(Suaugusiųjų konkurse I premiją laimėjęs straipsnis)

Konstancija Valiuškienė

ALKOHOLIO VILIONĖ

     Žmogus pradėjo naudoti alkoholį su ugnies įskėlimu, su puodo pasidarymu. Atrandami akmens amžiaus puodai, kurie kadaise buvo pripildyti alaus ar vyno. Alkoholio naudojimas nenutrūko, o tik vystėsi, tobulinosi iki šių dienų. Alkoholiniai gėrimai naudojami visų religijų, išskyrus budistų, musulmonų, religinėse apeigose. Čia jie naudojami simboliškai, mažais kiekiais.

     Žaviai atrodo alkoholis taurėje ar bokale. Išgeri, ir pasaulis suspindi gražiausiomis spalvomis. Ryškėja drąsa, pasitikėjimas savimi, turtėja iškalba, sušyla tarpusavio santykiai. Todėl nenuostabu, kad trys ketvirtadaliai amerikiečių yra išgeriantys. Jų dešimtadalis turi problemų su gėrimu. 1988 Naujų Metų išvakarėse žuvusių keliuose didesnė pusė prarado gyvybę dėl to patrauklaus alkoholio.

Mecenatų vardu kalba dr. A. Prunskienė.

ALKOHOLIZMO LIGOS SĄVOKA

     Maždaug prieš 50 metų pažiūra į be saiko geriantį asmenį keitėsi. 1930 m. susiorganizavo Alkoholikai Anonimai. Yale universitete susirinkę mokslininkai pradėjo nagrinėti alkoholizmo problemą. Iš alkoholizmo išsigydęs R. Peabody pradėjo gydyti alkoholikus, pritaikydamas psichologinius metodus. Girtuoklystė tapo alkoholizmu, girtuoklis — alkoholiku. Tačiau iki šių dienų visuomenėje alkoholizmo pripažinimas liga nelengvai sekasi. Kaltinimai, gėdinimai, pajuoka siunčiami alkoholiko adresu. Kaip atpažinti alkoholizmą ankstyvoje stadijoje? Dažnai manoma, kad asmuo nėra alkoholikas, jei jis negeria iki pietų, arba geria tik alų ar vyną, arba geria tik savaitgaliais, arba kad jis dar yra labai jaunas. Daugelis geriančiųjų tvirtina, kad jie gali nustoti gėrę, kada tik nori. Jei gėrimas sukelia problemų šeimoje, jei tėvai, vaikai ar žmona bei vyras nelaimingi dėl gėrimo, arba jei gėrimas sukelia finansines problemas, apsunkina šeimą, reikia apsispręsti už šeimos gerovę ir negerti. Jei negali sustoti gerti — alkoholizmo liga yra pasireiškusi ir daugiau ar mažiau įsigalėjusi. Tas, kuris sugeba kontroliuoti alkoholį, nėra alkoholio valdomas — nėra alkoholikas. Kai asmuo, pajutęs, kad jam sunku kontroliuoti išgėrimą, ieško pagalbos, kol liga nėra per daug įsišaknijusi, jam lengviau sugrįžti į normalų gyvenimą.

ALKOHOLIKO ASMENYBĖ

     Alkoholikai nėra vien benamiai, gatvės valkatos. Ta liga gali paliesti įvairiausių profesijų, pašaukimų, luomų vyrus ar moteris. Aukštą išsilavinimą pasiekusieji rikiuojasi kartu su bemoksliais, milijonieriai su beturčiais, gydytojais, kunigais ir t.t. Alkoholizmas yra kaip diabetas, vėžys ar bet kuri kita liga.

     Daugumas alkoholikų yra jautrios prigimties, netikri savimi, priklausą nuo kitų nuomonės, vieniši ir užsidarę savyje — nors gali tai daugiau ar mažiau užmaskuoti — ir yra beveik nuolatinėje įtampoje. Alkoholis, nežiūrint, kad sukelia daug neigiamų pasekmių, laikinai juos išlaisvina nuo įtampos, vienatvės, netikrumo, nepasitikėjimo savimi jausmų. Alkoholio trumpalaikė palaima atsiveria neracionaliu elgesiu, pykčiu, erzinimusi, įtarinėjimu, apkaltinimu. Apvaldo jį didybės, visagališkumo, visažinojimo manija. Dažnai pasireiškia iškrypęs ir net kriminalinis elgesys, pavyzdžiui, vairavimas įgėrus.

