Į arkivyskupą Jurgi Matulaitį
ALFONSAS TYRUOLIS
(Prie sarkofago Marijampolės bažnyčioje)
1
Arkivyskupas didis ir šventas
Ir laimėjęs karūną dangaus!
Kaip tyrai žemės dienos gyventos,
Nepaklydus klajonių takuos!
Pažiba Marijampolės krašto!
Visai Lietuvai, žvaigžde šviesi!
Pavyzdžiais mokęs mus kaip iš rašto,
Būk dabar mums paguoda gausi.
Mūs suvargusios mintys ir širdys
Kyla vis maldoje link dangaus:
Kiek aplinkui dejavimo girdis,
Kas paguos širdį liūdno žmogaus?
Bet dabar, kai bažnyčioje savo
Turim grįžusį vis prieš akis,
Mes klausysim, nes galią ji gavo,
Ką kilnioji dvasia mums sakys.
2
Dievo Tarne, garbingas, šviesiausias,
Triūsęs steigt ir atkurt vienuolyną.
Kad malonių maldautų negausiąs
Ar kada gi mintis ta baugino?
Kai po kojų Marijai sudėjai
Turtą viso gyvenimo savo,
Protą, širdį kai jai pažadėjai,
Vien ramybė širdy spinduliavo.
Kaip tikėjai, jog mūsų Tėvynė
Gal pakilt ir atgimt per Mariją,
Nes ne kartą jau mus ji apgynė,
Ir be jos mūsų žaizdos negyja.
Didis Sargas buvai Aušros Vartų,
Arkivyskupas didis ir šventas;
Nors kentėjai likimą ten kartų,
O, kaip kantriai tos dienos gyventos!
3
Kai paliegstam dvasia arba kūnu,
Būk dabar mums paguoda arčiausia.
Maloningai užtark, lai nežūna
Tie, kas tikis malonių sau gausią.
Tad užtark mus pas Jėzų, Mariją,
Nusiskaistinti padėk mūsų sielai.
Kai ramybė klestės mūs širdy jau,
Bus ir sunkiąją naštą nešt miela.
Duok, kad būtum naudingi Tėvynei,
Kad laimėtume Tavo uolumą,
Kaip darbais sau vainiką nupynei
Ir darbais pastatei Meilės rūmą.
Arkivyskupe didis ir šventas,
Iš kurio daug kas pajėgas ima,
Te mūs dienos bus taip išgyventos,
Kad palaimintum mūsų veikimą.
Ši cdė rašyta daugiau kaip prieš 50 metų, Arkivyskupo kūną perkeliant iš Kauno bazilikos kriptos į Marijampolės parapijos bažnyčią 1934 m. spalio mėn. 24 dieną. Jau tada arkiv. Jurgis Matulaitis buvo daugelio laikomas šventuoju — “in odore sanctitatis”. Jis mirė 1927 m. sausio 27 d. Kaune.