CHIARA LUBICH
"Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Man pažįstamos visokios gyvenimo sąlygos: būti sočiam ir alkanam, būti turtingam ir skursti” (Fil 4,12).
Filipiečių bendruomenė, viena labiausiai šv. Pauliaus mylimų, kai jis buvo kalėjime, siuntė jam aukų. Šv. Paulius buvo didžiai dėkingas ir pilnas džiaugsmo ne tiek dėl to, kad filipiečiai jam padėjo, kai jis kentėjo stoką, bet labiau, kad jų dosnumas rodė, jog Evangelijos dvasia buvo tarp jų labai gyva. Jis irgi jiems priminė, kaip išmoko būti patenkintas savo būkle, nenorėdamas apsunkinti bendruomenių. Jis visa galėjo Kristuje, ir jokios žemiškos sunkenybės nepajėgė jo prislėgti.
Jėzaus dėka, kuris jame gyveno, šv. Paulius galėjo pakelti neturtą ir vargą, visas sunkenybes pasitikdamas nepalaužiamu tikėjimu ir drąsa. Jis žinojo, kad visa tai reiškė ne ką kita, o tik Jėzaus kryžių, kurio apkabinimas, Evangelijos pažadu, nešė šimteriopą atlyginimą materiališkomis gėrybėmis ir ypač dvasiškomis.
Jo karšta meilė Jėzui padėjo jam suprasti, kaip jis turėjo elgtis, kai gyveno apstume. Yra žinoma, kad tiems, kurie valdo turtus, sunkiau naudoti juos tinkamai. Kokiu būdu šv. Paulius tai darė? Naudodamas pinigines aukas, kurios ateidavo iš įvairių vietų, padėdavo labiausiai stokojančioms bendruomenėms. Toks jo elgesys padeda kiekvienam suprasti, kad dalinimasis materialinėmis gėrybėmis lygiai taip svarbus, kaip ir dalinimasis dvasiniais turtais, kuriuos mums paliko Jėzus.
Čia mąstomi apaštalo žodžiai tikrai tinka ir mūsų laikams. Kai svarstome piniginius reikalus, mūsų galvosena gali pasimesti tarp dviejų kraštutinumų, diametraliai priešingų Evangelijos dvasiai. Vienas jų yra tai, kad sunkenybių akivaizdoje lengvai galime pasiduoti nerimui, rūpindamiesi ateitimi ir leisdami mus prislėgti kartybei bei baimei. Antras — kai viskas klojasi gerai, mus gali įtakingai paveikti pakili nuotaika, pasitenkinimas savimi ir savimyla.
Kaip tada mes galėtumėm pagal čia mąstomus apaštalo žodžius gyventi? Žinodami — kaip šv. Paulius žinojo — kaip gyventi varge ir apstume. Mes žinosime kaip gyventi neturte, jei finansinėse sunkenybėse pasitikėsime dangiškojo Tėvo Apvaizda. Jis rūpinasi mumis, jei mes siekiame jo karalystės. Tačiau mes turime imtis iniciatyvos ir be sielojimosi daryti viską, kas tik įmanoma, mūsų problemoms išspręsti. Sielojimasis rodytų mūsų tikėjimo stoką. Mes žinosime, kaip gyventi apstume, jei savo ekonominius išteklius naudosime, vadovaudamiesi teisingumu ir meile tikriesiems krikščionių santykiams ugdyti. Tad bandykime šį kartą savo gyvenimo finansinį aspektą taip praktikuoti, kad neužmirštumėm ir artimo reikalų. Taip darydami, visada galėsime būti atsivėrę Dievo veikimui ir jo norui įgyvendinti mumyse savo karalystę.
Iš anglų kalbos išvertė KOSTAS PAULIUS