     Alkoholikas geria greitai ir dideliais kiekiais stiprius gėrimus. Geria slapta, tuo išsigindamas, kad turi alkoholizmo problemą. Geria, siekdamas įsitikinti esąs savarankiškas, bet alkoholizmas nuplėšia nuo jo savarankiškumo ir visagalybės kaukę: jis tampa bejėgis, visiškai nuo kitų priklausantis vaikas.

     Alkoholizmas apgauna ir suvedžioja alkoholiką taip, kad jis nėra pajėgus matyti, pajusti jam daromą žalą. Tai yra svarbi priežastis, kodėl jam sunku suprasti, kaip labai reikalinga mesti gėrimą.

ALKOHOLIZMAS YRA ŠEIMOS LIGA

     Alkoholizmas nepaprastai stipriai paveikia kiekvieną šeimos narį bei artimuosius. Alkoholiko elgesio paliestų šeimos narių jausmai, emocijos yra iškraipomi, sutaršomi, sunarpliojami. Šeima kenčia gėdą, neapykantą alkoholikui. Pavydi, pyksta ir ant tų, kurių gyvenimas yra laimingesnis už jų, arba bent taip jiems atrodo. Alkoholiko šeima pasimetusi, sumišusi, užsidariusi savyje, bijo, kad tik kaimynai, bendradarbiai, net ir draugai nesužinotų apie jų nelaimę, nes alkoholizmas visuomenės didžiumos supratimu yra gėdingas, smerktinas elgesys.

     O be to, niekas nenori bendrauti su žmonėmis, kurie elgiasi irracionaliai, įžeidžiančiai. Alkoholizmas, kaip dažnai pasitaiko ir su psichinėm ligom, priimamas kaipo žeminantis reiškinys, apie kurį tik pašnabždomis, su pasipiktinimu ar pajuoka kalbama. Todėl nenuostabu, kad alkoholiko šeimos namai slepiasi, izoliuojasi nuo kitų.

KELETO INDIVIDŲ IŠGYVENIMAI

     Gal bent maža dalimi šie pasisakymai Al-Anon grupėse padės mums suprasti, ką išgyvena alkoholiko šeimos nariai.

     "Viskas nešė tik skausmą ir baimę. Buvome vieniši, namai tapo lyg kalėjimu. Bijojome kviesti draugus, o jie nekviečiami jau niekada neužeidavo. Daug kartų jie buvo įžeisti ir išvaryti. Pradėjo trūkti pinigų. Baiminausi dėl vaikų fizinio ir psichologinio sužalojimo. Drebėjau, kad mūsų nelaimė neiškiltų į viešumą, kad nesužinotų kaimynai ir nesišaipytų iš mūsų. Širdyje išgyvenome tik pyktį, baimę, pagiežą. Grožio ir gėrio pajautimas mums tapo svetimu reiškiniu. Dažnai jausdavausi lyg įkritusi į gyvačių duobę. Jaučiau, kad elgiuosi kaip beprotė. Išgyvenau vaikų psichologines žaizdas, o niekuo negalėjau jiems pagelbėti”, — pasakojo alkoholiko žmona.

     "Visai negalėjau koncentruotis darbe, nepajėgiau logiškai spręsti problemų, surašyti pranešimų, ataskaitų ir t.t. Nesugebėjau susikaupti net laikraštį atidžiau paskaityti. Nuolatos buvau plėšomas baimės dėl gaisro namuose, dėl vaikų, ką jie ras grįžę namo iš mokyklos — įgėrusią, piktą, gyvą ar susižeidusią, o gal net užsimušusią motiną? Kiek kartų ji nukrito nuo laiptų ir gulėjo ant grindų padrikusi! O kartais aš net trokšdavau jos mirties. Galvodavau, kad vaikams gyvenimas palengvėtų, nereiktų jiems kęsti nei gėdos, nei baimės”, — atsivėrė vyras, suradęs pagalbą.

