimeta iš sielos į sielą. Jaunas žmogus draugams yra atviras ir ypatingai imlus. Visa, ką draugas sako ar daro, priima be kritikos, noriai.
Įdomu patikrinti faktus, iš kur į mūsų jaunimą teka tos nemoralios tendencijos, tas nesidomėjimas gilesnės minties klausimais? Argi jau mūsų šeimos yra jaunimo gadintojos? Gal ne. Bet gal tik nerūpestingos saugotojos. Mūsų jaunimas noriai draugauja su amerikiečių jaunimu, nedarydami draugų tarpe atrankos, sakyčiau, su tuo masės menko dorinio lygio ir žemos asmeninės kultūros jaunimu. Tėvai dažnai visai nekreipia dėmesio, su kokios kilmės ir kokio elgesio draugais susitikinėja jų vaikai.
* * *
Mūsų jaunimas, laisvai naudodamas šio krašto kalbą ir spaudą, lengvai nuslepia nuo tėvų, kas jiems “nežinotina” laiškuose, žurnaluose, ar pokalbiuose su draugais. Jei kai kurie tėvai žinotų savo vaikų slaptą elgesį, gal jiems širdis sudrebėtų iš nuostabos ir skausmo. Bet, ar šis “laimingas nežinojimas” naudingas jų vaikams ir jiems? Kodėl tėvai dažnai nežino tikrovės apie savo vaikus? Dalinai dėl to, kad nepažįsta elgesio tų asmenų, su kuriais jų vaikai bendrauja. Kuris vaikas norės savo ar draugų netinkamą elgesį atskleisti prieš tėvus. Yra ir tokių, kurie tikrąjį savo “veidą” sąmoningai slepia nuo tėvų, bet jo neslepia nuo tų jaunų širdžių, kurios dar nėra sugadintos. Gal didžioji tragedija ir yra čia, kad jaunimas, tas blogas patirtis ir gyvenimo drumzles, surinktas Iš gatvės draugų, skleidžia savo tarpe, nuodija sveikas sielas. Vyresnieji paaugliai turi tendenciją “apšviesti” jaunesnius, su sąlyga “tik nepasakyk mamai”.
Viena penkiolikmetė mergaitė pasakojosi, kad nuo dvylikos metų ji pradėjo neleistinai santykiauti su berniuku. Tie neleistini veiksmai vyko tėvų namuose, jiems išėjus į darbą arba vakarais į svečius. Tėvai žinojo, kad pas dukrą lankosi draugai, bet jie patikėjo dukters pasakymu: “jie geri”, “mokyklos draugai; kartu ruošiam ir pasiaiškinam pamokas”. Mergaitė, dėka draugų (svetimtaučių), buvo susipažinusi su gyvenimo padugnėm, įgavusi tokių įpročių, nuo kurių vėlesniame gyvenime, ir labai stengdamasi, negalėjo išsivaduoti.
Kita penkiolikmetė nuo 11-12 metų gyveno “dvilypį gyvenimą”: vieną — tėvų akivaizdoje, o kitą — svetimtaučių draugų tarpe. Iš karto tėvai jos draugysčių netikrino, o ji labai gudriai juos apeidavo, niekad nesakydama visos tiesos. Tik vėliau tėvai pajuto, kad mergaitė melu bandė dengti nedorą savo ir draugų elgesį.
Neretai tėvai išleidžia į šokius vienus paauglius su jų amžiaus draugais ir draugėmis, kartais i šeimų “baliukus”, kur, atrodo, tikrai viskas saugu. O visgi jau ir šituose šeimų pastogėse ruošiamuose šokiuose būna labai nepageidaujamo elgesio. Vienoje šeimoje atostogų metu jaunimas susimetė pašokti. Po kurio laiko tėvai nuėjo poilsio, o apie penkiolika jaunių liko vieni. Buvo prigesintos šviesos ir pradėjo “šokį” “Strip Tease”. Ar daug iš mūsų tėvų žino, kaip šis “šokis” prasideda ir kuo baigiasi? Iš kur mūsų jaunimas jį pasisavino?
Kita neretai pasitaikanti problema, tai svetimo turto negerbimas. Kartą vienas kunigas, gyvenantis didmiesty, užėjo į policijos įstaigą. Kunigui artimas policijos viršininkas sako: “Ar nenorėtumėt pamatyti šios nakties grobio?” Kunigą nusivedė į erdvų kambarį, užverstą įvairiausiom gėrybėm. “Tai tik šios nakties vagystės iš vienos miesto dalies, kuri yra mano žinioj. Visa, ką matote, buvo sulaikyta paauglių rankose”. O ten buvo visko, net ir naujos automobilių dalys, kurios dar nebuvo tvirtai įjungtos į atitinkamą vietą.
Mergaitės (neretai ir berniukai) yra perkrautos rūbais, papuošalais ir visokiais menkniekiais. Vaikams nestinga pinigų. Neretas atvejis, kad mergaitė, su drauge pareidama iš miesto, parsineša įvairių gėrybių “veltui”. Jei tėvai ir paklausia “kur gavai?”, paprastai ir tėvams patikimai atsako: “draugė nupirko” arba “aš susitaupiau iš savo ‘spending money' ir nusipirkau”. Tai yra “apsukrių” draugių pamokymų išdavos. Miestų vaikai, įpratę nuolatos slankioti po krautuves be tėvų, sugeba “nusipirkti be pinigų”. Vieno amerikiečio kunigo žodžiais tariant: “Mūsų jaunimo didelė dalis nežino nusikaltimo prieš septintą Dievo įsakymą; jie tik “pasiima”, kas jiems atrodo patrauklu ir naudinga.
Viena mergaitė, lankanti gimnaziją, vasaros metu dirbdavo krautuvėje. Ji susidraugavo su ten dirbančia svetimtaute mergaite ir buvo jos pamokyta, kaip pasirinkti reikalingų mažmožių “be pinigų”. O vėliau taip įprato, kad, kaip pati sakėsi, negalėjusi išeiti iš krautuvės, ko nors nepaėmusi. Kai šis jos elgesys išaiškėjo, buvo skausmo jai ir tėvams.
Vienos geros šeimos dukra buvo mokykloje sučiupta imanti svetimus daiktus. Buvo pranešta tėvams. Koks buvo tėvų nustebimas, kai paaiškėjo, kad jų dukra jau eilė metų imanti svetimus daiktus iš krautuvių. Ji buvo pamokyta pradžios mokykloje vienos svetimtautės draugės.
Nenoriu sakyti, kad mūsų jaunimas tvarkoj, jei jis pasiduoda tokioms įtakoms. Nenoriu nei tvirtinti, kad visi svetimtaučiai blogi. Yra ir labai gero amerikiečių jaunimo. Bet vietinio jaunimo esama masiniai, o mes tik mažuma. Mažumai visada yra grėsmė būti masės auka. Tėvų ir auklėtojų pareiga yra patikrinti draugystes ir įspėti globojamuosius apie draugysčių pavojus.