Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
BALSIS, PRIEBALSIS AR BALSĖ, PRIEBALSĖ?
Vienas skaitytojas klausia, dėl ko lietuvių kalbos vadovėliuose vienur rašoma balsis, priebalsis (vyriškosios giminės), o kitur — balsė, priebalsė (moteriškosios giminės). Atsakymas labai paprastas: kai kalbama apie pasakytus garsus, tai vartojama vyriškoji giminė (balsiai, priebalsiai), bet kai kalbama apie parašytas raides, tai vartojama moteriškoji giminė (balsės, priebalsės). Tad balsiai ir priebalsiai yra garsai, o balsės ir priebalsės — raidės.
Tačiau dabar Lietuvoje kai kurie kalbininkai kelia klausimą, kad šio skirtumo nevertėtų daryti. Abiem atvejais jie siūlo vartoti vyriškąją giminę. Apie tai "Mūsų kalboje” yra rašiusi kalbininkė Antanė Kučinskaitė (1983 m., Nr. 4, p. 32-33). Ji, paminėjusi, kokius keblumus kartais sudaro šis giminių skirtumas, toliau rašo: "Dar kebliau, kad ir dvibalsį, dvigarsį mokytojai liepia vaikams skirti nuo parašytos dvibalsės, dvigarsės!
Mokytojams, pripratusiems šiuos terminus taip vartoti, atrodo, turėtų būti logiška ir aišku, bet vaikams — čia bėdų bėdos. .. Kartais susidaro keblumų ir mokytojams. Pavyzdžiui, mokytojas duoda mokiniams fonetiškai nagrinėti tekstą ir sako: 'Perskaitykite raiškiai žodžius, kreipdami dėmes į į dvibalses!’ Ar taip gerai? Kažin! Jeigu tekstas skaitomas, tai dvibalsės juk virsta dvibalsiais! O gal mokytojas turi omenyje dvibalsius, išreikštus raidėmis, todėl ir vartoja moteriškąją giminę. Kas gali susigaudyti, kuri giminė čia geriau?!”
Toliau po įvairių išvedžiojimų autorė pamini, kad ir "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (Vilnius, 1972) moteriškosios giminės dvibalsė ir dvigarsė visai nepateikiamos; yra tik dvibalsis ir dvigarsis. Tad gal norima pripažinti, kad dvibalsiai ir dvigarsiai gali būti ne tik tariami, bet ir rašomi.
Baigdama savo rašinį, autorė aiškina: "Nepamirškime, kad yra daiktavardžių, kurie tikrai turėtų turėti nevienodas galūnes pagal lytį, o tėra vartojama vien kuri giminė. Pavyzdžiui, vaikas gali būti ne tik berniukas, bet ir mergaitė (Vaikas jauna, graži); giminė taip pat neskaitoma pagal lytį (Jis man giminė); gyvulys, žmogus irgi tinka abiem lytims. Ir daugiau yra tokių žodžių.
Tad ar verta balsį, priebalsį skirti giminėmis pagal tai, ką jie žymi — garsą ar raidę?! O jei dar kas norėtų ir toliau laikytis moteriškosios giminės formos, reikėtų priminti, kad raidės gali būti vadinamos ir rašmenimis. Taigi vyriškoji forma balsis, priebalsis tinka vadinti ir ištartam garsui, ir parašytam rašmeniui!”