     "Degiau neapykanta tėvui, kad jis geria. Pykau ant mamos, kodėl ji leidžia jam gerti, kodėl mūsų namuose nėra linksma ir smagu, taip kaip draugų namuose. Nesurasdavau atsakymų draugams, kai jie klausdavo, kodėl jie negali užeiti pas mus. Nekviesdavau jų dėl to, kad aš gėdijausi savo tėvo. Pradėjau praleidinėti laiką prekyvietėse, gatvėse. Nesidomėjau nei sportu, nei mokslu. Suradęs tėvo džiną ar vodką, išgerdavau ir aš. Nejučiomis ir narkotikus pradėjau vartoti. Jaučiau, kad smunku ir aš, kaip tėvas. Neišsakomas narkotikų noras draskė mane, o pinigų jiems neturėjau. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuriam aš galėčiau pasipasakoti, ką aš išgyvenu. Dar man tik šešiolika metų tebuvo. Nenorėjau taip kankintis, bet ir nemačiau kelio į šviesesnį gyvenimą. Ir nusprendžiau nusižudyti. Nepavyko. Atsiradau ligoninėje. Per ją atradau pagalbą. Nors ir nėra lengva, bet jau galiu šiaip taip su savo problemom tvarkytis. O svarbiausia — esu ne vienas, turiu su kuo pasidalinti savo jausmais. Aš tikiu, kad gyvenimas nepražudys manęs”, — viltingai žvelgė į ateitį jaunuolis.

ALKOHOLIKO GINKLAI

     Alkoholikas gudriai sugeba kontroliuoti šeimą, ypač vyrą, žmoną ar motiną. Savo elgesiu erzina, provokuoja, pykina. Jeigu jam atsakoma piktai, su priešišku puolimu, tai jis laimi. Tada jis jaučia pasiteisinimą, kodėl jis geria, kodėl gėrė, ir priežastį vėl gerti. "Kas gali ištverti tą nuolatinį bumbėjimą, kritiką, nepakrįstus kaltinimus; jie verčia mane gerti”, — rūgodavo alkoholikas. Romėnai sakydavo, kad jei dievai nori ką pražudyti — supykina jį, o supykęs žmogus pats eina į pražūtį. Alkoholikas turi ilgą patirtį, vaidindamas ir elgdamasis kaip visagalis dievukas. Reagavimas pykčiu į alkoholiko elgesį ar pastabas nepadeda jam savęs kontroliuoti, o tik plečiamos sąlygos alkoholizmui keroti.

     Alkoholikas, norėdamas užmaskuoti gėrimo problemą, slepia nežmonišką šeimos traktavimą prieš kitus. Tai kita dirva, kur jis bando pasėti išsigynimą. Alkoholizmo liga yra lyg išsigynimų, paneigimų versmė. Išėjęs iš namų, jis švelnus ir malonus. Niekam nekyla nė mažiausio įtarimo, kad jis šeimoje šiurkštus ir užgaulus. Dažniausiai jis yra visiems atjautimo, paslaugumo pavyzdys.

     Kita labai stipri alkoholiko priemonė kontroliuoti šeimą — tai įtampos sukėlimas. Pavyzdžiui, sunkiai pagirioja, nepajėgia eiti į darbą. Žmona, bijodama, kad jį iš darbo nepašalintų, praneša darbovietei, kad vyras yra smarkiai persišaldęs ar panašiai. Arba jis išrašo nepadengiamą čekį. Tada visa šeima puola iš paskutiniųjų išpirkti čekį, kad tik neužsitrauktų gėdos, kad tik alkoholizmas neiškiltų į viešumą!

ALKOHOLIKO ATSAKOMYBĖ

     Alkoholiko gėrimo išdavas, kilusias iš gėrimo problemas išsprendžia už jį artimieji. Jam nė piršto nereikia pajudinti, imtis atsakomybės už savo veiksmus, jis gali toliau be jokių rūpesčių gerti. Kol alkoholikui nereikės atsakyti už savo gėrimo pasekmes, tol jis visai negalvos ieškoti pagalbos sustabdyti savo alkoholizmą. Nereikia šeimai vesti taikos derybų su kaimynais, draugais už alkoholiką nei skambinti darbovietėn, kad jis serga. Neteikti jam pagalbos ar tai būtų pagirios, nugriuvimai ir t.t. Reikia, kad jis pats pajustų, kokioje būklėje jis yra, ir pats iš jos tegu gelbstisi. Skamba labai žiauriai ir nehumaniškai. Gal ir žiauru, bet tai nėra taip žiauru, nėra taip nehumaniška, kaip atėmimas iš alkoholiko atsakomybės, savigarbos, pajėgumo bei bet kokios vertės jausmo. Traktuoti jį kaip dvasinį, intelektualinį ar fizinį invalidą ir tuo stumti jį į dar gilesnį alkoholizmo nuosmukį yra žymiai žiauriau.

