(Balandžio 28- gegužės 13 d.)
STASĖ VAIŠVILIENĖ
Keistai kryžiuojasi žmogaus keliai... Laikydama geografijos egzaminą, rodos, iš ketvirtos klasės, suklupau ant Urugvajaus sostinės Montevideo. Nors iš jaunų dienų mėgau keliauti ir pėsčiomis esu apėjusi didelę Lietuvos dalį, bet tada nė nesvajojau, kad kada nors atsidursiu Pietų Amerikoje.
Ruošdamasi šiai kelionei, bandžiau susirinkti bent kiek žinių apie kontinentą, kuris man visados atrodė toks tolimas, paslaptingas, įdomus ir įvairus. "National Geo-graphic” žurnalai ir krūva knygų iš bibliotekos suteikė daug žinių, kuriomis noriu pasidalinti su "Laiškų lietuviams” skaitytojais.
Prel. A. Bačkis ir Ingrida Bublienė Romoje su naujuoju kardinolu.
Kelionėje buvo susikoncentruota į tris pagrindinius taškus: 1. Argentina — Buenos Aires ir apylinkės; 2. Iguassu kriokliai, kurie yra šiauriniame Argentinos, pietiniame Braziljos ir rytiniame Paragvajaus kampe; 3. Brazilija — Rio de Janeiro ir jo apylinkės.
PIETŲ AMERIKOS KONTINENTAS
Pietų Amerikos kontinento plotas yra beveik toks pat kaip Šiaurės Amerikos — JAV ir Kanados. Du trečdaliai kontinento yra tropikinio klimato zonoje. Čia yra ir vešlių tropikinių miškų, ir sniegu padengtų Andų kalnų, ir dykumų, kuriose joks augalas neauga. Pačioje pietinėje kontinento dalyje yra didžiuliai plotai, apaugę tik žolėmis, dykumos, ledynai ir pavojingos, beveik visuomet rūke paskendusios Ugnies Žemės (Tierra del Fuego) salos. P. A. yra vietų, kur nėra lietaus iškritę per šimtus metų, bet yra ir tokių vietų, kur per metus iškrinta daugiau kaip 200 colių lietaus. Čia yra krioklių, siekiančių 30 aukštų, graužikų "Great Dane” šuns didumo, žuvų, galinčių nuo gyvulio nuplėšti mėsą per kelias minutes... Tai tokia Pietų Amerika!
Savo dydžiu P.A. kontinentas yra ketvirtoje vietoje. Kalnų serija vakaruose tęsiasi 5000 mylių — tai Andų kalnai. Rytiniame pakraštyje kalnai yra skirtingos sudėties. Jie vadinami aukštumomis. Svarbiausios Argentinos aukštumos yra Guina ir Patagonia. Brazilijos aukštumos yra žalios, derlingos, su daugeliu upių ir produktingų ūkių. Svarbiausios P.A. žemumos yra Amazonės, Orinoko Lianos ir Pampas. Šios žemumos yra žalios, bet labai skirtingos. Amazonės žemuma, drėkinama Amazonės upės ir jos intakų, yra visados žalia ir vešli. Orinoko Lianos žemuma yra gana sausa, ten gyvena labai mažai žmonių. Bet Argentinos Pampas yra labai derlinga.
Tropikiniuose Amazonės ir Orinoko miškuose gyvena daug indėnų genčių. Jie išsikerta miškų plotus ir augina javus, bet po poros metų turi tą vietą apleisti, nes žemė nėra labai derlinga, maistingas medžiagas išnaudoja vešlūs miškai.
Didesnė P.A. dalis yra derlinga, tinkama žemdirbystei. Čia auginama kava, cukraus nendrės, medvilnė, vaisiai, javai, kakava. Užauginama daug galvijų, kurių produktai eksportuojami. Taip pat eksportuojami ¡vairūs brangakmeniai, auksas, sidabras ir kitokie metalai.
