Ši rudenį Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija šaukia savo šeštąjį suvažiavimą rugsėjo 5-7 d. Fordhamo jėzuitų universitete Niujorke. Ši lietuvių katalikų mokslininkų organizacija buvo įkurta Lietuvoje 1922 m. sudaryti palankesnes sąlygas katalikų moksliniam darbui, paruošti didesnį katalikų mokslininkų prieaugli ir kelti tautoje mokslini lygį krikščioniškos kultūros šviesoje. Jai nepriklausomoje Lietuvoje vadovavo vysk. J. Skvireckas (1922-1926), prel. A. Jakštas - Dambrauskas (1926-1938) ir prof. St. Šalkauskis (1938-1940). Kaune buvo sušaukti trys suvažiavimai: 1933, 1936 ir 1939 m.
Išeivijoje LKMA atgaivinta Romoje 1954 m., ten susidarius reorganizaciniam komitetui, kuris, atsiklausęs laisvame pasauly esančių narių, paruošė naują statutą ir korespondenciniu būdu pravedė centro valdybos rinkimus. Nuo tada iki šiol centro valdybos rezidencija tebėra Romoje. Pradžioje LKMA pirmininkavo vysk. V. Padolskis, o dabar jau antrą terminą pirmininkauja prof. dr. A. Liuima, S. J.
Laisvame pasaulyje atsikūrusios Akademijos tikslas nusakomas pirmame naujųjų įstatų paragrafe, kur sakoma, kad “LKMA yra draugija, kurios tikslas yra telkti aukštojo mokslo lietuvius katalikus, kiek galint lengvinti jiems mokslinio darbo sąlygas, ruošti naujų mokslo jėgų, platinti ir kelti mokslingumą ir krikščionišką kultūrą lietuvių tautoje”. Gi antrame paragrafe sakoma: “Tam tikslui pasiekti akademija: a) steigia bibliotekas, muziejus ir kitas mokslo įstaigas; b) rengia suvažiavimus, kursus ir paskaitas; c) leidžia knygas, mokslo žurnalus ir kitos rūšies leidinius; d) kuria fondus; e) sudaro ir skiria stipendijas; f) įsigyja judomo ir nejudomo turto”. Šiuose dviejuose paragrafuose atidengtas akademijos tikslas ir iš jo išplaukiantieji uždaviniai.
Šiuo metu LKMA jau turi 156 narius susitelkusius į židinius ir sekcijas, o kur jų nėra, nariai paskirai dirba mokslinį darbą. Jos židiniai veikia Čikagoje, New Yorke, Naujojoj Anglijoj, Detroite ir šiuo metu organizuojasi Montrealy, o istorijos mokslų sekcija Romoje. Išeivijoje Akademija jau surengė du suvažiavimu: 1957 m. Romoje ir 1961 m. Čikagoje.
Šių metų suvažiavime veiks 9 įvairių mokslo šakų sekcijos. Joms jau senai pagal suvažiavimo nuostatus paskirti sekcijų vadovai darbuojasi. Teologijos sekcijai vadovauja T. prof. dr. A. Liuima, S. J.; filosofijos — dr. J. Girnius; teisės mokslų — prof. dr. B. Kasias; istorijos mokslų — prof. dr. Z. Ivinskis; medicinos — dr. D. Jasaitis; tiksliųjų ir gamtos mokslų — dr. A. Damušis; politinių ir socialinių mokslų — prof. dr. V. Vardys; pedagogikos ir psichologijos — prof. dr. V. Bielauskas; literatūros ir kalbos mokslo — T. dr. L. Andriekus, O.F.M. Sekcijų vadovai jau surado paskaitininkus ir jų paskirtas temas centro valdyba patvirtino. Vietinį suvažiavimui ruošti komitetą sudaro: pirmininkas — T. prof. V. Jaskevičius, S. J., sekretorius — prof. dr. A. Vasys ir iždininkas — prel. J. Balkūnas.
Suvažiavimas šaukiamas pasaulinės parodos metu ir laisvomis nuo darbo rugsėjo 5-7 dienomis. Dėl to rengėjai laukia i suvažiavimą atvykstant daug akademikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų. Laukiama svečių ne tik iš JAV, bet ir iš Kanados, P. Amerikos ir Europos. Visais suvažiavimo reikalais kreiptis į pirmininką šiuo adresu: Rev. Walter C. Jaskiewicz, S. J., Fordham University, New York 58, N. Y. Telef. FO 7-5400 exten. 218.
Tėv. Viktoras Gidžiūnas, O. F. M.