P. DAUGINTIS, S.J.
N.N., 22 metų vyras, po ilgos vidujinės kovos apsisprendžia pasisakyti savo motinai, kad jis homoseksualas ir užsikrėtęs AIDS liga. Kai jis tai pasakė, motina jį apkabino ir tarė: "Prieš dvidešimt metų padariau tik vieną klaidą — nepadariau tada aborto!” Galima įsivaizduoti, koks skaudus jam buvo toks motinos pasakymas. Tai reiškė: "Būtų buvę geriau, jeigu tavęs nebūčiau pagimdžiusi arba būčiau tave nužudžiusi”.
Dabar yra daug tokių sergančiųjų. 1986 m. JAV-se AIDS liga sergančių buvę 26 tūkstančiai, o dėl jos mirusių — 8 tūkstančiai. Gydytojų manymu, šia liga užsikrėtusių yra apie pusantro milijono. Sis skaičius nuolat gana smarkiai didėja.
Mūsų, lietuvių, tarpe, dar neteko girdėti ja užsikrėtusių, tačiau bet kurią dieną galime išgirsti ja sergantį mums artimą žmogų, draugą, namiškį. Tad būtų neprotinga visiškai šia liga nesidomėti ir nekrikščioniška šiems ligoniams nepadėti. Užtat apie ją ir pasiryžome šiek tiek parašyti, pasinaudodami žinovų straipsniais, ypač išspausdintais "America” žurnale 1986 m. birželio 27 d. numeryje.
AIDS — PAVOJINGA, NEPAGYDOMA LIGA
AIDS — tai pirmosios raidės angliško šios ligos pavadinimo: Acquired Immune Deficiency Syndrome— įsigytas atsparumo (imuniteto) trūkumo kompleksas. Šios ligos virusai užpuola žmogaus T lymphocytus, tam tikras ląsteles, kurių veikla yra esminė, sukuriant atsparumą prieš ligas. Jos virusas užpuola, naikina ir visiškai sunaikina tas ląsteles. Tada žmogus nebeturi kuo apsiginti nuo ligų. Dėl to ši liga taip pavojinga. Gydytojai, medicinos mokslas ir farmaceutika iki šiol dar nesurado nei vaistų, nei kitokių priemonių prieš šios ligos virusus.
Po užsikrėtimo mėnesiui ar daugiau praėjus, žmogus pirmiausia pradeda jausti nuovargį, nuolat būna pakilusi temperatūra ir sutinę limfiniai mazgai. Paskui liga jau darosi aiškiau atpažįstama. Ji pereina į mirtinį tarpsnį, kai pasirodo viena ar kita liga, su kuria žmogus jau nebegali kovoti, nes neturi atsparumo. Šias ligas gydant, pasiektus rezultatus dažniausiai viršija neigiami šalutiniai efektai, ypač jėgų sunykimas, ir ligonis miršta.
1985 m. kas mėnesį San Francisco mieste mirdavo po 30, o 1987 metų balandžio mėnesį jau mirė 70 (rekordinis skaičius). Tuo metu šiame mieste buvo apie 10 tūkstančių, sergančių AIDS liga. Tarp kitų miestų, kuriuose yra daugiausia šia liga sergančiųjų, yra Niujorkas, Los Angeles, Vašingtonas.
Manoma, kad ši liga atėjo iš Centrinės Afrikos, kur yra labai daug ja sergančių. Amerikoje daugiausia ja serga homoseksualai, prostitutės ir tie, kurie į venas leidžiasi narkotikus Jie sudaro apie 90% visų pacientų, 10% yra kitokiais būdais užsikrėtusių.
AŠ JĮ NUKRYŽIUOČIAU!
Pereitais metais vienas Texas valstijos laikraštukas paskelbė, kad vietos vaikų gydytojo dr. R.J. Huse tyrimo duomenys laboratorijoje rodo, jog jis yra užsikrėtęs AIDS virusais. Labai greitu laiku šis garbingas pilietis, labai vertinamas vaikų ligų specialistas pasidarė visų vengiamu žmogum. Jo pacientų skaičius nukrito 70%. Buvo rašoma, kad jis turės uždaryti savo kabinetą. Jennifer Skiner, kuris pas jį siųsdavo savo vaikus, tai sužinojęs, sušuko: "Aš jį tuoj nukryžiuočiau, jeigu mano vaikus jis būtų užkrėtęs!”
Tai perdėta baimė, ignorancija, nekrikščioniškas elgesys. Tyrinėtojų buvo pastebėta, kad užsikrėtusiųjų AIDS liga šeimos nariai visai nėra užsikrėtę. Gydytojai nustatė, kad AIDS virusai būna žmogaus kraujyje, sėkloje, vaginoje, seilėse, ašarose. Užtat visi medicinos ekspertai sutinka, kad šis virusas gali būti perduodamas tik per kraują ir kitus minėtus kūno skysčius. Per kraują galima užsikrėsti, darant operacijas ar duodant kraujo transfuzijas, bet dabar, perpilant kitam davėjo kraują, tas kraujas tikrinamas. Gydytojai, dantistai ir medicinos personalas, aptarnaudami ligonius, privalo vartoti pirštines ir kaukes.