     Dėl savo elgesio, dėl gėrimo pasekmių alkoholikas jaučia gėdą, sąžinės graužimą ir toliau, kaip toje dainoje, "skandina taurelėj vargą savo”, kažin ar suprasdamas, kad ne vargą, o save skandina. Šeimai reikia išmokti išspręsti problemas taip, kad alkoholikui nebūtų teikiama pagalba. Jis turi mokytis augti ir išbristi iš susidarytų problemų.

ALKOHOLIKO RĖMĖJAI

     Ne vien šeima remia alkoholiką, perimdama iš jo atsakomybę už gėrimo rezultatus. Profesionalai, kaip gydytojai, advokatai, socialiniai darbuotojai, pastoriai ir visi kiti, kurie neturi tinkamo apmokymo apie alkoholizmą, remia alkoholiką. Pasitaiko, kad šeima guodžiasi kunigui, kad jai per sunki alkoholizmo užkrauta našta, ir gauna atsakymą: "kas čia tokio, kad vyras po sunkaus darbo vieną kitą alų išgeria. Reikia jį suprasti ir būti kantriai”. Aišku, pasakyta ne iš blogos valios, o iš noro išlaikyti šeimoje taiką. Pasakyta iš ignorancijos, neišmanymo apie alkoholizmą. Šeima po tokio patarimo dar labiau susigūžia savyje, tolda-ma nuo realybės ir kaltindama save už alkoholizmą šeimoje.

     Advokatai už pinigus mielai išteisina neblaivaus alkoholiko kriminalinį elgesį. Alkoholikas išvengia bausmės, išvengia ir viešumon nusikaltimo iškėlimo ir ne kartą su alkoholiku atšvenčia laimėjimą, skambindami taurelėmis.

     Įdomu, kiek gydytojų įrašo alkoholizmo diagnozę, alkoholio nuvargintam organizmui, jei alkoholikas užima įtakingą poziciją darbe, turi šeimą, namus? Kažin ar visi gydytojai pasiteirauja savo pacientų apie alkoholio naudojimą. Gatvės alkoholikams alkoholizmo diagnozė beveik be išimties pirminė. Kažin kiek laiko skiria gydytojas geriančiam, alkoholikui paminėdamas, paaiškindamas alkoholizmo žalą organizmui? Ar pataria ieškoti pagalbos? Jei šeima kreipiasi į gydytoją ir prašo pagalbos, ją atjaučia. Pasako, kad alkoholis sugadino alkoholikui nervus, ir jis negali susivaldyti. Paklausia šeimos, ar jai nereikia miego tablečių, ar raminančių vaistų. Tik paskutiniu laiku pradėjo nurodinėti, kur galima rasti pagalbą. Ne visi gydytojai turi daug supratimo apie alkoholizmą. Medicinos mokyklose tik neseniai pradėjo dėstyti alkoholizmą.

     Darbovietėse viršininkai, prižiūrėtojai taip pat dažnai perima atsakomybę iš alkoholiko. Jie praleidžia pro pirštus sirginėjimus, negalavimus bei nepakankamos kokybės darbą: "tiek metų išdirbusį tarnautoją kaip atleisi, ar bausi?” Bet yra prošvaisčių, didesnėse įstaigose, įmonėse jau yra organizuojama anoniminė pagalba alkoholikams bei jų šeimoms.

ALKOHOLIZMO PANEIGIMAS

     Beveik visą alkoholizmo dramą galima pavadinti neigimu, kuris kai raudonas siūlas vingiuoja per ištisą jo gėrimo laikotarpį. Alkoholikas, slaptai gerdamas, išsigina, kad jis geria daugiau nei kiti. Pradeda slėpti jam taip labai reikalingą alkoholį. Tuo pačiu jis neigia, kad turi problemų su alkoholiu: "Galiu nustoti bet kada, kad ir dabar. Nė lašo daugiau”.

