DIEVE, dangaus ir žemės Viešpatie, kurį mes visi nuolankiai tikime, apšviesk mus savo Šventąja Dvasia, kad būtume vienos minties ir vienos širdies svarbiausiųjų gyvenimo tiesų akivaizdoje.
Ši diena mums primena Tavo Apvaizdą, kuri kiekvienam mūsų skyrė savitą kelią ir kurią mes pergreit pamirštame tiek laimingose valandose, tiek lemiamose aplinkybėse. O vis dėlto ar ne Ji— skirdama mums tremties dalią— apsaugojo mus nuo perdidelės naštos, kurios nebūtume panešę? Ar ne Ji— savo nuolatiniu rūpesčiu— išgelbėjo mus nuo persunkaus kryžiaus, po kuriuo, greičiausia, būtume palūžę?
Šią valandą mūsų mintys krypsta į Sibirą, kur mūsų tautos kankiniai— savo auka ir ištikimybe tiesai— atperka mūsų silpnybes, paklaidas ir nusikaltimus.
Todėl, Dieve, gyvenimo ir mirties Viešpatie, įdegink į mūsų sąmonę šią šventą tikrovę, kad dėl jų kančios mes esame stiprūs ir dėl jų skausmo— mes ištvermingi; kad dėl jų ligos mes esame sveiki ir dėl jų pasiaukojimo— mes laimingi; dėl jų liūdesio esame linksmi, o dėl jų priverstinės vienatvės— mes saugūs; kad dėl jų gyvenimo griuvėsių mes galime statyti dabarties ir ateities rūmus ir dėl jų mirties mes gyvi laisvu gyvenimu. Išklausyk mūsų maldos per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Bruno Markaitis, S. J.
Invokacija birželio išvežimus Sibiran minint