■ PREZIDENTO MIRTIS
Prieš trejetą metų naujasis Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentas John F. Kennedy, jausdamas tiek savo užimamų pareigų svarbą, tiek savo asmens ribotumus, kvietė ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio piliečius, pajusti atsakomingumą ir pasirinkti ne savo mirtingose rankose laikomus, visai žmonijai mirtį nešančius ginklus, bet taikias priemones iš žmonių tarpo pašalinti skurdą, ligas bei karus.
Per trejetą metų vis daugiau žmonių įsitikino jaunojo Prezidento gera valia bei rimtom pastangom įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. Todėl, kai pasklido aitri žinia apie Prezidento nužudimą, buvo priblokšti ne tik jo suinteresuoti sekėjai, ne tik amerikiečiai, bet visi, kuriems jo asmuo ir užimama pozicija simbolizavo paskelbtus siekius bei idėjas.
Šūviai iš pasalų pakirto ne tik Prezidento gyvybę; jie pažeidė ne tik vienos valstybės, bet visos žmonijos savigarbą. Po tos mirties pasaulis nebeliko toks, koks buvo. Smurtas kirto... Kokiuo tikslu, dar neišaiškinta. Bet tai buvo smurtas žmogaus rankoj! Ir pirmą kartą gal visoj žmonijos istorijoj kilo toks visuotinis gedulas žmogaus mirtim ir toks viešas pasipiktinimas žmogaus smurtu.
O smurto buvo ir anksčiau,... ir buvo jau per daug. Tais pačiais metais ne vienas žmogus — net ne vienas prezidentas — krito nuo brolžudiško smūgio. O ištisos tautos liko apatijoje. Ir tik šio prezidento gyvybės auka visus pažadino...
Šis pirmagimis jausmas — ne rankas nuleidęs, gniuždantis liūdesys, bet skausme gimęs pasiryžimas smurtą gėriu nugalėti — mumyse iš naujo tepabunda kiekvieno smurto akivaizdoje. Tik tai pilnai įprasmins Prezidento mirtį.
■ SUSIRINKIMAS PUSIAUKELĖJE
Baigėsi antroji Bažnyčios Susirinkimo sesija. Pirmoje sesijoje išryškėjusi pažangiųjų ir konservatyviųjų nuomonių pasidalinimai tęsėsi ir antroje sesijoje. Tačiau, nors skirtumai buvo dideli, jie nebebuvo tokie dramatiški, kaip pirmoje Susirinkimo dalyje, nes nuomonės atskirais klausimais kirto blokų linijas.
Ši Susirinkimo sesija ilgiausiai svarstė schemą apie Bažnyčią, kurios ankstyvesnis projektas pirmojoje Susirinkimo dalyje buvo atmestas. Diskutuotas vyskupų kolegiškumo klausimas, bet prie nutarimų dar neprieita. Pradėta diskutuoti, bet nebaigta ekumeninė schema su religinės laisvės deklaracija ir skyriumi katalikų santykiams su žydais paryškinti. Susirinkimas priėmė pirmojoje dalyje svarstytą planą liturginei reformai ir išleido deklaraciją komunikacijos priemonių reikalu.
Šioji Susirinkimo sesija buvo turtingesnė mintimis, negu dekretais ar nutarimais. Darbas vyksta labai pamažu, todėl dar pramatomos bent dvi Suvažiavimo sesijos.
■ LITURGINIS ATSINAUJINIMAS...
Bažnyčios Susirinkimas patvirtino projektą liturginiam atsinaujinimui. Tautinėms vyskupų konferencijoms leidžiama pritaikyti Mišių ceremonijas prie krašto papročių, kai kurias maldas kalbant savąja kalba.
Leidimas Mišiose melstis savąja kalba atveria viltingas galimybes ir mums, lietuviams. Mišios galės būti stipri, vienijanti bendruomenės malda. Reikalingas gyvenamojo krašto hierarchijos leidimas paruošti ir naudoti lietuviškas bendruomenės Mišias. Pijaus XII "Exsul Familia" konstitucija užtikrina išeiviams teises religiniam aptarnavimui sava kalba. (Tikėkime, kad stambus lietuvių įnašas Washingtone statomai Marijos šventovei dar labiau palengvins tokį leidimą JAV gauti). Susirūpinti reikia, nes, proga nepasinaudojus, gali būti greitai per vėlu: jei nesimelsime lietuviškai, melsimės krašto kalba.
