Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
VARGONAI LIETUVOS BAŽNYČIOSE
Seniausi Lietuvoje išlikę vargonai yra XVIII a. antrosios pusės. Žymiausias to meto vargonų meistras buvo Adomas Gotlibas Kasparinis. Atvykęs iš Karaliaučiaus, jis apsigyveno Vilniuje ir pastatė vargonus ne tik čia, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Vertingiausi istoriniai Lietuvos vargonai stovi Vilniuje Domininkonų bažnyčioje ir Tytuvėnuose. Iš viso Lietuvoje yra apie 400 mažų ir didelių vargonų. Vieni jų daryti svetimšalių specialistų, kiti vietinių meistrų. Šiuo metu kultūros paminklų sąrašuose 115 senų vargonų. Restauruotojai siekia atstatyti buvusias detales.
Vilniuje, Respublikiniame kultūros paminklų restauravimo treste, yra vargonų restauravimo dirbtuvė. Ją prieš penkiolika metų kartu su kitais entuziastais įkūrė Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, muzikos kritikas ir muzikologas Rimantas Gučas. Dar mokydamasis Konservatorijoje pas profesorę Jadvygą Čiurlionytę, R. Gučas domėjosi liaudies muzika.
Dideli darbai laukia restauruojant Domininkonų bažnyčios vargonus, kurie turi daugiau kaip trisdešimt registrų. Per penkiolika restauravimo dirbtuvės darbo metų, meistrai restauravo dvidešimt šių sudėtingų muzikos instrumentų. Nidos istorijos muziejuje pastatyti nauji vargonai, kurių visas detales pagamino patys dirbtuvės specialistai. Jais galima atlikti labai platų repertuarą. Panevėžio ir Šešuolių vargonų muzika po restauravimo buvo įrašyta į plokšteles. Šių plokštelių leidimus pirko užsienio šalys. (Tiesa)
MAIRONIO GIMIMO 125-TOSIOS METINĖS
"Tiesoje” rašoma, kad spalio mėn. 26 d. Lietuvos valstybiniame dramos teatre įvyko iškilmingas didžiojo lietuvių poeto Maironio gimimo 125-tųjų metinių minėjimas. Pagerbti mūsų dainiaus atminimo čia susirinko rašytojai, mokslininkai, pedagogai, darbo kolektyvų atstovai, jaunimas.
Minėjimą pradėjo organizacinės komisijos Maironio gimimo 125-osioms metinėms paminėti pirmininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas A. Maldonis.
Rūpinamasi poeto atminimo įamžinimu. Prieš dešimtmetį respublikos vyriausybės rūpesčiu Kaune iškilo Maironio paminklas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Jokubonis. Dabar, pažymint poeto gimimo 125-ąsias metines, Kaune, Literatūros muziejuje memorialiniame Maironio bute po restauravimo lankytojus sutiks jo svetainė — reikšmingų literatūrinių susitikimų vieta. Atlikti nemaži poeto gimtinės tvarkymo darbai Raseinių rajone. Pasandravį ir Bernotus sujungė Maironio takas, ir ateityje ši brangi kiekvienam iš mūsų vieta gali tapti reikšmingu literatūriniu memorialu. Betygalos vidurinei mokyklai suteiktas Maironio vardas. Parengtas naujas Maironio raštų tritomis, kuriame bus visa grožinė jo kūryba. Vyriausybės nutarimu, poeto vardas bus įamžintas ir jo apdainuotame Vilniuje — viena iš gatvių bus pavadinta Maironio vardu. (Tiesa)
ĮSTEIGTA M. K. ČIURLIONIO DRAUGIJA
Kaune įsteigta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio draugija. Ji rūpinsis žymaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus, kultūros ir visuomenės veikėjo M.K. Čiurlionio palikimo saugojimu, kūrybos propagavimu. Naujoji draugija veiks kaip Kultūros fondo padalinys. Jos būstinė — M.K. Čiurlionio dailės muziejus. Į steigiamąjį susirinkimą atvyko apie 50 žmonių iš visos Lietuvos. Išrinkta vienuolikos žmonių taryba. Į ją įeina įvairių profesijų atstovai. Draugijai pirmininkauja Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, muzikologas, žinomas "čiurlionistas” profesorius Vytautas Landsbergis. (Tiesa)
LIETUVOS DAILININKŲ SUVAŽIAVIMAS
Lapkričio mėnesį Vilniuje dvi dienas vyko Lietuvos dailininku vienuoliktasis suvažiavimas. Kūrybinės sąjungos nariai kalbėjo apie naujausius darbus, kėlė aktualias persitvarkymo problemas, svarstė pasiūlymus, kaip toliau aktyvinti, demokratizuoti meninį gyvenimą, turtinti internacionaliniu ryšių tradicijas, rūpintis kultūriniu palikimu, kelti visuomenės estetinę kultūrą, sąžiningai atlikti savo pašaukimą—kurti aukšto idėjinio ir meninio lygio dailės kūrinius.
