Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
APIE LIETUVIUS FOTOGRAFUS
Pastaruoju metu daug dėmesio sąjunginė ir užsienio spauda, reprezentaciniai vienkartiniai leidiniai skiria Lietuvos respublikos fotomenininkams.
Apie lietuvių fotografiją rašoma kone kiekviename žurnalistų sąjungos mėnesiniame žurnale. Fotomenininkų V. Butyrino, A. Macijausko, R. Rakausko, V. Strauko, V. Sontos, R. Požerskio ir kitų autorių darbai nuolat publikuojami Lenkijos, Čekoslovakijos, Bulgarijos, Vengrijos, Suomijos periodikoje, kasmetiniuose Leipcige ir Londone leidžiamuose "Fotojarbuchuose”. Šiais metais Virdžinijos valstijos Aleksandrijos mieste esanti leidykla "Time-Life Books” išleido knygą "Fotografijos menas” (The Art of Photography). Tarp žymių šiuolaikinių Pabaltijo fotografų išryškinamas rygietis Janis Gleizdas ir vilnietis Antanas Sutkus. Spausdinamas A. Sutkaus darbas "Žanas Polis Sartras Nidoje”.
Osvetos leidykla Slovakijoje (Martino mieste) knygoje apie fotografijos istoriją greta kitų autorių rašo ir apie kaunietį Aleksandrą Macijauską bei Antaną Sutkų.
(Tiesa)
M.K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS
Kauno valstybinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus — seniausias ir didžiausias dailės muziejus Lietuvoje. Šiuo metu jo fondus sudaro 236 tūkstančiai eksponatų. Tai lietuvių liaudies meno dirbiniai, Lietuvos bei Vakarų Europos profesionalioji dailė ir net Rytų šalių meno pavyzdžiai. Ypač gausios liaudies meno (20 tūkstanččių eksponatų), grafikos (18 tūkstančių), taikomosios dailės (16 tūkstančių) kolekcijos, turtingas numizmatikos rinkinys (167.932 eksponatai).
Kasmet fondus papildo 2-3 tūkstančiai naujų kūrinių. Sukauptos vertybės — visos tautos turtas. Muziejaus darbuotojai konservuoja ir restauruoja darbus, dirba mokslinį darbą.
Daug dėmesio muziejininkai skiria dailės propagavimui. Muziejuje veikia liaudies universitetas, kurį lanko 1170 klausytojų. Kasmet įvyksta apie 30 paskaitų, parodų aptarimų, susitikimų su dailininkais ir t.t. Praėjusiais metais dailės liaudies universitetas Sąjungoje laimėjo pirmąją vietą. Muziejuje veikia jaunojo klausytojo lektoriumas, kurį lanko visų Kauno miesto ir rajono mokyklų moksleiviai.
Svarbus ir reikšmingas dailės propagavimo baras yra kilnojamosios parodos Lietuvoje ir už jos ribų. (Tiesa)
MUZIKOS ŠVENTĖ DRUSKININKUOSE
Rugpjūčio mėn. druskininkiečiai atšventė savo miesto 150-metį. Savotiška šių renginių įžanga tapo jaunimo kamerinės muzikos dienos. Jų rengėjai šį kurortinį miestą pasirinko neatsitiktinai. Jau XIX a. viduryje čia vyko operos, dramos spektakliai, apsilankydavo žymiausi to meto atlikėjai. XX a. pradžioje lietuvių muzikos kultūrą išgarsino čia gimusio ir kūrusio kompozitoriaus ir dailininko M.K. Čiurlionio vardas. Todėl simboliški ir prasmingi buvo Jaunimo kamerinės muzikos dienų atidaryme prof. V. Landsbergio paskambinti du Čiurlionio preliudai fortepijonui bei Trakų senosios muzikos ir šokio ansamblio XIV-XVII amžių programa, nutiesusi tiltą tarp šios dienos ir atbudusių amžių. (Tiesa)
PERSITVARKYMAS
Labai dažnai dabar girdimas žodis — persitvarkymas. Laukiama iš jo gerų permainų gyvenime. Tačiau persitvarkymui trukdo girtuokliai, veltėdžiai, spekuliantai, biurokratai. Ypač skaudu žiūrėti į girtą moterį, kai šalia jos eina murzinas mažytis. Vadinasi, kolektyvuose reikalingas dar didesnis ir principingesnis darbas su tokiais žmonėmis, ypač su moterimis. Negalima pamiršti, jog moteris visų pirma motina, o motina negali būti girta, netvarkinga moteris. Jeigu ryžtingiau būtų kovojama prieš šią visuomenės rykštę — girtavimą, tai pasiektume kur kas geresnių rezultatų. (Tiesa)
KARO VETERANAS PASAKOJA
Apie visuomenės persitvarkymą kiekvienas sprendžiame visų pirma iš savo asmeninės patirties. Todėl, gal kur nors kitur poslinkiai tikrai dideli, nematydamas permainų savo kieme, negali būti ramus. Papasakosiu viską iš eilės.