     Paneigia, kad turi darbe problemų, giriasi, kad efektingas ir nepamainomas jis esąs. Išsigina, kad jo gėrimas sudaro šeimai problemų, nemalonumų. Kaltina šeimą, kad ji yra priekabinga, ir tvirtina, kad ne alkoholizmas, bet šeima visų problemų priežastis.

     Kai kurie alkoholikai alkoholizmo paneigimą pasiekia visiška tyla, atsisakydami diskutuoti jo gėrimą ar bet ką susietą su alkoholizmu. Prisiminimai yra per skaudūs. Dažnai ir šeimą nutildo: "Gana. Nė žodžio!” O kiti graudžiai prisipažįsta savo kaltes, daugiau ar mažiau nuoširdžiai žadėdami: "Neliesti to 'brudo’".

Visu sveikina generalinis garbės konsulas Vaclovas Kleiza.

     Panašiai pasižada ir jo rėmėjai. Žmona išsilieja, kad negali su juo ilgiau gyventi, kad išeis iš namų ir užves skyrybų bylą. Darbdavys praleidžia prastą darbą jau paskutinį sykį ir daugiau netoleruos, atleis iš darbo. Gydytojai grasina, kad alkoholiko plaučiai, širdis, kepenys ir t.t. smarkiai alkoholio paliesti, ir jis nebeišsilaikys ilgai. Advokatui jau iki kaklo užtenka jo neištesėtų pažadų.

     Kaip alkoholiko, taip ir jo rėmėjų pažadai, prisiekinėjimai užsibaigia. Ir vėl iš naujo prasideda užburtas ratas. Alkoholikas vėl geria, žmona ir visi kiti "rėmėjai” gelbsti jį.

NEGERIANTYSIS VEDYBŲ PARTNERIS

     Alkoholiko žmona bando išlaikyti šeimą, vedybas nuo iširimo, nežiūrint alkoholizmo ardančiųjų pasekmių. Ji nuolat taikstosi prie krizės, bandydama gelbėti ir šeimą, ir save, ir alkoholiką. Ima visą atsakomybę už namų priežiūrą, vaikų auginimą bei auklėjimą. Ir vis kiti gyvenimo iššaukti reikalai gula ant jos pečių. Ji negali ilgai tesėti, nesužalodama savęs, savo šeimos, net ir alkoholiko. Paskendusi darbuose, nuolatinėje įtampoje, nėra pajėgi išlaikyti sveiką galvoseną racionaliems sprendimams, nepalūžti emociškai. O vis dėlto šių laikų visuomenė to iš jos reikalauja.

     Negeriančiam partneriui reikalinga pagalba, kad išmoktų traktuoti alkoholiką taip, kad jis nei šeimos, nei savęs, nei alkoholiko neskriaustų. Pagalbos reikia ieškoti ne pas draugus, bet pas gerai kvalifikuotus profesionalus. Labai veiksmingos yra anoniminės organizacijos. Jos nereikalauja finansinių išlaidų, tik reikia skirti laiko susirinkimams. Kiekvienas, kuris pildo jų principus, jaučia stiprią gydomą galią, milžinišką pagalbą alkoholizmo naštai palengvinti. Gijimo proceso paliestas vyras ar žmona veikia teigiamai ir į šeimą, ir į alkoholiką.

     Anoniminės alkoholikų pagalbos organizacijos įsikūrusios visame pasaulyje, išskyrus Sovietų Sąjungą. Jų grupės yra alkoholikams — AA, jų šeimoms — Al-anon, vaikams - jaunuoliams — Ala-teen, ir yra grupė suaugusiems alkoholikų vaikams. Organizacijų telefonai, adresai yra geltonoje telefono knygoje.

     Kai tik pajuntama, kad partneris turi problemų su gėrimu, nieko nedelsiant reikia gauti pagalbą. Įsigalėjusi liga daug sunkiau įveikiama, nes padaryta didesnė žala tiek alkoholikui, tiek šeimai. O ypač yra svarbu nedelsti, jei šeimoje yra vaikų. Jų emocinis sužalojimas gali pasilikti atvira žaizda jų visam gyvenimui.

