Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
IŠ J. BALČIKONIO KALBOS TAISYMŲ
Juozas Balčikonis, vienas žymiausių mūsų kalbininkų, įvairiais kalbos taisymais yra išvaręs gilią vagą keleto pastarųjų dešimtmečių lietuvių bendrinės kalbos istorijoje. Šioje srityje jis remiasi Jono Jablonskio tradicijomis. Čia jis, kaip ir J. Jablonskis, pagrindiniu kalbos taisymų kriterijumi laiko liaudies šnekamąją kalbą. Daugelį J. Balčikonio taisomų kalbos dalykų yra visai taip pat taisęs ir J. Jablonskis. Didžioji tų taisymų dalis yra visuotinai kalbininkų priimta (žr. K. Ulvydas, "Kalbos kultūra”, 8,8-13).
Čia pateiksime kai kuriuos jo taisymus, priimtus ir dabartinių lietuvių kalbininkų. Pirmiausia kursyvu duosime nevartotiną žodį ar posakį, o skliausteliuose po lygybės ženklo pateiksime jo vartotiną atitikmenį. Daugumą šių taisymų galima rasti ir J. Vaišnio 1985 m. išleistoje knygoje "Praktinė lietuvių kalbos vartosena”. Manome, kad nepakenks kai kuriuos čia pakartoti.
• Netenka (=Nereikia) abejoti, kad kūno liga daro įtakos (= į taką) dvasiai. Jį tenka(= reikia) pripažinti dideliu karo vadu.
Taisydamas šią klaidą, Balčikonis sako, kad veiksmažodį tekti liaudis vartoja tokiuose sakiniuose: Man teks ryt važiuoti; Jis neteko turto; Jam teko rasti daug riešutų; Teko užeiti daug uogų.
• Jau jis pilnai (=visai, visiškai, tikrai) pasveiko. Dabar yra visos sąlygos pilnai (=visai, visiškai, tikrai) aprūpinti gyventojus maisto produktais. Juo pilnai (= visai, visiškai, tikrai) galima pasitikėti.
• Su auk6ta (= didžia, tikra) pagarba. Mūsų komanda parodė aukštą ( = didelį, puikų) meistriškumą.
• Šiais metais buvo žemas (= mažas, menkas, prastas) derlius.
• Tas veikalas man padarė gero įspūdžio (=gerą įspūdį). Kelionės turi žmogaus gyvenime didelės reikšmės (= didelę reikšmę). Reiškiame gilios užuojautos (= didelę, tikrą užuojautą). Turėjau laimės (= laimę) jį sutikti. Jis turi valios (=valią).
Šių kilmininkų taisymą galima pagrįsti tuo, kad daiktavardžiams įspūdis, reikšmė, užuojauta, laimė, valia dalies kilmininkas nebūdingas. Juk iš tikrųjų dalykai, kuriuos pasakome tais daiktavardžiais, paprastai nedalijami, neskaidomi į dalis. Kiekvienu atveju lengviau suprasti jų visumą. Jeigu jau reiškiama kam užuojauta, tai turima galvoje jos visuma, o ne dalis; jeigu jau kas padarė mums įspūdį, tai čia taip pat suprantama visuma, o ne kokia to įspūdžio dalis ir t.t.
• Iš kitų taisomų konstrukcijų pažymėtinas netikęs naudininko vartojimas po slinkties veiksmažodžių, pvz.:
Vyrai susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžio, posėdžiauti); Jis išvyko į Floridą atostogoms ( = atostogų, atostogauti); Šeimininkė visus šaukė pietums ( = pietų, pietauti).
• Kas čia tokio (= Tai kas, nesvarbu), kad jis dar neatvažiavo. Kas čia tokio ( = Ko čia bijoti): aš perplauksiu per upę.
• Įstaigos tvarkomos sulig naujų reikalavimų (= pagal naujus reikalavimus).
• Ir prie geriausių norų (=Kad ir labai norėdamas), negalėsiu važiuoti į Vilnių.
• Ėjome apžiūrėti parodą (=parodos).
• Pasirodė karininkas, kareivių būrį (= būriu) vedinas.
• Tai buvo laike pirmosios žemės ūkio parodos (= per pirmąją žemės ūkio parodą).
Tokius pasakymus, kaip laike pietų, laike pomokos, laike posėdžio galima pataisyti dvejaip: per pietus, per pamoką, per posėdį ir pietų metu, pamokos metu, posėdžio metu.
• Paraginau brolį greičiau važiuoti, kad nepavėlavus (= nepavėluočiau) į traukinį.
Padalyvis po žodžio kad tinka tokiuose geidžiamuosiuose sakiniuose: Kad čia dabar gavus gerų obuolių nusipirkti; Kad tik parvažiavus dabar namo; Kad čia man nusipirkus gražią skrybėlę.
• Nuo tos kelionės ėmiau dėti visas pastangas, kad apsigyventi mieste (= Po tos kelionės ėmiau rūpintis apsigyventi mieste).
• Eikime iš čia greičiau, kad nesusidurti ( = kad nesusidurtume) su jais dar kartą.
• Žvėriški palinkimai pas tokį žmogų ( =Tokio žmogaus žvėriški palinkimai) nustelbia gerus palinkimus. Girtybę sutinkam pas įvairaus amžiaus žmones (= Girtaujant matom įvairaus amžiaus žmones). Ne pas visas tautas (=Ne visų tautų) yra vienoda praeitis ir vienodi papročiai. Pas jį nebuvo keršto (=Jis neturėjo keršto, nebuvo kerštingas). Kiek pas tave ( = tavo) laiko?
• Daug žmonių dėka girtybės ( = dėl girtybės, per girtybę) netenka viso savo turto. Jis pasveiko tik dėka gero gydymo ( = gero gydymo dėka).
• Tai blogai veikia į jo sveikatą ( = atsiliepia, kenkia jo sveikatai).
• Fiziniai (=Fiziškai) nesveikam žmogui tuo sunkiau būti stipriu dvasioje (= stiprios dvasios).
• Koks bebūtų (=Kad ir kažin koks būtų) oras, mes vis tiek važiuosime.
• Tikrumoje (=Iš tikrųjų) buvo visai kitaip. Visumoje ( =Iš viso, apskritai) tas planas sudarytas apgalvotai. Namai čia daugumoje ( = daugiausia) nauji.
• To pasėkoje (=Dėl to, dėl tos priežasties) įvyksta dažnos avarijos. Pirmoje eilėje (=Pirmiausia, visų pirma) reikia atkreipti dėmesį į kalbos taisyklingumą.
• Gyvenimo sąlygos turi didelės įtakos į žmogų (= didelę įtaką žmogui).
• Kalbėjome apie Maironį, gi (=0) dabar pakalbėsime apie Žemaitę.
Žodelis gi lietuvių kalboje kaip priešinamasis jungtukas nevartotinas. Priešingumui reikšti geriausiai tinka jungtukas o.