ALDONA BIELSKIENĖ
Norint apibūdinti gyvos krikščioniškos dvasios bruožus, reikia pagalvoti apie kasdieninį gyvenimą. Kokią įtaką mūsų gyvenimui turi žmogus, kuris stengiasi sekti Kristaus pavyzdžiu? Mes galime nesunkiai suprasti, kad, pavyzdžiui, misionierius, yra labai pasišventęs ir daug atsižadąs žmogus, kai jis vyksta į tolimą kraštą apaštalauti. Arba, pavyzdžiui, mes labai stebimės, kad katalikai Lietuvoje yra taip dvasiškai stiprūs, kad išdrįsta pasipriešinti religinei priespaudai net ir tada, kai jiems gresia kalėjimas ar ištrėmimas. Gal mes, gyvendami laisvuose kraštuose, neturime progų parodyti savo heroiškumo, bet vis tiek turime daug galimybių parodyti artimui krikščionišką dvasią.
Krikščioniškos dvasios bruožai žmoguje pasireiškia, kai jis, sekdamas Kristaus pavyzdžiu, stengiasi tarnauti Dievui ir padėti kitiems žmonėms. Krikščioniška dvasia susikuria iš pozityvių dalykų: iš gerų darbų, nepraleistų progų kitam padėti, iš parodyto žmoniškumo. Krikščioniškos dvasios žmogus kitiems duoda iš to, ką jis turi: dalinasi savo gabumais, savo laiku, savo gėrybėmis. Už dalinamąsi jis nelaukia jokio atlyginimo arba pripažinimo. Jis atjaučia kitus, dalinasi su jais savo rūpesčiais, skausmais, malonumais ir nemalonumais. Tokiu būdu jis gali žmogų sustiprinti, paguosti. Tai yra gero draugo ypatybės. Gerų draugų skaičius kartais būna labai mažas, ypač kai kitiems reikalinga kokia nors pagalba.
Krikščioniškos dvasios žmogus nėra išdidus, jis kitiems lengvai atleidžia, užmiršta įžeidimus. Atlaidumo bruožas ypač šeimoje labai svarbus. Tarp artimų žmonių labai lengvai kyla visokių nesusipratimų. Trintis tarp šeimos narių gali labai apsunkinti gyvenimą.
Krikščioniška dvasia pasirodo tada, kai žmogus į kitus žiūri su pagarba, jų neniekina, neapkalba, priima žmogų tokį, koks jis yra, toleruoja jo kitokius nusistatymus, skirtingas pažiūras, į kiekvieną stengiasi žiūrėti iš gerosios pusės.
Gyva krikščioniška dvasia mus, lietuvius, gali labai sujungti ir padėti išsilaikyti svetimoje aplinkoje, kuri mums kartais gali būti labai nepalanki.
Svarbus krikščioniškos dvasios bruožas yra įvairūs labdaros darbai: ligonių ir senelių lankymas, vargšų šelpimas, nuliūdusiųjų ir prislėgtųjų paguodimas.
Tokiais gyvos krikščioniškos dvasios bruožais persiėmęs žmogus gali ir kituose žmonėse bei visoje aplinkoje skleisti tą gyvąją krikščionišką dvasią.