MEILĖ IR ŠEIMOS ATSAKOMYBĖ

     Šeimai nepaprastai svarbu įsisąmoninti, kad alkoholizmas yra liga, kad ji suprastų, jog ne meilės stoka verčia alkoholiką gerti. Jie nesijaus nemylimi. Jie nesijaus nei kalti dėl jo gėrimo. O šeima, ypač vaikai, beveik visuomet kaltina save dėl tėvų neigiamo elgesio.

     Alkoholis kaip anestezija užliūliuoja dvasines kančias. Geriąs alkoholikas užmiršta nuoskaudas, įtampą, nors ir laikinai, 0 su alkoholiko gėrimu auga šeimos kančios, įtampa, baimė, pagieža.

     Jei šeima sugebės neįsiskaudinti, pajėgs nekentėti dėl alkoholiko pasigėrimų, jei ji nebandys išspręsti gėrimo pasekmių, tai neapykanta jam, nors ir labai pamažu augančioje meilėje, pranyks. Meilė turi būti pagrįsta teisingumu ir užuojauta.

     Kiekvienas šeimos narys turi giliai pažvelgti į save. Ištirti, kaip jie reaguoja vienas į kitą ir į alkoholiką. Patyrinėti, ar jų tarpusavio santykiuose vyrauja kuriantis ar griaunantis elementas. Svarbu atpažinti ir atsisakyti neigiamybių. Reikia turėti drąsos pasikeisti. Tuomet diena iš dienos šeima pajus palengvėjimo atpildą. Niekas taip neišvargina, nenualina žmogaus, kaip neigiami jausmai. Jie iššaukia ir dvasines, ir fizines negeroves. Su meile viskas įmanoma, lengva, malonu vykdyti. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus, prisimena mūsų senovės paprastų žmonių išmintis. Išsilaisvinęs žmogus iš griaunančių jausmų painiavos pajėgs objektyviai žvelgti į save, savo veiksmus ir pajėgs traktuoti alkoholiką kaipo ligonį, o ne kaip nusikaltėlį. Alkoholikas nebus suinteresuotas pasikeitimu, ieškojimu, priėmimu pagalbos, kai jo aplinka bus kaip širšių kamuolys.

     Kiekvienas šeimos narys, o ypač vyras ar žmona, turi tapti savarankiški. Turi jaustis visiškai nepriklausą nuo alkoholiko dominuojančio, visagalinčio elgesio. Tik sveikas ir nevaržomas asmuo gali visiškai atsiskleisti ir sugebėti blaiviai spręsti problemas, daryti racionalius sprendimus. Savarankiškumas nereiškia savanaudiškumo, neatsižvelgimo į kito, ypač ligonio, poreikius. Vadovaujantis meile, kuri pagrįsta užuojauta, disciplina ir teisingumu, bus nesunku laikytis gero kelio.

PAKELIUI Į IŠGIJIMĄ

     Visiems suprantama, kad gijimas neįmanomas nesveikoje aplinkoje. Sveika emociškai, stipri šeima pajėgi savu gyvenimu skatinti alkoholiką į pasveikimą, žadinti jo norą ir viltį išgyti ir tapti pilnaverte asmenybe. Bandymas išgyti — tai kūrimas gyvenimo iš naujo. Alkoholio padarytos žaizdos yra labai gilios ir skaudžios ir lėtai gyjančios. Jas užgydyti reikalinga visos šeimos pagalba, visos šeimos kooperavimas, buvimas kartu su alkoholiku jo kančiose, suprantant, atjaučiant ir mylint. Traktuoti jį kaip subrendusį individą, o ne kaip vaiką, kuris nėra pajėgus turėti atsakomybę už savo elgesio išdavas. Leisti alkoholikui pačiam daryti sprendimus ir pasirinkimus.

     Alkoholizmo problema nėra butelyje, bet individe. Bet koks fizinis alkoholiko nuo alkoholio atskyrimas nėra ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas. Nors ir nelengva šeimai toleruoti alkoholį namuose, bet reikia žinoti, kad dėl to butelio, kurį iškovoja šiandien, rytoj vėl kovos. Motyvavimas, skatinimas negerti, nors ir nepadės daug, bet bent nepakenks.