AUGMENIJA
P.A. augmenija yra unikali, kai kurie augalai niekur kitur nerandami. Daugiau kaip 2500 rūšių medžių auga tropikiniuose miškuose, o orchidėjų tai tiek daug rūšių, kad dar ne visos išstudijuotos. Čia auga kiečiausias pasaulyje medis "guebracho”. Jis yra toks sunkus, kad skęsta vandenyje. Iš to medžio daroma "tannin”, kuris naudojamas kailių dažymui, iš jo daromi dažai ir rašalas. Medžio žievė "cinchona” yra natūralus šaltinis "quinine” vaistų nuo malarijos. Aukščiausias medis yra Brazilijos riešutų medis, siekiąs 150 pėdų. Medis "baisa” yra pasaulyje lengviausias. Jis naudojamas lėktuvų statybai. Čia yra daugybė medžių, kurių lietuviškų vardų neturime.
GYVŪNIJA
Vabzdžiai. Vienas ketvirtadalis visos pasaulio gyvūnijos yra Pietų Amerikoje. Argentinoje, važiuojant į Tiger salą, buvo paklausta, ar ten yra uodų. Gidė nusijuokusi pasakė, kad yra, ir jie labai dideli, bet dienos metu jie miega. Uodai yra labiausiai studijuojamas vabzdys dėl jų nešiojamų ligų. Labiausiai mėgstami ir gražiausi vabzdžiai yra peteliškės ir kandys. Jų ¡vairumas ir gražumas neišpasakytas. Yra tokių įvairių formų vabzdžių, kad kai kurie yra panašesni į augalus ar gėles, negu į vabzdžius.
Žuvys. P.A. yra labiausiai pasaulyje pasižyminti šalis gėlo vandens žuvimis. Žinomiausia yra raudona žuvis "pirarucu”, siekianti iki 10 pėdų ilgio ir galinti sverti iki 300 svarų. Didžiųjų upių žemupiuose yra ir jūrų žuvų, pvz., kardžuvių. Mūsų akvariumų žuvytės dažniausiai yra iš Pietų Amerikos. P.A. upėse gyvena ir plėšrioji žuvis piranja.
Ropliai ir varliagyviai (amfibijos). Didelė dalis roplių ir varliagyvių yra tropikinėję kontinento dalyje. Ropliams priklauso krokodilų giminė, gyvatės, vėžliai, driežai ir išnykę dinozaurai, nors paskutiniai radiniai S. Amerikos vakarinėje dalyje lyg bando įrodyti, kad dinozaurai buvę panašesni į paukščius negu į roplius. Didžiausias driežas yra iguana.
Varliagyviams priklauso varlės, rupūžės, tritonai. P. Amerikoje yra labai įdomių varlių rūšių, kokių niekur kitur nėra. Viena varlių rūšis augina savo vaikus maišeliuose, kurie yra ant motinos nugaros. Jie atsidaro tada, kai varliukai jau yra visiškai išsivystę. Kitos varlės deda kiaušinėlius lapo duobutėje, kur prisilaiko vanduo, arba medžių drevėse, medžių, pasvirusių ant vandens, kitoje lapo pusėje, kad išsiperėję buožgalviai kristų tiesiai į vandenį. Daugumas varlių rūšių, gyvenančių medžiuose, kiaušinėlius nešioja ant nugaros ir tik prieš išsiperint juos meta į vandenį. Patinas varliukus nešioja ant savo nugaros. Jis palaiko drėgmę, pasinerdamas retkarčiais į vandenį. Nuo nugaros nuslydusio varliuko gyvenimas neužtikrintas. Daugelis tropikinių varlių yra labai spalvingos ir nuodingos. Indėnai labai gerai pažįsta šias nuodingąsias varles. Jų nuodus jie vartoja savo strėlėms.
Iš didelio gyvačių skaičiaus anaconda yra pati didžiausia. Tai vandens gyvatė, galinti išaugti iki 37 pėdų ilgio ir sverti iki 200 svarų. Savo grobį ji užtroškina — gali praryti 150 svarų gyvulį.
Paukščiai. Pietų Amerika yra vadinama paukščių kontinentu. Čia gyvena du penktadaliai viso pasaulio paukščių rūšių: ereliai, kondorai, pingvinai, įvairiausių rūšių kolibrai ir didžiausias vaikščiojantis paukštis "rhea”.
