■POPIEŽIUS KRISTAUS PĖDOMIS
Pauliaus VI kelionė į Palestiną yra būdinga išraiška naujos dvasios katalikų Bažnyčioje: tiek esme dvasinio atsinaujinimo Kristuje, tiek apraiškomis susiderinimo su šiais laikais.
Pirmiausia, popiežiaus kelionė simbolizuoja esminį, dvasinį atsinaujinimą, kuris įmanomas tik atsigaivinimu Kristaus dvasia. Pirmą kartą iš Romos išvykdamas, popiežius pasirinko ne Niujorką, ne Maskvą, net ne Liurdą, bet Šventąją Žemę — Betliejų, Nazaretą ir Jeruzalę, kur gimė, gyveno, mokė, mirė ir prisikėlė krikščionybės Steigėjas. Ir pagrindinis kelionės tikslas buvo ne turistinis žingeidumas, ne bandymas sutaikyti žydus su arabais, net ne su patriarchu Atenagoru susitikti, bet... susitikti su Kristumi: piligrimu vaikščiojant po tas pačias, Kristaus išvaikščiotas vietas, pergyventi, ką Jis pergyveno; mąstyti, jausti ir norėti, ką Jis mąstė, jautė ir troško.
Eiti prie šaltinio, prie pirmų krikščionių uolumo, prie Evangelijos, prie Kristaus — skamba kvietimai į atsinaujinimą. Ta linkme prasmingą žingsnį žengė popiežius, vaikščiodamas siaurom ir dulkėtom Jeruzalės gatvėm.
■ ...KAIP TAIKĄ SKELBIAS PILIGRIMAS
Antra vertus, Pauliaus VI kelionė simbolizuoja Bažnyčios pastangas savo apraiškomis susiderinti su šiais laikais, susidurti su dabarties žmonėmis bei juos deginančiomis problemomis.
Savo išvykimu iš Romos popiežius sulaužė šimtmečio "Vatikano kalinio" tradiciją, tuo parodydamas Bažnyčioje reikalą atsisakyti tų atgyvenusių papročių, kurie trukdo jai susidurti su pasauliu. Tai padarius atsivėrė galimybė popiežiui susitikti ne tik su kitataučiais, bet ir su kitatikiais — ortodoksais, žydais bei mahometonais — ne formalioje audiencijoje, bet kvartaluose, kur verda gyvenimas ir ginčai.
Šią progą popiežius panaudojo, mažindamas prarają tarp besiginčijančiųjų. Ir tai jis padarė paprastai ir nuolankiai, ne tik žodžiais, ne tik susitikimu su abiejų tautų vadais ir žmonėmis, bet ypač savo elgesiu — kaip maldininkas ir kaip susitaikytojas: kaip maldininkas Žemėje, pašventintoje Taikos Karaliaus atminimu; ir kaip susitaikytojas, taikos ženklan apkabindamas jau 900 m. atsiskyrusiųjų patriarchą.
■ ATSILIEPIMAI JAV SPAUDOJE
Amerikos, kaip ir viso pasaulio, spauda ne tik gyvai domėjosi popiežiaus kelione, bet taip pat jai labai palankiai pritarė.
New York Timesrašo, kad ši kelionė "neturi sau lygios 2000 metų Romos katalikų Bažnyčios istorijoje. Jos pasėkos turės būti reikšmingos, nors šiandien dar niekas negali pasakyti, kokios bus jos išdavos... Tos dienos jau praėjo, kada Stalinas galėjo tyčiodamasis klausti: "Kiek jis (popiežius) turi divizijų?". Popiežius Paulius VI apsėjo be divizijų. Tai nebuvo karo žygis... Jis buvo piligrimas. Maldininko kelionė yra dvasinė — be sutarčių sudarymo, problemų sprendimo, ko nors praktiško ar materialaus. Jei kas paklaus: "tai kas iš to?", atsakymas visiems žinomas: "žmogus yra gyvas ne vien duona"."
Kitas Niujorko laikraštis Herald Tribune pripažįsta popiežių žmonijos vadu, kuris rodo kelią į prasmingesnį ir vieningesnį gyvenimą: "Kelias į priekį tiek žmonijai, tiek Bažnyčiai yra ilgas ir sunkus, tačiau vakarykštis susivienijimas (Pauliaus VI ir Ate-nagoro I) Šventoje Žemėje žymi pradžią ir todėl padaro šį įvykį didingu. Ne kančią sunku pakelti, bet klaidžiojimą tyruose. Dabar pastebėjome vedančią žvaigždę: kryptis nustatyta, žmonija ir Bažnyčia pasiruošusios nešti savo naštą, nes žino, kad eina kur nors. Popiežius Povilas VI buvo tikras ir pavyzdingas vadas šioje kelionėje Į Palestiną",
Washington Posttvirtinimu, "Popiežiaus kelionė buvo visiškas laimėjimas... (Ji ir jos) iššauktas džiaugsmo pareiškimas pakėlė pagarbą popiežiaus postui beveik visame krikščioniškame ir nekrikščioniškame pasaulyje".
■ SVEIKATA IR DŪMAI
Praeitą mėnesį JAV Sveikatos Tarnybos komisija paskelbė savo sprendimą apie cigarečių rūkymą ir sveikatą. Peržiūrėjusi studijas, tyrusias sąryšį tarp cigarečių rūkymo ir mirtingumo, komisija priėjo išvados, kad "cigarečių rūkymas yra sveikatai daug kenkiąs faktorius Jungtinėse Amerikos Valstybėse", ir kad "prisideda prie mirtingumo nuo kai kurių ligų bei prie bendro mirčių skaičiaus padidinimo". Tarp kita ko atrasta, kad cigarečių rūkytojai miršta nuo plaučių vėžio 11 kartų dažniau negu nerūkantieji.
Po ankstyvesnių tokių pranešimų cigarečių pirkėjų skaičius laikinai sumažėdavo, bet greitai vėl grįždavo į pirmykštį lygį. Visgi šio pranešimo duomenys yra aiškesni, o sprendimas — autoritetingesnis. Ar rūkantieji į tai atsižvelgs, ar ne, dar nėra aišku. Sveikata ir išmintis ne visada nulemia, kas liečia dūmus.
■ ...IR JAUNUOLIAI NENORI BŪTI KŪDIKIAIS
Šis sprendimas ypač išaiškintinas jaunuoliams, kurių organizmui nikotinas žymiai kenksmingesnis. Cigarečių reklama rūkymą pristatydavo kaip vyriškumo ženklą berniukams, kaip elegancijos — mergaitėms. Sveikatos argumentas čia daug nepadės, kaip nepadeda vyresniųjų draudimas: jaunuoliams vis vien labiau rūpi užaugti, negu būti sveikiems.
Į pagalbą gali ateiti kitų tyrinėjimų duomenys. Psichologų tvirtinimu, rūkymas yra todėl paplitęs, kad patenkina nuo kūdikystės užsilikusį impulsą burnoje jausti čiulpimo malonumą (tuo neneigiamos ir kitos rūkymo priežastys — nervų apraminimas, psichinės įtampos mažinimas ir t. t.) Šių tyrinėjimų sprendimai jaunuoliams yra kur kas efektingesni: jie nenori būti kūdikiais.