■ Vakarų Vokietijoje 40.000 tiražu leidžiamas žiniaraštis “Fatima ruft” (Fatima šaukia) išspausdino lapelius apie religinę rezistenciją Lietuvoje. Įdėta N. Sadūnaitės nuotrauka ir kelios ištraukos iš jos raštų. Primenama, kad Lietuvos žemė yra aplaistyta kankinių krauju. Kviečiama aukomis paremti Lietuvos tikinčiuosius.
■ Jonas Paulius II birželio 23-27 d. lankysis Austrijoje, kur susitiks su Austrijos prezidentu Kurtu Waldheimu ir su žydų atstovais.
■ Nijolė Sadūnaitė, kurią “Giedros” korporacija išrinko labiausiai pasižymėjusia lietuve, dabar yra tapusi garsenybe visame pasaulyje. Harvardo teisių mokyklos leidžiamas informacijų žurnalas “Human Rights Internet Reporter” 1987 m. pabaigoje išleistame numeryje plačiai apie ją rašo, ją pavadindamas “Human Rights activist”. Tame pat numeryje prielankiai informuojama ir apie “Liet. kat. Bažnyčios kroniką”.
■ Popiežius Jonas Paulius II gegužės 7-9 d. lankys Urugvajų, po to — Paragvajų, Boliviją ir Peru.
■ Lenkijoje atkurta Lenkų socialistų partija (PPS), kuri savo paskelbtoje deklaracijoje, be kitų dalykų, pareiškė: “Šiandien mums artimesnis Katalikų Bažnyčios mokslas, visų pirma Jono Pauliaus II pamokymai, negu marksizmas”.
■ Indianapolio vyskupas Edward T. O’Meara nusprendė nuo 1989 m. liepos 1 d. mokėti vienuolėms seselėms mokytojoms tokį pat atlyginimą, kaip ir pasauliečiams.
■ Jonas Paulius II ruošiasi išleisti naują encikliką socialiniais klausimais.
■ Sovietų žinių agentūra “Novosti” griežtai užsipuolė Vatikano radiją dėl pranešimų apie Romoje įvykusias Lietuvos krikšto jubiliejaus iškilmes. Gal Sovietus paveikė, kad ryšium su tomis iškilmėmis plačiai pasauly nuskambėjo Lietuvos vardas ir buvo suminėti tikinčiųjų sunkumai Lietuvoje.
■ Kijevo stačiatikių metropolitas Filaretas žurnalistams pareiškė, kad į krikščionybės įvedimo 1000 metų jubiliejaus iškilmes birželio mėnesį bus oficialiai pakviesta Krikščionių vienybės Vatikano sekretoriato pirmininkas kardinolas Willebrands ir kai kurių kraštų vyskupų konferencijų pirmininkai. Metropolitas pažymėjo, kad Šv. Tėvui pakviesti kliūtį sudaro rytų apeigų katalikų Bažnyčios problema. Ta Bažnyčia, kaip žinoma, yra Maskvos uždaryta, prijungta prie stačiatikių, bet ji slaptai egzistuoja.
■ “Better Homes” žurnalas apklausė 80.000 savo skaitytojų, kokios jų pažiūros į religiją. Iš jų 96% pasisakė tikį Dievą, 89% priklauso kuriai nors religinei bendrijai, 75% kas savaitę eina į pamaldas.
■ Vietname tarnavęs JAV lėktuvo pilotas, po operacijos pasidaręs moterimi Joana Michelle Clark, įstojo į episkopalų vienuolyną ir dabar vadinasi sesuo Mary Elisabeth Clark. Episkopalų vyskupas nepritarė jos priėmimui. Clark dabar planuoja steigti savo vienuolyną.
■ Maskvos pasiųstas specialus ambasadorius Oleg Grijnevski painformavo Vatikano Valstybės sekretorių kardinolą Agostino Casaroli apie Reagano ir Gorbačiovo pasitarimus.
■ Salvadore teisėjas nesutiko skirti amnestiją ir sumažinti bausmę penkiems gvardijos vyrams, kurie 1980 m. nužudė keturias amerikietes seseles vienuoles. Tie žudikai nuteisti kalėti po 30 metų kiekvienas.
■ JAV-se kompiuterių meno kūrybos varžybose pirmą vietą laimėjo katalikų Šv. Juozapo mokyklos Libertyville, IL auklėtinis Bill Burns. Varžybose dalyvavo daugiau kaip 60.000 studentų. Varžybas organizavo švietimo organizacijos ir kompiuterių gaminimo bendrovės.
■ Izraelis, reikšdamas nepasitenkinimą dėl dabarties Vatikano santykių su Izraeliu, savo nuolatinį ryšininką su Vatikanu Michael Peled, kuris konsulo pareigose tarnavo Izraelio ambasadoje prie Italijos, perkėlė ambasadoriumi į Malawi, jo vietoj palikdamas laikiną ryšininką Miron Gordon.
■ Baltimorės arkivyskupijoje trūkstant kunigų, nuspręsta trijų parapijų administratoriais paskirti nekunigus. Tokios galimybės numatomos ir Čikagoje, pirmoje vietoje administratorėmis skiriant vienuoles.
■ Kun. Sigito Tamkevičiaus, buvusio Kybartų klebono ir Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nario, kalinamo Mordovijos lagery, bausmė sumažinta trejais metais; jis turėtų būti paleistas 1988 metais, o paskui perkeltas į tremtį, kuri jam turėtų baigtis 1990 m. gegužės 6 d. Jei jis būtų priėmęs komunistų sąlygas, jau būtų buvęs išleistas, bet jis pareiškė: “Mano sąžinė nėra tarsi kolūkiečio paršiukas, dėl kurio galima derėtis, kurį galima nupirkti”. Laiške iš lagerio jis parašė: “Jei mano buvimas čia nors vienoj širdy pažadins idealizmą, aš ramiai galiu čia mirti”.
■ Providence vyskupijoje vienos ligonės moters smegenys jau buvo kaip mirusios, ir ji buvo be sąmonės, palaikoma nepaprastomis gyvybei dar pratęsti priemonėmis. Sprendžiant jos tolimesnį likimą, buvo atsiklausta vyskupijos, kuri paaiškino, kad tokiu atveju sulaikymas naudojimo nepaprastųjų gyvybei palaikyti priemonių, kai ligonė yra be vilties pagyti, nebus priešingas moralės dėsniams.
■ JAV Liet. Bendruomenės Švietimo taryba aplinkraščiu paragino, kad visos lituanistinės mokyklos iškilmingai paminėtų poeto Maironio 125-tąsias gimimo metines.
■ Austrijos katalikų žinių agentūra Kathpress pranešė, kad Gorbačiovas Sov. Sąjungos “Mokslo” draugijos suvažiavime pareiškė, jog pagaliau reikia liautis tikinčiuosius laikyti antraeiliais piliečiais; ateizmas neturi esminės reikšmės sovietinės visuomenės gyvenime.
Juoz. Pr.