■ ...IR SVARBUS ĮRANKIS LIETUVIAMS
Liturginis atsinaujinimas lietuvių tarpe remsis bendruomenės Mišiomis. "Būk mums malonus" maldaknygėje jau turime švenčių ir sekmadienių Mišių lietuvišką vertimą — ši maldaknygė dar labiau paskleistina ir vartotina.
Tačiau liturginiai metai yra tokie turtingi, kad sekmadienių Mišių lietuviško vertimo nepakanka. Mūsų gyvenamuose kraštuose, Amerikoje, Vokietijoje, liturginis gyvenimas yra gyvas ir žada dar gyvesnis tapti. Jaunimas per mokyklas pratinamas dažnesnėms, net kasdieninėms Mišioms. Jei lietuviško kasdienio mišiolo neturėsime, jaunoji karta pasirinks gyvenamųjų kraštų kalba išleistus; o vyresnioji karta liktų be priemonių giliau į Bažnyčios liturginį gyvenimą įsijungti. Tad verta mums lietuvišku kasdieniniu mišiolu susirūpinti.
■ VIENYBĖS SAVAITĖ
Iš su virš trijų milijardų žmonių maždaug vienas trečdalis yra pakrikštyti. Deja, tie krikščionys yra susiskaldę. Augantis ekumeninis sąjūdis tiek katalikų Bažnyčioje, tiek kitų krikščionių grupėse siekia užgydyti atvirą išsiskyrimo žaizdą. Kas tą žaizdą pajunta, tas dideliu troškimu stebi kiekvieną susiartinimo žingsnį. "Jaudinančiai mus veikė straipsnis apie Taize's bendruomenę ("L. L.", 1963, 11 nr., 298 psl.)", rašo skaitytojai (taip pat žr. A. Grauslio str. "Atsiliepimai ir atoveikiai" šio numerio 22p.). Vienybės savaitėje, sausio 18-25 d., krikščionys jungiasi maldoje, kad visi būtų viena.
■ PAŠAUKIMŲ ARENA
Faktai byloja, kad vienuolynai yra atlikę didelį religinį bei kultūrinį darbą ne tik praeities Europoje, misijų kraštuose, laisvoje Lietuvoje, bet ir čia dabar lietuvių išeivijoje, kur apie religinius centrus spiečiasi ir didelė lietuviška veikla. Net ir nepasitenkinimas viena kita kai kurių vienuolijų neigiama apraiška — pvz. pradėjimu nutautėti ir nutautinti — parodo visuomenės į vienuolynus sudėtas viltis ir tuos faktus esant tik išimtinais nukrypimais nuo tikrų vienuoliškų užduočių.
Pašaukimai į vienuolių ir kunigų eiles yra negausūs, o darbai — neaprėpiami. Dėl pašaukimų stokos lietuviškieji vienuolynai stovi dilemoje: arba ribotis ir toliau pašaukimais vien iš lietuvių tarpo ir, jų mažai esant, pamažu nuskursti ir išnykti; arba išlaikyti ir plėsti savo veiklą, priimant svetimtaučius ir taip pamažu nutaustant.
Pašaukimams ugdyti ir lietuvišką visuomenę plačiau tais klausimais supažindinti šių metų kovo 7—14 d. yra ruošiama pašaukimų savaitė Čikagoje. Visa eilė kompetentingų prelegentų — A. Augustinavičienė, prel. V. Balčiūnas, dr. J. Brazaitis, dr. J. Girnius, tėv. B. Markaitis, S. J., dr. S. Sužiedėlis, dr. A. Šidlauskaitė, dr. V. Vardys, dr. V. Vygantas, yra pakviesti skaityti paskaitas sekančiomis temomis: kas yra pašaukimas; pašaukimas ir asmenybė; kunigystė; vienuolis ir profesija; vienuolynų vieta bendruomenėje, Bažnyčioje; jų įnašas į gyvenimą, mokslą ir menus; vienuolis ateities perspektyvoje.
Šie klausimai bei rūpesčiai, toli prašokdami Čikagos miesto ir vienos savaitės ribas, nusipelno visų lietuvių susidomėjimo. Paskaitų mintys bus talpinamos mūsų žurnalo puslapiuose bei kitoje spaudoje.
■ NAUJI BENDRADARBIAI
Mums džiugu skaitytojams pristatyti mūsų naują redakcijos narį dr. Arūną Liulevičių, kurio intelektualiniai bei visuomeniniai interesai bus didelis įnašas mūsų žurnalui. Taip pat malonu pranešti, kad trys amerikiečių universitetuose dėstantys profesoriai — dr. V. Bieliauskas, dr. J. Pikūnas ir dr. A. Sužiedėlis — sutiko bendradarbiauti mūsų žurnalo psichologijos skyriuje.