"Tiesa” rašo, kad pastaruoju laikotarpiu kasmet Lietuvoje ir už jos ribų surengiama vidutiniškai apie 150 planinių parodų. Vienas iš reikšmingiausių parodinio gyvenimo įvykių buvo šiemet Maskvoje surengta didelė apžvalginė lietuvių dailės paroda, skirta Spalio socialistinės revoliucijos 70-osioms metinėms. Parodoje — beveik 2000 darbų, sukurtų 500 autorių. Tai buvo pirmą kartą visuomenei pateikta tokia išsami ir visapusiška dabartinės Lietuvos dailės apžvalga. (Tiesa)
AŠTUNTASIS VALSTYBINIS MUZIEJUS KAUNE
Pirmuosius lankytojus čia sutiko Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. Jis įsikūrė restauruotame dviejų aukštų šešioliktojo amžiaus pastate Rotušės aikštėje. Muziejaus eksponatai pasakoja apie medicinos mokslo raidą Lietuvoje. Nušviečia buvusio Kauno universiteto medicinos fakulteto ir Kauno medicinos instituto kolektyvų pedagoginę ir mokslinę veiklą. Parodo žymiausius Lietuvos medikų pasiekimus. Šiandien jau čia saugoma apie 10 tūkstančių eksponatų. Muziejaus direktorius Tauras Mekas. (Tiesa)
ŠIEMET DARGANOS NEĮKYRĖJO
Lietingi orai net vasarą pavadinami rudeniškais. Tačiau šio rudens apkaltinti lietumis negalėtume: ne tik spalį, bet ir lapkričio pirmąjį dešimtmetį lietingi, darganoti orai neįkyrėjo. Dienos dažniausiai buvo tykios ir saulėtos. Labai nebūdingos lapkričiui — pereinamajam mėnesiui tarp rudens ir žiemos.
Orų nukrypimai nuo normos pasitaiko kasmet. Vienais metais jos būna ryškesnės, kitais silpnesnės. Šiais metais oro temperatūra Lietuvoje vis krypsta į šaltąją pusę. Lapkričio pirmąjį dešimtadienį ji buvo keliais laipsniais žemesnė už vidutinę daugiametę. Kritulių kiekis nesiekė nė pusės normos. Tokius orus nulėmė anticiklonas, ilgą laiką buvęs virš Vakarų Europos ir turėjęs įtakos Pabaltijo kraštams.
Savaitės vidury Šiaurės Atlante suaktyvėjo ciklonų veikla. Pabaltyje visur lijo, smarkiau vakarinėje dalyje. Pirmą kartą šį rudenį buvo lijundra.
J. TUMUI-VAIŽGANTUI SKIRTA PARODA
Spalio 15 dieną Panevėžio rajone, Krekenavos apylinkės Ustronės vienkiemyje, atidaryta nuolatinė paroda, skirta J. Tumo-Vaižganto gyvenimui ir veiklai.
1902 m. atkeltas į nuošalią Vadaktėlių parapiją, Vaižgantas čia išgyveno trejus metus ir nuolat lankydavo tuometinius Ustronės šeimininkus — Vidugirių šeimą. Sodybos svirne Vaižgantas rašė "Aukštaitiškus vaizdelius”, vėliau įėjusius į "Pragiedrulius”. Čia jis bendravo su knygnešiais J. Bieliniu ir K. Udru, rūpinosi lietuviškos spaudos pergabenimu ir platinimu. Svirne buvo įrengta knygų slėptuvė.
Apleistą, begriūvantį svirną atstatė Panevėžio tarpūkinė gyvulininkystės įmonė. Kaunietis architektas V. Šepkus, o rajono centrinė biblioteka ir kraštotyrininkai parengė svirne parodą, atspindinčią Vaižganto-rašytojo, visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo gyvenimą ir kūrybinę veiklą.
