Ak tie vaikai!... Šiais laikais jie yra visai nesukalbami. Sakyk šį, sakyk tą— nieko nepaiso. Primoko juos draugai, prisiklauso televizijos ir užsinori pasauli valdyti, nors pienas nuo lūpų dar nenudžiūvo.
Kodėl tėvai mums viską draudžia? Nedaryk to, nedaryk to!... Oldfashioned — ir viskas. Ar pagaliau jie nesupranta, kad ir mes ne maži vaikai?
Mūsų sūnus kažkodėl mums jokios bėdos nedaro. Kodėl? As nei pati nežinau.
Šiom dienom mūsų namuose tikras pragaras. Sūnus vaikšto, kaip žemę pardavęs... Apsiniaukęs, kaip juodas dangus. Negali jam nieko pasakyti... Pasakysi, paprašysi, paklausi — tik bumpteli po nosim arba kad užriks "netrukdyk man”, tai namuos visos blusos išmiršta... Įsimylėjęs ar ką?
Prie J.A.V. pavilijono iėjimo
Aš pati kartais norėčiau su tėvais išsikalbėti. Bet jiems tik pinigai terūpi, ne aš. Pavalgyt, apsirengt, pernakvot namuose aš galiu. Bet mano tėvai pamiršo, kad aš nesu vien mėsos gabaliukas.
Tėvų ir jaunuolių pasisakymai (žr. šio puslapio viršuj) apie tarpusavius santykius tik retai rodo giedrą, dažniau permainos itampą, o kai kada stačiai grūmojančią audrą. Visi mes guodžiamės pasakymu, kad po audros ateis giedra ir po brendimo — suaugusio gyvenimas. Tiesa, tačiau tai nė kiek nemažina jaunuolių blaškymosi dabar, gal tik truputi paguodžia ateities viltim tėvus, o įtampa lieka ta pati, kaip buvus. Tačiau nenuostabu, kad taip yra. 13-19 metai yra perėjimo tiltas iš vaikystės į suaugusio dienas; tai kryžkelė, apsprendžianti kur vėliau pasukti. Kritiškas tai laikas ne vien bręstančiam jaunuoliui, bet ir jo tėvams. Nuo to, kaip tėvai reaguoja, nemažai priklauso, kas iš vaiko bus. Brendimo metu ne tik vaikas parodo, ar jis vertai subręs, bet ir tėvai, ar jie verti tėvų pašaukimo. Visais laikais jaunimo brendimo problema buvo svarbi. Ji yra dar labiau suaktualėjusi šiais moderniais laikais. Pagaliau ji yra ypač opi mūsų išeiviškoj situacijoj. Jausdami šios problemos svarbą. “Laiškai Lietuviams” skelbia rašinio konkursą, tema SANTYKIAI TARP TĖVŲ IR BRĘSTANČIO JAUNIMO, kurie galėtu būti svarstomi įvairiose tarpusaviai besirišančlose srityse: pedagoginėj, socialinėj, pasaulėžiūrinei, tautinėj, dorinėj, religinėj ir t. t.
Rašinys (straipsnis, beletristinis vaizdelis ar pan.) turi būti ne ilgesnis kaip 3000 žodžių, pasirašytas slapyvardžiu ir išsiųstas kartu su atskirame vokelyje pažymėta tikrąja pavarde bei adresu “L. L.” redakcijai nevėliau 1965 m. vasario 10 d. Atsiusti rašiniai tampa žurnalo nuosavybe ir gali būti jame spausdinami. Skiriamos trys premijos: I — 70 dol., II — 40 dol. ir m 30 dol. Mecenatu ir jury komisijos nariu pavardės bus paskelbtos sekančiame numeryje. Jaunimas taip pat kviečiamas šia tema pasisakyti (žr. “Konkursas jaunimui” 357 p.).
Išeinant iš salės General Electric bendrovės pavilijone