     Atkritimas neturi būti traktuojamas, kaip katastrofa, su panika. Tegul tai būna dar vienas įrodymas, kad alkoholikas yra ligonis, kad jis negali kontroliuoti alkoholio. O šeimai tai gera proga išsilaikyti pakankamoje aukštumoje ir nesielgti destruktyviai.

     Pasitaiko dažnai, kad alkoholikas, atradęs paramą pas A A dalyvius, jaučiasi laisvas nuo slegiančio alkoholizmo įpročių, yra laimingas ir nori su jais praleisti visą laisvą laiką. Šeima, žmona ar vyras neturėtų priimti tai, kaip atitolinimą nuo šeimos. Tai sudaro puikią progą žmonai, šeimai lankytis Al-Anon arba AA susiėjimuose, semtis jų pagalbos, stiprybės ir tęsti emocinį augimą.

TRUMPI PATARIMAI ŠEIMAI

Edvyna sega gėlę ansamblio vadovui Arvydui Žy-gui. Šalia — jo padėjėja Emilija Sakadolskienė.

     1. Jei nori pagelbėti alkoholikui gydytis, reikia pradėti nuo savęs. Dabar. Sužinoti apie alkoholizmą, kiek tik įmanoma. Tai, ką sužinai — reikia praktikuoti.

     2.    Dalyvauti Al-Anon ir A A susirinkimuose. Jei įmanoma, ieškok sau pagalbos pas pajėgų alkoholizmo patarėją. Nesiųsk alkoholiko.

     3.    Skatinti alkoholiką užsiimti jam naudinga, malonia veikla. Bendradarbiauti, sudarant sąlygas gilinti ir plėsti alkoholiko konstruktyvius interesus.

     4.    Prisiminti, kad šeimą su alkoholiku jungia emociniai ryšiai. Konstruktyvus elgesys ir priėjimas prie problemos gali prisidėti prie greitesnio gijimo.

     5.    Pasisavinti protu, širdimi ir elgesiu, kad meilė neegzistuoja be užuojoutos, disciplinos ir teisingumo. Meilė, duodama arba priimama be šių privalumų, neišsilaikys, anksčiau ar vėliau žus.

ATVIRAS LAIŠKAS MANO ŠEIMAI

     Aš esu alkoholikas. Man reikalinga jūsų pagalba. Neleiskite man jums meluoti, nepriimkite melų už tiesą, nes taip elgdamiesi jūs mane skatinsite vis daugiau meluoti. Tiesa gali būti skaudi, bet jūs turite ją išgauti.

     Neleiskite man jus apgaudinėti, nes taip darydami jūs mokote mane išvengti atsakomybės ir prarandate pagarbą mano akyse.

     Neleiskite man jus nei išnaudoti, nei pergudrauti, nes jūs tuo tik pagelbėsite man išvengti atsakomybės.

     Nepamokslaukite man, nemoralizuokite, nebarkite, negirkite, nekaltinkite manęs ir nesiginčykite su manimi nei su girtu, nei su blaivu. Neišliekite mano alkoholinių gėrimų; gal jūs ir pasijausite geriau, bet padėtis pablogės.

     Netikėkite mano pažadais ir nepriimkite jų už gryną pinigą. Tai mano būdas atidėlioti kančiai. Nekaitaliokite susitarimų. Jei susitarėte — vykdykite.

     Nepritrūkite kantrybės, nes sunaikinsite ir save, ir galimybę man pagelbėti.

     Žiūrėkite, kad jūsų nerimas nepriverstų jus padaryti tai, ką aš pats turiu atlikti.

     Nei nuslėpkite, nei užglostykite mano gėrimo pasekmių; nors krizė ir sumažės, bet mano liga užsitęs.

     Svarbiausia, nevenkite realybės taip, kaip aš vengiu. Alkoholizmas, mano liga, geriant vis blogėja. Pradėkite dabar susipažinti, suprasti ir planuokite mano išgijimą. Man reikia gydytojo, patarėjo ar psichologo, išgijusio alkoholiko ir Dievo pagalbos. Aš negaliu sau pagelbėti.

     Neapkenčiu savęs, bet jus myliu. Nieko nedaryti — tai būtų mums pats blogiausias pasirinkimas.

     Prašau padėti man.

Jūsų Alkoholikas