DANUTĖ BINDOKIENĖ
Žolinėmis Lietuvoje buvo populiariai vadinama Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventė, švenčiama rugpjūčio mėn. 15 d. Žolinėmis ši šventė praminta todėl, kad bažnyčioje buvo šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai. Šis paprotys kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Kadangi Dievo Motina buvo paimta į dangų su kūnu ir siela, tai jos karste pasilikusios tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas. Lietuvių liaudis ir savo mirusiųjų karstus gausiai puošdavo gėlėmis, todėl Dievo Motinos laidotuvės su gėlėmis jiems buvo labai gerai suprantamos ir priimtinos.
Žolinės yra tuo vasaros laiku, kai visa gamta žydi, žaliuoja, vešliai bręsta. Nors liaudis gyveno tos gamtos supama ir kasmet matydavo jos klestėjimo stebuklą, tačiau kiekvienais metais jiems vis atrodydavo tas stebuklas naujas, kaskart vienodai nuostabus. Jeigu jau paprasti augalai, kasdien aplinkumoje sutinkami, gali taip nuostabiai atsinaujinti kiekvieną vasarą ir tiek gėrybių žmogui suteikti, kokių nuostabių savybių turėjo turėti tos gėlės, sukrautos Dievo Motinos karste! Žinoma, tolimosios Lietuvos kaimo liaudis net negalėjo įsivaizduoti vietų, kuriose gyveno ir mirė Švč. Mergelė Marija, bet jie galėjo prisirinkti gėlių, žolelių ir kitokių augalų iš savo darželių, pievų, sodų, nusinešti į bažnyčią, kur kunigas, Žolinių pamaldoms pasibaigus, jas palaimindavo, apšlakstydavo švęstu vandeniu. Tos žolelės tarytum tapdavo išimtos tiesiai iš Dievo Motinos karsto ir įgydavo daug stebuklingų savybių.
Rugpjūčio 15-tos dienos rytą visais keliais ir takeliais traukė žmonės į bažnyčias, o moterų ir merginų rankose kvepėjo, lingavo didelės puokštės lauko ir darželių gėlių, rugiagėlių, ramunių, raudonųjų dobilų, aguonų, viedrynų, čiobrelių, rūtų, linelių, karkliukų, jurginų ir daugybės kitų. Pašventintas gėles moterys rūpestingai sudžiovindavo. Jos apsaugodavo namus nuo audrų, nuo perkūno įtrenkimo, nuo gaisro, nuo piktųjų dvasių. Žolinėse pašventintų gėlių nebuvo galima išmesti, nes tuos namus aplankys didelė nelaimė. Jeigu dėl kurios priežasties gėlės supelyja arba kaip kitaip sugenda (blogai išdžiovintos), reikia jas sudeginti, ir pelenus išbarstyti ant daržų, darželių arba laukuose, tai kirminai ir visokie vabalai nesiveis.
Šios gražios gėlių šventinimo tradicijos nežino daugelis tautų (pvz., jos neturi amerikiečiai), tačiau kai kuriose lietuvių parapijose Amerikoje gėlės yra šventinamos lietuviškų pamaldų metu Žolinių rytą. Pasitarus su sava parapija, kur lietuvių nedaug, be abejo, būtų galima įsivesti šį paprotį ir amerikiečių tarpe. Tradicija yra kilusi iš krikščioniškojo tikėjimo, o ne iš pagoniškosios senovės, todėl vietiniai kunigai neturėtų priešintis.
Jeigu nebūtų įmanoma gėlių šventinimo įsivesti parapijos bažnyčioje, tai Žolinių šventėje turėtume savo namus gausiai išpuošti vasaros žiedais, ir visa šeima kartu prisiminti šią gražią lietuvišką tradiciją.