PASAULIS yra pakitęs. Žmogus savo mirtingose rankose laiko galią panaikinti ir visokį žmogaus skurdą, betgi ir visą žmogišką gyvybę. O tačiau tie patys revoliuciniai įsitikinimai, už kuriuos mūsų proseneliai kovojo, tebelemiami pasaulyje — tai tie įsitikinimai, pagal kuriuos žmogaus teisė pareina ne iš valstybės dosnumo, bet iš Dievo rankos.
Dabar ir vėl trimitas kviečia mus— ne kaip kvieslys paimt ginklus, nors ginklų mums reikia; ne kaip šauksmas mūšiui, nors mūšiui esam pasiruošę; bet kaip kvietimas metus iš metų besitęsiančią kovą prietemoje vesti— “džiaugiantis viltimi, esant kantriems suspaudime”— kovą prieš bendrus žmonijos priešus— tironiją, skurdą, ligas ir patį karą...
Tad, mano tautiečiai— amerikiečiui, neklauskit, ką jūsų kraštas gali padaryti jums, bet ką jūs galite savo kraštui padaryti. Mano bendrapiliečiai iš viso pasaulio, neklauskite, ką Amerika gali jums padaryti, bet ką visi kartu galime padaryti žmonių laisvei. Galų gale, kas jūs bebūtumėte— Amerikos ar pasaulio piliečiai, reikalaukite iš mūsų tokių pat aukštų pastangų ir pasiaukojimo, kokių reikalaujame iš jūsų. Tyrai sąžinei esant vieninteliam atlyginimui, o istorijai— galutiniam mūsų darbų teisėjui, eikime pirmyn vesti mūsų mylimą kraštą, Dievo palaimos bei pagalbos prašydami, betgi žinodami, kad čia žemėje Jo darbas turi būti ir mūsų pačių vykdomas.
John F. Kennedy