VLADAS RAMOJUS
Neseniai knygų rinkoje pasirodė naujausia kun. dr. J. Prunskio knyga “Mokslas ir religija”. Iki šiol autorius jau yra išleidęs 25 knygas ar brošiūras, o dar dvieju buvo redaktorius. Skaičiai liudija autoriaus ištvermę ir darbštumą. Tiesa, gausūs šio autoriaus parašyti tomai, išskyrus diplominį darbą Washingtono universitetui daktarato laipsniui gauti, neįsirikiuoja nei į mokslinę, nei į grožinę literatūrą. Dalis jų, liečiančios bolševikų ir nacių okupaciją Lietuvoje, turi istorinės vertės, nes tai buvo bene pirmasis lietuvis autorius, Vakaruose iškėlęs okupantų persekiojamos tautos vargus ir nelaimes.
Bet religinėj literatūroj, skirtoj plačiosioms skaitytojų masėms, kun. dr. Prunskis yra tikras milžinas. Šia tema nuo 1948 m. jis parašė ir išleido ar ne 12 atskirų veikalų, pradedant “Prie vilties kryžiaus” (1948 m.) ir baigiant šią vasarą pasirodžiusia knyga “Mokslas ir religija”. Ir visos šios knygos dėl savo lengvumo, paprastumo, lanksčios kalbos ir gyvų aprašomų pavyzdžių visu spartumu skinasi sau kelią į skaitytojus, tuo skatindamos autorių kone kas metai paruošti naują knygą.
Dedikacija Gineičiams iššaukia mintį, kodėl tų Sibiro kankinių atminimui negalėjo būti parinktas kuris veikalas, liečiąs lietuvių tautos genocidą, kovas su okupantais, lietuvių golgotą Sibire ar partizanų kovų epochą. Toks, regis, būtų buvęs daug tikslesnis žygis. Bet, iš kitos pusės žvelgiant, kas šiandien yra stipriausias faktorius kovoje su komunizmu — ar ne krikščionybė, ar ne religija, kuri neieško ir negali ieškoti jokios koegzistencijos su materialistiniu komunizmu, nes stovi bekompromisinės kovos fronte?
Todėl kiekvieną krikščionį dar labiau sustiprina žinomiausių pasaulio mokslininkų autentiški pasisakymai apie religiją ir Dievą, epizodiškai surikiuoti naujausioje kun. dr. J. Prunskio knygoje. Tas stiprinančias mintis paskelbė įvairūs pasaulio medikai, biologai ir botanikai, fizikai, chemikai, astronomai ir astronautai. Ir tai ne eiliniai žmonės, bet garsūs pasaulio universitetų profesoriai, Nobelio premijų laureatai, žinomiausi daktarai ir chirurgai, daugelis jų į pasaulines garsenybes iškilę jau mūsų laikais.
Mūsų laikais, erdvių nugalėjimo dienose, štai prabyla žinomasis vokiečių mokslininkas Werner von Braun, kurio vardas erdvių nugalėjimo istorijoje paliks amžiams: “Savo dvasinę paguodą aš randu sąvokoje, kad Dievas yra tėvas. Savo dorovinio elgesio gaires randu sąvokoje, kad žmonės yra broliai. Dabar mokslininkai tiki, kad niekada gamtoje nėra sunaikinama medžiaga. Net ir mažiausioji dalelė negali išnykti be pėdsakų. Gamta nežino išnykimo, o tik pasikeitimą. Argi Dievas galėtų reikšti mažiau dėmesio savo kūrybos viršūnei — žmogaus sielai?”
Tai gilus ir reikšmingas laisvojo mokslininko atsakymas sovietų astronautams, kurie sakėsi erdvėse neradę Dievo...
Tokiais gyvais, logiškais ir ne vienam abejojančiam protą nušviečiančiais pavyzdžiais išmarginti 133 puslapiai, kuriuose skaitai palengva, priverstas giliau pamąstyti.
Kai kur įvestųjų asmenų biografijose pasitaiko ir neaiškumų. Kad ir rusų profesoriaus, chirurgo Vojno Jaseneckio atvejyje. Rašoma, kad 1946 m. tas asmuo, kaip pasižymėjęs chirurgas, laimėjo net Stalino premiją, tapo ortodoksų kunigu ir net vyskupu. Susidaro įspūdis, kad Sovietų Sąjungoje tikra religijos laisvė — Stalino premijos laimėtojas gali laisvai sau stoti į kunigų seminariją, vėliau priimti kunigo ar net vyskupo šventimus ir atvirai tarti tikrai gilų ir tvirtą žodį apie Dievą ir religiją.
Užversdami šviesią, optimistišką ir gaivią kun. dr. J. Prunskio knygą, nejučiomis susidarome įspūdį, kad religijos įtaka yra didelė ir jos ateities horizontai šviesūs. Tuo tarpu dr. J. Girnius savo moksliniame filosofiniame veikale “Žmogus be Dievo” perspėja, kad nereikia užmerkti akių, nes ateizmas veržiasi platyn ir gilyn. Bet dr. Girniaus žodžiai neša perspėjimą intelektualams, pajėgiantiems virškinti jo gilų mintyj imą, o kun. dr. J. Prunskis su optimistine paguoda plaukia į kiekvieno namus, nežiūrint ar juose gyventų gydytojas, inžinierius ar fabriko darbininkas.