Tad padoriai gyvenant, neištvirkaujant, išmintingai elgiantis, nėra jokio rimto pavojaus būti užkrėstam. Tai neverta pulti į paniką, gyventi nuolatine baime ir tą baimę perduoti kitiems.
KAS YRA ARC?
Užsikrėtimas šiais virusais nevienodai reiškiasi žmonėse. Vieni, jais užsikrėtę, suserga per 1-7 mėnesius, kiti gauna tik ARC (AIDS Related Complex — su AIDS surištas kompleksas). Šių pastarųjų imunitetas tik susilpninamas, bet nepanaikinamas. Jie paprastai turi tik aukštesnę temperatūrą ir patinusius limfinius mazgus. Kartais pasitaiko ir suparalyžavimų, bet dažniausiai tik laikinų. Bet ji gali visiškai išsivystyti per kokius septynerius metus, bet taip atsitinka ne visuomet. Pasitaiko (1%) ir visiškai atsparių AIDS virusams.
KRIKŠČIONIŠKAS POŽIŪRIS Į AIDS IR ARC SERGANČIUOSIUS
Žmonės sergančių AIDS liga labai bijo. Dažnai tenka girdėti, net per radiją ir televiziją, kad tas ar anas, slaugydamas ligonį, užsikrėtė, kad tų užsikrėtusiųjų JAV-se esą apie pusantro milijono, kad tas skaičius vis didėjantis. Tų ligonių bijomasi, kaip kažkokios epidemijos, kaip raupsuotųjų. Juos atleidžia iš darbo, neįsileidžia į mokyklas, apdraudos kompanijos atima apdraudą. Daugelis juos laiko užsitarnavusiais tos ligos ir jos pasekmių, sakydami: "Turi tai, ko užsipelnei savo blogu elgesiu!”
Tačiau tai yra nežmoniška ir nekrikščioniška. Vis tiek su jais turime elgtis kaip su žmonėmis: juos suprasti, užjausti, jiems padėti. Be abejo, yra neginčijamas faktas, kad daugiausia tų ligonių yra iš tų minėtų dviejų grupių: homoseksualų ir narkotikų vartotojų. Bet taip pat yra neginčijamas faktas, kad vyrai homoseksualai ir moterys lesbianės arba iš prigimties turi šį palinkimą, arba jį įgiję netinkamo auklėjimo ir ypatingų gyvenimo aplinkybių dėka. Dėl to negalima jiems mesti šimtaprocentinį kaltinimą. Mes negalime jų teisti, tegul juos teisia Dievas — jo teismas bus teisingesnis negu mūsų, nes jis geriau pažįsta žmogaus prigimtį ir visas aplinkybes.
O juk keista, kad didelė mūsų visuomenės dalis visai nesmerkia nei jaunuolių priešvedybinio lytinio santykiavimo, nei susituokusiųjų už moterystės ribų. Nesmerkia nei tų žmogžudžių, kurie kasmet nužudo apie pusantro milijono negimusių kūdikių, o smerkia tuos ligonius, kurie dažniausiai yra visai nekalti. Tad galbūt ne per daug yra perdėtas vieno kunigo pasakymas pamoksle: "Vargas jums Čikagos, Niujorko, Vašingtono gyventojai! Teismo dieną pakils prieš jus nuo AIDS mirusieji homoseksualai ir narkomanai ir pasmerks jus!”
Gal tie nelaimingieji, kurie, leisdamiesi įvenas narkotikus, užsikrečia AIDS liga, gyvenime nerado meilės, supratimo, gyveno spaudžiami depresijos, vienatvės, liūdesio; buvo kitų išjuokti, pažeminti, atstumti. Gal tik dėl to jie pradėjo vartoti narkotikus, siekdami nusiraminimo, užsimiršimo, linksmesnės nuotaikos. Ar čia reikėtų juos kaltinti ir smerkti, ar greičiau tuos, kurie juos į šį kelią pastūmė?
Taigi reikėtų mums prisiminti Kristaus žodžius: "Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį! ..” Krikščioniškas žvilgsnis į sergančius AIDS liga turėtų derintis su Kristaus žodžiais, pasakytais svetimoteriai: "Ir aš tavęs nepasmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk!”