Esu Didžiojo Tėvynės karo antros grupės invalidas ir darbo veteranas. Dirbau tarybinio ūkio direktoriaus pavaduotoju, vyriausiuoju zootechniku. Kovojau 16-osios Lietuviškosios divizijos gretose. Iš viso turiu keturiolika apdovanojimų, tarp jų ir kovinių Dabar, pablogėjus sveikatai, dirbu Švėkšnos respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje liftininku. Gyvenu Švėkšnos tarybinio ūkio name.
Mano namą nutarė kapitališkai remontuoti, įruošti patogumus. Taip pat prieš dvejus metus žadėjo įvesti telefoną, nes man be kojos sunku eiti pusantro kilometro paskambinti. Žmona taip pat invalidė. Balandžio mėn. viską išardė, namą apmūrijo ir pastatė garažą. Darbų nebaigę, paliko, nesutvarkė tualeto, neįvedė nei vandens, nei šildymo, nei telefono, nors per šiuos metus nemažai žmonių juos gavo ir be pareiškimų.
Prašiau partijos rajono komiteto darbuotojų, vykdomojo komiteto pirmininko, ūkio direktoriaus, kad paskubintų remontą, įvestų telefoną, bet viskas veltui. Jau ruduo. Negi nebaigtame remontuoti name reikės šalti? (Tiesa)
POETO VYTAUTO MAČERNIO TĖVIŠKĖJE
Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų grupė, vadovaujama docento Jono Riškaus, liepos 15-20 d. Varduvoje ir jos apylinkėse rinko medžiagą apie poetą Vytautą Mačernį. Užrašyta nemažai atsiminimų. Vertingiausi bus poeto sesers Valerijos Šilinskienės pasakojimai—daugiau kaip dviejų valandų įrašas į magnetofono juostą.
Šarnelės ir gretimuose kaimuose studentai užrašė senų žemaitiškų dainų, sakmių, padavimų, legendų.
Varduvos viešoje bibliotekoje įrengtas Vytauto Mačernio muziejėlis. Bibliotekos vedėja V. Garbenčienė rūpestingai kaupia medžiagą apie poetą. Muziejėlyje saugomi autentiški poeto daiktai: suolas, stalelis, komoda. Būtinai reikėtų pervežti tėviškėje esančią spintą. Ekspozicija įrengta skoningai, bet ankštokos patalpos neleidžia V. Garbenčienei jos plėsti. Studentai padovanojo naujai įrengtam muziejui poeto sesers V. Šilinskienės pasakojimo nuorašą.
Sodyba tvarkoma neblogai, bet joje vis dėlto turėtų būti kambarys, skirtas poeto atminimui. Reikėtų nuo pat Varduvos pastatyti rodykles į poeto gimtinę. Gerai, kad dabartinė kolūkio vadovybė stengiasi savo pirmtakų padarytas klaidas bent iš dalies atitaisyti, rodo dėmesį ir pagarbą poetui. (Literatūra ir menas)
STENGIAMASI APSAUGOTI LAZDYNĖLIUS
"Literatūroje ir mene” rašoma, kad Lazdynėliai ir Tolminkiemis — tai mums šventos vietos kaimyninėje Kalingrado srityje. Šiuo metu Tolminkiemyje restauruojama buvusi K. Donelaičio klebonija, kurioje poetas parašė "Metus”. Planuojama išplėsti mūsų klasiko memorialinį muziejų. Tuo tarpu apie K. Donelaičio gimtuosius Lazdynėlius kažkodėl dar tylima. Norėtųsi, kad šių dviejų vietų tvarkymo darbai vyktų kompleksiškai.