Parodos atidarymo dieną į Ustronę suvažiavo keletas šimtų žmonių — kultūros darbuotojų, kraštotyrininkų, mokytojų, moksleivių. Šioje šventėje dalyvavo Vaižganto kūrybos tyrinėtoja, filologijos mokslų kandidatė A. Vaitekūnienė.
Ustronės svirnas pradėjo antrąjį savo gyvenimą. Muziejus čia nuolat veiks. Paroda bus papildoma naujais dokumentais ir eksponatais. Svirną tapytais knygnešių portretais papuošė liaudies meistras L. Juozonis. Atstatytas svirnas taip pat įrašytas į rajono architektūros paminklų sąrašą. (Literatūra ir menas)
TRŪKSTA DANTIMS VALYTI PASTOS?
"Literatūroje ir mene” rašoma, kad šiandien Lietuvoje daug kam iš burnos sklinda nei šioks, nei toks kvapas. Palangoje, Klaipėdoje, Šiauliuose, net pačiame Vilniuje. Traukiniuose, autobusuose, kino salėse, net akademiniuose teatruose. Nemalonu ir nelabai gražu. Uoslesniems, juslesniems tas tvaikutis nosį riečia, nuotaiką gadina.
Ar žmonės dantis nustojo valyti? Švarinti burnas liovėsi? Eikite per vaistines, maisto, galanterijos parduotuves ir vargu aptiksite bent vieną dantų pastos tūbelę.
O pernai jų buvo pilna net spaudos kioskuose. Kas nutiko? Atsakymas visur vienodas — kiek gaunam, tiek bematant parduodam.
Vilniuje prekybos valdybos pramoninių prekių skyriuje buvo gauta per devynis mėnesius 390 tūkstančių tūbų pastos, daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį. Ir vis tiek jos pritrūko. Pernai prekybos tinkle pastos buvo mažiau, ir visiems užteko iki valiai. Net kelių rūšių.
Štai statistika. 1984-aisiais, 1985-aisiais, 1986-aisiais visai Lietuvai buvo gauta kasmet po 7 milijonus 500 tūkstančių tūbų pastos. Tokie buvo skirti fondai, ir jų visiškai pakako. Kas pasidarė šiemet? Pastos buvo paprašyta ir gauta tiek pat. Tačiau "vartotojai” ėmė staiga "smarkiau” dantis valyti. Kaip ir pavasarį — "saldyti arbatą”.
Juokas gal ir pro ašaras, bet dantis šveisti reikia. Mūsų prekybininkai išradingi. Ką jie sugalvojo? Ogi kultūrines bei ūkines prekes išmainė su bulgarais ir lenkais į keturis šimtus tūkstančių tūbų pastos. Menkas biznis. Juolab, kad pastos vis tiek stygius. Pasirodo ir vietinė, ir ypač importinė, tinkama "kokteiliams”. Jiems gaminti kitas geras "komponentas” — čemeryčių vanduo. Tas irgi buvo dingęs.
Nors nuo jo, sako, ne tik plaukai dailiau auga, jų šaknys stiprėjančios, bet ir, sarmata sakyti, utėlės iš galvų išnykstančios.
Kaip čia dabar išeina. Ar žmonės staiga savo dantų ir plaukų grožiu susirūpino?
Pagal Prekybos ministerijos pranešimą, šiemet per paskutinį ketvirtį Lietuva dar turi gauti apie 2 milijonus 200 tūkstančių tūbų pastos. Bet jeigu šitaip ir toliau bus eikvojama "kokteiliams”, tai į Naujųjų metų "Traviatą” ateisime ne tik su nemalonia smarvele, bet ir su pajuodusiais dantimis. Ims tau kas ir be jokių ceremonijų išvoš: "Tamsta dvoki, tamsta nekultūringas!”
Kokia išeitis? Vyresniojo amžiaus žmonės prisimena, kai Lietuvoje buvo gaminami paprasčiausi dantų valymo milteliai. Dantys blizgėdavo. O gal įvesti dantų pastos korteles? Pasaulis neregėjo dar tokių dalykų. Gėda.
Nors valstybinės degtinės pardavimas smarkiai sumažintas, apsinuodijimų nuo visokiausių bjaurybių dar labiau padidėjo — plinta toksikomanija, narkomanija. (Literatūra ir menas)