Štai ką pasakoja vienas jėzuitas klierikas: "Paskutiniu metu aš dirbau klinikoje. Sutikau apie 50 žmonių su AIDS. Tai žmonės, kurie reikalingi meilės ir atramos. Tai žmonės, kurie serga ar yra jau prie mirties. Dažnai klinikoje aš buvau pirmas asmuo, kurį jie sutikdavo po nustatytos diagnozės, kad serga AIDS. Dažnai ne aš jiems patarnaudavau, bet jie man. Jie dalindavosi su manimi savo baime, gyvenimu, liūdesiais ir džiaugsmais bei viltimi, kad galėtų gerai praleisti dar jiems likusį gyvenimą. Jie man dėkodavo už trumpą su jais pabuvimą, linkėdami, kad aš tęsčiau ir toliau meilės bei tarnystės gyvenimą.
Ar mes nesame vieni iš tų, kurie vienaip ar kitaip, gal netiesiogiai prisidėjome prie jų ligos ir mirties? Man buvo malonu, kad aš, atsisveikindamas su jais, palikdavau juos besijaučiančius daug geriau, nes su jais pabuvojau ir išklausiau dalį jų gyvenimo skaudžios istorijos.
Jie yra tokie žmonės, kaip aš ir tu. Žmonės, kurie myli, juokauja, meldžiasi. Žmonės, kurie šaukia, kamuojasi, praranda viltį, jeigu juos apleidžiame. Jie gyvena mūsų kaimynystėje, mūsų bendruomenėje. Jie reikalingi kitų žmonių; jie prašo, kartais be žodžių, nes nedrįsta, mūsų pagalbos, meilės, kad juos priimtume tokius, kokie jie yra”.
Šiuo įspūdžių pasidalinimu yra nurodyta keli būdai, kaip jiems padėti. Svarbu juos guosti, raminti. Kai kurie jų turi gyvą kaltės pajautimą, stiprų savęs niekinimo jausmą dėl savo ankstyvesnio gyvenimo, padarytų klaidų, nusikaltimų, nuodėmių. Jiems reikia kalbėti apie Dievo gailestingumą savo vaikams, apie Išganytojo Kristaus gerumą nusidėjėliams bei meilę atstumtiesiems. Jėzus nebijojo užeiti pas muitininkus, tų laikų nusidėjėlius, ar paliesti raupsuotuosius. Jis su jais kalbėdavo, juos gydydavo.
Sergančius ARC ir besibaiminančius, kad jų liga neišsivystytų į AIDS, reikia skatinti ištverti, pasitikėti dieviška Apvaizda, turėti vilties. Juk Jėzus Kristus gyveno 30 metų, vis turėdamas prieš akis savo būsimą kančią. Skatinti, kad žvelgtų i jį su pasitikinčia malda ir aukos dvasia.
Jau sunkiai sergantiems AIDS liga galima pagelbėti, juos aplankant, kalbant apie priėmimą tėviškos, bet kartais sunkiai suprantamos Dievo valios, teikti jiems viltį, vidujinį gydymą ir meilę. Bet gal svarbiausia — padėti jiems suvokti savųjų kančių prasmę, jų išganomąją vertę, kenčiant drauge su Kristumi. Juk yra ir sveikų žmonių, kurie savanoriškai tampa aukomis, kad tik įrodytų savo didžiadvasišką meilę Kristui ir sieloms.
Gerai pasiinformuoti savo ir kitose gretimose parapijose, kur yra sudarytos grupelės šiems ligoniams pagelbėti. Ten yra daugiau žinančių ir patyrusių. Jos turi nuolatinius ryšius su vyskupijos ir viso krašto pastoraciniu AIDS centru, su jų atitinkamomis programomis. Yra tam tikslui paskirtų kunigų ir ligoninėse kapelionų. Drauge su tokiomis grupėmis yra lengviau teikti ir materialinę pagalbą, pvz., išvalyti ligonių kambarį, ligonius išprausti, slaugyti, nupirkti ir paruošti maisto, vaistų, nuvežti pas gydytoją, į ligoninę ir pan.
Visiems reikėtų stengtis kiek galima daugiau sužinoti apie šią ligą ir tas mediciniškas žinias perduoti namiškiams, vaikams, giminėms ir kitiems žmonėms. Tai padės apsisaugoti patiems ir apsaugos kitus nuo perdėtos šios ligos baimės ir sukeltos isterijos. Remti finansiškai sergančius ir šios ligos tyrinėtojus, kad būtų greičiau surasta priemonių jai gydyti. Įvairiais būdais dvasiškai ir religiškai padėti ligoniams, už juos melstis. Reikia stengtis padėti, patarti, kad kiti saugotųsi visko, kas gali užkrėsti šios ligos virusais; stengtis su kitais susidraugauti, kad būtų galima juos kuo nors užimti ir apsaugoti nuo netinkamo draugavimo bei santykiavimo su kitais, kur yra pavojus užsikrėsti. Visokiais būdais kelti žmonių moralę ir atgrasinti nuo netinkamo gyvenimo būdo.