'Žinduoliai. Įvairi P. A. gamta sudaro puikias sąlygas visokių rūšių gyvūnams: kelių rūšių beždžionės, laukiniai šunys, akiniuotos meškos, ežiai, jaguarai, vilkai, laukinės katės, kiaulės, stirnos. "Capybara”, 3 pėdų ilgio graužikai, didžiuliai skruzdėdžiai ir daugelis kitų gyvulių bei žvėrių turtina šį kontinentą. Įdomus yra didžiulis armadilas, kuris gyvena ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Jis yra išsilaikęs 55 milijonus metų be didelio pasikeitimo. Jis mėgsta vabzdžius, ypač skuzdėles, kurias surenka savo ilgu lipniu liežuviu. Armadilo vaikai gimsta po 4 ar po 5 tos pačios lyties: arba visi vyriškos, arba visi moteriškos giminės. 1971 m. buvo susekta, kad armadilas, kaip ir žmonės, suserga raupsais, užtat jie vaidina labai svarbią rolę, ieškant skiepų nuo šios baisios ligos.
Kupranugarių giminės vicūna ir gua-naco P. Amerikoje dar yra laukinės, o la-ma ir alpaca auginamos ūkiuose. Kadaise šių gyvulių milijonai maitinosi ir veisėsi šiame krašte. Jų vilna yra nepaprastai aukštos kokybės, labai vertinama ir brangi.
Palei Amazonę gyvenantieji indėnai — “didžialūpiai”.
GYVENTOJAI
Pirmieji P. Amerikos gyventojai buvo indėnai, atkeliavę per Aliaską iš Azijos. Čia gyvena labai daug indėnų genčių. Vienos didesnės, kitos mažesnės; vienos taikingos ir kūrybingos, kitos labai karingos. Brazilijos valdžia, norėdama sulaikyti indėnų nykimą, jiems yra davusi didelį plotą žemės.
Kai kurie indėnai yra žemdirbiai, kiti klajūnai. Jų kaimai dažniausiai yra prie upių, apsirengimas minimalus, puošiasi plunksnomis ir įvairiais papuošalais iš kaulo ir kriauklių, kūną dažo augalų dažais, kurie dar padeda apsisaugoti nuo vabzdžių. Kai kurie indėnai, gyvenantys palei Amazonę, yra vadinami didžialūpiais, nes jie lūpose turi įsidėję medinį žiedą. Indėnės Peru valstybėje dažais išrašo įvairius raštus ant savo veido. Raštai pasako, kokiai genčiai jos priklauso.
Kiek įvairios indėnų gentys, tiek įvairūs ir jų tikėjimai. Pvz., viena Amazonės gentis groja birbynėmis, melsdamiesi į dievus, kad baigtųsi lietūs ir kad jie galėtų žvejoti. Karaja indėnai Brazilijoje, pasirodžius pilnam mėnuliui, apsirengę kokuso riešuto medžio žievėmis ir žolėmis, šoka, trypdami ir mušdami būgnais, kad išbaidytų blogas dvasias. Xingu indėnai dažosi kūnus, vyrai yra gabūs muzikantai. Kreen-Akrore indėnai yra aukšti, nemoka pasigaminti laivų, yra labai taikūs žmonės. Amahuaca vyrai turi po kelias žmonas ir dėl jų kariauja. Xikrin taip pat karingi indėnai, bet žiauriausi ir karingiausi yra Yanomamo indėnai. Visas jų gyvenimas sukasi apie pasiruošimą karams ir kariavimą su kitomis indėnų gentimis. Jie valgo kirmėles, termitus, žuvis, paukščius, beždžiones, kiaules. Augina medvilnę, tabaką ir augalus, iš kurių gaminasi haliucinacinius narkotikus.
Antropologai jau seniai bando spręsti karų klausimą. Studijos apie P. A. indėnus sugestionuoja, kad karų priežastis yra socialinė. Napoleon Chagnon, Santa Barbara universiteto profesorius, mano, kad Yanomamo indėnai yra žiauriausi pasaulyje. Jų karų priežastis esanti giminės pratęsimas. Jis yra ištyręs, kad vyrai, nužudę bent vieną žmogų, turi teisę turėti kelias žmonas. Tokiu būdu jie turi daug daugiau vaikų negu kiti. Ypač pasižymėję karžygiai gali turėti iki šešių žmonų.
Sociologai tvirtina, kad žmonės, kaip ir gyvuliai, kariauja dėl geresnių gyvenimo sąlygų, bet antropologai tvirtina, kad karas nėra įprogramuotas į žmogaus prigimtį. (B.d.)