RŪTA UDRIENĖ
Lietuva nuo XVII šimtmečio — Marijos kraštas. Marija, pasirodžiusi Šiluvos laukuose, ragino mūsų protėvius sugrąžinti Kristų Karalių į savo širdžių sostą. Prašė vėl katalikiškai garbinti jos Sūnų Lietuvos šalyje. Protėviai jos pageidavimų išklausė, kalvinai išsisklaidė, ir buvo "vėl namuos ramu”.
Meksikos indėnai buvo labai nuskriausta tauta. Marija juos suramino ir savo pasirodymu atnaujino šios tautos viltį.
Prancūzijoje bei Airijoje Marija apsireiškė savo vaikams. Lepanto krikščionys nugalėjo mases priešų, Marijai užtariant. Marija motiniškai globoja jai pasišventusias tautas. Ji nurodo, kaip vėl sugrąžinti ramybę ir taiką.
Austrija liko laisva savo vieningu pamaldumu į Dievo Motiną. Šiuo metu Filipinų tautoje vyksta kova tarp Marijai pasišventusių katalikų ir bedievių komunistų. Nikaragva dabar yra panašios kovos laukas.
Marija neužmiršo savo vaikų nė šiais laikais. Ji kalba Jugoslavijos jaunuoliams ir Nikaragvos katekistams. O mes, lietuviai, nuo seno būdami jos sūnūs bei dukros, turėtume atidžiau paklausyti, ką ji mums sako. Jugoslavijoje Marija prašo sugrąžinti jos Sūnaus garbinimą į modernaus gyvenimo sūkurį. Ten jaunimas pakluso Dievo Motinos ašaroms. Atgailauja už. jos Sūnaus užmiršimą bei įžeidimus, atsisako tuščių pramogų, penktadieniais pasninkauja. O ką veikia mūsų išeivijos jaunimas? Dažnas net nesupranta dvasiško gyvenimo vertybių, Nikaragvoje Marija prašo vaikus mokyti katalikų tikėjimo tiesų. O ką veikia mūsų išeivijos tėvai ir mokytojai? Dažnas net pats neatsimena tu tikėjimo tiesų.
Amerikai gresia komunizmo pavojus. Lietuviai išeiviai, jau nuo jo nukentėję, turėtų vesti kovą prieš šį pavojų. O kur mūsų kartos "dvasios milžinai”? Jau turėjome laiko prasimušti į vietinę bendruomenę. Kur mūsų žymūs vadai Amerikos lietuvių tarpe? Turime įvairių profesionalų, bet kur dvasiniai bei politiniai vadai? Ar ne laikas susirūpinti, kaip permaldauti Dievo teisingumą, skirtą šių laikų nusikaltimams? Ar ne per Mariją lietuvis turėtų maldauti Dievo Apyaizdą?
Prieš pat bolševikų revoliuciją Rusijoje Marija pasirodė Portugalijoje. Ji nurodė, kaip išmelsti pasauliui taiką, o tautoms — laisvę. Prižadėjo, kad Portugalija išliksianti ištikima katalikų tikėjimui ir bus apsaugota nuo komunizmo grėsmės. Taip ir įvyko. Kur tik žmonės vieningai paklauso savo dangiškos Motinos prašymų, ten būna "vėl namuos ramu”. Dievo palaima sugrįžta drauge su jos garbinimu.
Ir išeivijos lietuviai, ir Lietuvoje gyvenantieji broliai bei sesės turi vykdyti Marijos "taikos planą”. Okupuotieji opiau kreipia dėmesį, matydami, kaip tauta žudoma. O mes, laisvieji, per mažai domimės Marijos žodžiais. Dar mes nepradėjome vieningos dvasinės kovos prieš dvasinį slibiną.
Man atrodo, kad mes turėtume įsidėmėti, kokius religinius uždavinius yra nurodžiusi Marija. Mums reikia sutelkti tautines jėgas, jungtis su pasaulio katalikais ir melstis, kad komunistų pavergtos tautos atgautų laisvę, kad pasaulyje įsigalėtų taika.
Marija mus kviečia garbinti savo Sūnų, esantį Švenč. Sakramente, garbinti jo Švenčiausiąją Širdį. Ji ragina mus kasdien kalbėti rožinį, paaukoti savo darbus ir maldas už nusidėjėlių atsivertimą. Ji pažada Dievo palaimą paklusnioms šeimoms, apsaugoti jas nuo suirimo.
Atrodo, kad Marija jau 1917 metais numatė šių dienų Bažnyčios hierarchijoje besivystančią krizę. Ji labai prašė melstis už Šventąjį Tėvą, kurį slegia vis labiau sunkėjanti žmonių nepaklusnumo našta. Išeivijoje mes turime ateitininkų organizaciją, turinčią daug gražių idealų, bet daugumas šios organizacijos narių, ypač jaunuolių, nepasižymi sąmoningu pamaldumu. Bet argi mes visi krikščionys, katalikai, lietuviai, gyvenantieji ir čia, ir gimtinėje, nesame pašaukti visa atnaujinti Kristuje?
Jei paklausysime Marijos žodžių, būsime labiau verti ir savo tėvynei išprašyti laisvės, ir pasauliui taikos.