Pastaraisiais metais keletą kartų teko pabuvoti Lazdynėliuose — mūsų literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimtinėje. Žingsniuodamas buvusio kaimelio keliuku, visados prisimeni mums nežinomą, bet spėjamą dainiaus vaikystę. Šiandien Lazdynėlių žemėje nesimato jo pėdų, nesimato jo senelio Hanso bei tėvo Kristupo nuveiktų darbų. Tik bebaigiančios nykti kapinaitės byloja, kad čia praeityje kaimo būta, o to kaimo įkūrėjas, kaip teigia archyviniai dokumentai, buvęs poeto senelis Hansas Donelaitis. Jis, jo sūnus Kristupas, poeto Kristijono tėvas, be abejo, čia ir palaidoti.
Užsukęs į išraustas, krūmokšniais apaugusias kapinaites, aiškiai matai, kad jas prieš gerą dešimtmetį nesąmoningai, o gal bloga valia, melioratorių norėta sunaikinti. Apmaudu, kad vieta, kurioje ilsisi garsiojo Europos XVII a. rašytojo realisto protėvių palaikai, iki šiol nesulaukė reikiamos pagarbos.
Tik archyviniai dokumentai šiandien primena tuos, anot K. Donelaičio, "barzdotus” laikus, primena, kad būta čia mažo kaimelio, kuriame, be Hanso Donelaičio, dar gyveno Pričkus, Vilošaitis ir Kristupas Pasevaitis. Kaimelis įsikūrė prieš 1709-1710 metų maro epidemiją. Iš pavardžių matyti, kad visi trys naujakuriai buvo lietuviai. Jie ir jų vaikai ilsisi šioje žemelėje. Ir tik Kristijonas, palikęs gimtinę, išklydo į pasaulį. Bet čia liko jo sesuo, liko jos palikuonys, o molžemyje — Donelaičių kaulai. Todėl nejučia ir skverbiasi mintis, kad ši vieta turėtų būti pagarbiai priminta šalies ir Europos dailiojo žodžio mylėtojams bei puoselėtojams. Kadaise tai ir buvo padaryta.
Vieno didžiausių poeto biografijos tyrinėtojų, vokiečių tautosakininko ir etnografo, Leipcigo universiteto profesoriaus F. O. Tecnerio (1863-1919) pastangomis 1896 m. balandžio mėn. Lazdynėliuose, spėjamoje Kristijono Donelaičio gimtinės vietoje, nedidelio Belovo dvarelio parke, buvo atidengtas poeto atminimui skirtas paminklinis akmuo, o prie plento Kaunas—Kalingradas dar ir Antrojo pasaulinio karo išvakarėse stovėjusi rodyklė į K. Donelaičio gimtinę.
Lietuvoje gyvenantiems poeto kūrybos gerbėjams K. Donelaičio gimtinė ir toliau yra nepamirštama, ją retkarčiais aplanko viena kita ekskursija, pavieniai keliautojai. Nesutvarkytų Lazdynėlių niekas nereklamuoja, todėl norintys patekti į K. Donelaičio gimtinę dažnai nuklysta į kitas vietas.
RAŠYTOJUI M. SLUCKIUI PETRO CVIRKOS PREMIJA
Rašytojas Mykolas Sluckis už romaną "Medžliepis” apdovanotas Petro Cvirkos premija.
Lietuvos valstybinio agropramoninio komplekso darbuotojų profsąjungos komiteto įsteigta Petro Cvirkos premija skiriama kas treji metai už geriausius literatūrinius kūrinius kaimo gyvenimo tematika.
“ALTORIŲ ŠEŠĖLY” — VOKIŠKAI
Leipcige (VDR) išleistas Vinco Mykolaičio - Putino romanas "Altorių šešėly”. Knygos viršelyje — M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukcija. Mūsų klasiko kūrinį į vokiečių kalbą išvertė I. Breving.
