1963-tieji buvo paskelbti Maironio, 1964-tieji Donelaičio metais. Maironis — anuomet tėvynės belaisvėje tautinio atgimimo poetas, dabar išeivijoje įkvėpėjas lietuvybę ugdyti. Donelaitis, pirmasis lietuvių rašto dainius, šiais laikais mus skatina savo kalbą branginti, toliau lietuviškosios literatūros lobyną plėsti, mūsų sunkiai beišsiveržiančią spaudą remti.
Tai ženklai, kad mes savus, ypač praeityje nusipelniusius, poetus gerbiame ir kad mūsų lietuvybė buvo ir liks visada poetiškai romantiška. Iš praeities stiprybės semiamės. Tačiau ji semtina tik dabarties uždaviniams Įvykdyti.
Antrajame Kultūros Kongrese Čikagoje buvo pasiryžta ruošti studijų savaitę aptarti šeimos uždavinius lietuvybei ugdyti. Iki šiol ji liko dar nesuruošta. 1963m. pabaigoje Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos atstovų suvažiavime vėl buvo akcentuojama lietuviškos šeimos misija. Adamkavičius, kalbėdamas apie jaunimą, jam tvirčiausią lietuvybės ramstį rado šeimoje. Diskusijose J. Ignatonis pabrėžė, kad lituanistinis švietimas tik tada bus sėkmingas, kai tėvai patys jos svarba įsitikins ir tą Įsitikinimą savo vaikams perduos. Tėv. J. Borevičius, S. J., paskaitoje išsamiai išnagrinėjęs šeimos tautinius uždavinius, padarė sekančias išvadas:
"Visais amžiais šeima yra gimdytoja, puoselėtoja ir nešėja visų individualinių bei tautinių vertybių. Ši jos misija išeivijos tautinėje egzistencijoje yra sprendžiama. Lietuviškoji šeimos tradicija, lietuviškos šeimos nuotaika, lietuvių kalba, lietuviškoji knyga, lietuviškoji daina, giesmė ir malda yra josios kelias. Ir lietuviškoji šeima tai puikiai žino, bet jai stinga įsisąmoninimo. Tai yra žmogiška, bet šią žmogiškąją silpnybę reikia nugalėti. Ir čia turi jai ateiti į pagalbą, šalia mokyklos, organizacijos, parapijos, organizuotoji Lietuvių Bendruomenė".
Sekė šie konkretūs prelegento siūlymai Lietuvių Bendruomenei: 1) sudaryti šeimos studijinę komisiją; jos tikslas: nuodugniai išstudijuoti šeimos situaciją tremtyje ir paruošti ciklą paskaitų padėti lietuviškai šeimai; šias paskaitas pateikti L. B. Apylinkių susirinkimuose, visoje lietuviškoje spaudoje ir per visas radijo stotis lietuviškoje programoje; 2) 1965 metus paskelbti lietuviškosios šeimos atgimimo metais; 3) imtis iniciatyvos, platinant dr. J. Girniaus fundamentalinį veikalą "Tauta ir tautinė ištikimybė"; 4) išleisti ir platinti Čižiūno veikalą apie lietuviškąją šeimą.
Jau seniai pastebėtas, antrajame Kultūros Kongrese užfiksuotas lietuvybės ugdymo šeimoje reikalas, tikrai rastų didesnį atgarsį, paskelbus tokius šeimos atgimimo metus, kuriuose tiek spauda, tiek įvairūs visuomeniniai parengimai svarstytų šeimos tautinius uždavinius ir ieškotų efektingų priemonių lietuviškas šeimas įsąmoninti ir joms padėti. Nebūtų per anksti jau dabar pradėti planuoti.