Šiuo metu, tur būt, mažai kas besipiktina civilinių teisių demonstracijose dalyvaujančiais kunigais ir seselėmis, tuo pačiu liudijančiais Kristaus įsakymą mylėti bet kokį artimą. Tačiau naujas įvykis sukėlė diskusijas dėl kunigų dalyvavimo kitoje viešojo gyvenimo srityje. Niujorke vykstant miesto burmistro rinkimams, presbiterijonų bažnytinė vadovybė pareiškė, kad atėjo laikas pakeitimams miesto administracijoje. Šį pareiškimą vienas iš kandidatų interpretavo kaip agitaciją už jo oponentą. Kilo ginčai, ar dvasiškiai turi teisės kištis į politiką, ar tuo nepažeidžiamas Bažnyčios ir valstybės atskyrimas šiame krašte.
Šiaip “The New York Times” dienraštis yra už Bažnyčios ir valstybės atskyrimą, tačiau šiuo klausimu X. 25 d. vedamajame taikliai rašė: “Toji bažnyčia, kuri šių dienų pasaulyje visai nesidomėtų visuomenine aplinka ir už ją nejaustų jokios atsakomybės, būtų neapginamoj pozicijoj. Kaip, pavyzdžiui, bažnyčių vadovybės ir nariai galėtų stovėti atokiai kovoje už civilines teises?... Tas pats principas galioja klausimuose dėl miesto savivaldybės. Jei bažnyčia — bet kuri bažnyčia — yra įsitikinusi, kad socialinės negerovės yra tiek paplitusios, kad reikia pakeisti miesto administraciją, tai, taip viešai pasakydama, bažnyčia nepažeidžia bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo”.
Kaip Bažnyčios manipuliavimai politikoj, taip ir visiškas Bažnyčios izoliavimasis nuo visuomeninių reikalų kenkia pačiai visuomenei. Reikia tikėtis, kad tiek bažnytinė vadovybė taps jautresnė savai atsakomybei tarti svarų žodi, kai jo reikės, tiek viešoji opinija bus pasirengusi jį priimti gera valia.
KLAUSIMAI APIE MIŠIŲ APEIGŲ PAKEITIMUS
“L. L.” redakcija ruošia platesnio masto apklausinėjimą sužinoti, kiek Mišių apeigų pakeitimai yra prigiję išeivių lietuvių visuomenėje. Skaitytojų prašome atsakyti į sekančius klausimus, ypač į pirmąjį:
1. Bendrai paėmus, ar Jums liturginės apeigos: a) patinka; b) nepatinka; c) nors anksčiau patiko, dabar nebepatinka; d) nors anksčiau nepatiko, dabar pradeda patikti. Kas Jums patinka (ar nepatinka) ir kodėl?
2. Ar dalyvavimas Mišiose Jums pasidarė prasmingesnis?
3. Ar naujose apeigose galima daugiau pajusti, kad rišamės su kitais Mišių dalyviais? Kas skatina tą jausmą ar įsitikinimą?
4. Ar prasminga Mišiose melstis lietuviškai? Ar norėtumėte, kad Mišios ištisai būtų vien lietuvių kalba?
5. Ar mėgstate tradicines giesmes? Ar nejaučiate trūkumo mūsų giesmių repertuare? Ar būtų galima giedojimą pagerinti?
6. Ko, Jūsų nuomone, Bažnyčia labiausiai siekia ta pamaldų reforma?
7. Ar yra Jums paaiškėjusi apeigų pakeitimų prasmė (pvz. vyno ir ostijų atnešimas prieš aukojimą)? Jei taip, tai kokiu būdu paaiškėjo: per pamokslus, skaitant ar kitaip?
8. Ko ateityje pageidautumėte dėl religinių apeigų?
Atsakymus prašome pasiųsti “L. L.” redakcijai iki 1966 m. I. 10 d. Pageidaujame, kad jie būtų pasirašyti vardu ir pavarde su atsakančiojo amžiumi, lytimi ir gyvenamąja vietove (šiomis žiniomis bus naudojamasi, ruošiant medžiagą spaudai).