Šiomis dienomis "Altorių šešėly” gavo Vilniaus "Draugystės” knygynas. Kartu į jį iš VDR atkeliavo dar dvi anksčiau vokiškai išleistos knygos — tai Avyžiaus romanas "Chameleono spalvos” ir V. Kubiliaus sudaryta "Dviejų šimtmečių lietuvių poezijos” antologija. (Tiesa)
PRAKARTĖLIŲ MEISTRAS
Vilniuje gyvena toks broliukas Stasys Pečkevičius, kuris yra pasižymėjęs kalėdinių prakartėlių kūrėjas. Jo suprojektuotomis prakartėlėmis džiaugiasi ir didžiuojasi ne viena Vilniaus ir Kauno bažnyčia. Ypač graži prakartėlė buvo Kauno katedroje. Čia įdedame katedros lankytojų pasisakymus apie tą prakartėlę.
Redakcija
Labai gaila, kad baigiasi kalėdinis laikotarpis ir greitai bus išardyta prakartėlė su visu ją supusiu fonu ir grožiu. Maža pasakyti — grožiu. Arkikatedros prakartėlė — tai grandiozinis meno kūrinys, kuriame tiek subtilumo, gamtos grožio, kompozicijos ir t.t. Prie šio kūrinio gali sustoti kasdien, žiūrėti, gėrėtis, ir niekad neatsibosta. Ji kelia nuostabą, ir galvoji, ką gali sukurti kūrybinga žmogaus dvasia ir Dievą mylinti širdis! Kiek čia reikia išankstinio pasiruošimo: surinkti tiek samanėlių, sudžiovinti gyvų gėlių bei žalumynų, jiems suteikti naują spalvą ir formą, juos įkomponuoti į bendrą kalnų peizažą, surandant kiekvienam savo vietą. O kur dar apšvietimo ir elektrizacijos darbai! Stovi ir galvoji, kiek čia įdėta darbo, triūso, sumanumo ir aukos, kurią tikrai įvertinti gali tik Dievas.
Ši prakartėlė patenkina visus: ir mažuosius lankytojus — vaikus, ir labai išprususius, ir meno gerbėjus, ir tuos, kuriems žodžiai apie Dievą yra nesuprantami ar negirdėti.
Šiais metais akį patraukia ir maloniai nuteikia nauja, graži Švenč. Mergelės Marijos statula. Į ją norisi žiūrėti ir žiūrėti. O Kūdikėlio Jėzaus švelnus šypsnys taip iškalbingai liudija apie Dievo artimybę žmogui ir apie ramybę jam pasiduodant.
Mažieji čiulbuonėliai savo linksmu čirškėjimu ir kartais net krykštavimu taip jau stengiasi džiuginti ne tik lankytojus, bet ir patį Kūdikėlį.
Atsisveikinant su nuostabia prakartėlė, norisi padėkoti nepailstančiam menininkui už jo kūrybinę mintį, pastangas, neįkainojamą triūsą ir tą kilnų norą grožiu praskaidrinti žmonių sielas ir jas pakelti aukščiau visų žemės raistų bei tamsumų. Tegul jam prakartėlės Kūdikis už viską užmoka dieviškomis dovanomis ir tesuteikia jėgų bei sveikatos dar ilgai darbuotis toje srityje.
Dėkojame kino operatoriui, kuris davė progą geriau pažinti Kristaus asmenybę, įsižiūrėti į jo žavų asmenį, gyvenimiškai skaityti Evangeliją. Šios vaizdinės priemonės kiek daug gero paliko žmonių sielose!
Dėkojame arkikatedros administracijai, kad suteikia progą žmonėms prie šitokios prakartėlės atsigaivinti, pasidžiaugti, pagilinti religinį gyvenimą, o kitus gal tik užvesti ant gero kelio. Gerasis Dievas teatlygina visiems pagal jų nuopelnus iš savo malonių iždo!
Arkikatedros lankytojai
O kitas lankytojas savo laišką užbaigia šiais žodžiais: "Kaip Žalgiris išgarsino Lietuvą, taip ši prakartėlė — Kauną. Ja stebisi užklydę turistai ir iš kitų respublikų bei kitų valstybių”.
■ Nikaragvos prezidentas Daniel Ortega paprašė savo stipriausią kritiką kard. Miguel Obando y Brave tarpininkauti, ieškant susitarimo tarp vyriausybės ir sukilėlių, vadinamų “Contras”.