Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
DAR APIE TĄ ČIKAGĄ. . .
Mūsų spaudoje vis dar nevienodai rašomi miestų ir kitų vietovių vardai. Pavyzdžiui, vieni rašo: Čikaga, Niujorkas, Filadelfija, Kalifornija, o kiti: Chicaga, New Yorkas, Philadelphia, Californija. Tie, kurie šiuos vardus rašo angliškąja rašyba, kaltina tų vardų "sulietuvintojus”, kad jie, taip rašydami, įžeidžią kitataučius. "Ką gi pagalvos amerikietis, pamatęs taip sudarkytus jų miestų vardus!?” — pasako ne vienas. Bet juos galima paklausti: "O ką pagalvos amerikietis, pamatęs, kad prie jų miestų vardų (Chicago, New York, Philadelphia, California) yra prisegtos kažkokios keistos galūnės: -a, -as, -ja?”
Šiuo klausimu jau buvo čia ne kartą rašyta, bet dabar, perskaičius "Aiduose” (Nr. 2) prof. P. Joniko straipsnį "Lietuviškoji Čikagos vardo istorija”, vėl atėjo mintis šį klausimą pajudinti. Čia pacituosime to straipsnio pabaigą ir pridėsime tai, ką jis rašė šiuo klausimu jau prieš daugelį metų savo knygoje "Gimtojo žodžio baruose” (p. 136-139).
Savo minėtą straipsnį "Aiduose” jis taip baigia:
"Straipsnį baigiant, bus ne pro šalį pridurti ir praktinę išvadą. Kai Čikaga jau galutinai nusistojo mūsų kalboje -a galūnės daiktavardžiu, reikėtų lietuviškuose raštuose tą vardą berašyti ir šiandienine mūsų rašyba (Čikaga), o ne angliškąja. Tiesa, mums, kaip ir kitoms tautoms, praktiškai sunku griežtai pritaikyti vieną kurį svetimųjų vietovardžių rašymo pagrindą: rašyti arba iš kilmės (nusižiūrėjus į tikrinio vardo rašymą originalo kalba), arba rašyti iš tarties (kaip tas svetimasis vardas mūsų tariamas) ir mūsiške rašyba, jos rašmenimis. Nepriklausomybiniu laikotarpiu svetimieji vietų vardai mūsų buvo rašomi iš tarties plačiajai visuomenei skiriamuose raštuose, bet apskritai pagal svetimąjį originalą mokslinio pobūdžio raštuose. Tačiau ir pastaruosiuose išimtis buvo daroma jau iš seniau visuotinai mūsų kalboje įsigalėjusiems vietovardžiams. Todėl ne tik plačiajai visuomenei skiriamuose raštuose, bet ir moksliniuose buvo rašoma iš tarties, pvz., Paryžius (ne Paris), Varšuva (ne Warszawa), Mintauja (ne Mitava), taip pat Čikaga (ne Chicaga). Šio straipsnio autorius jau prieš keletą dešimtmečių yra tą dalyką priminęs mūsų rašto darbininkams, autoriams ("Gimtojo žodžio baruose”, Čikaga 1952).
JAV lietuviškuose raštuose vis dar tebesimaišo Chicaga ir Čikaga. Laikraštyje, ypač dienraštyje, šiame krašte visų visitelius svetimuosius vietų vardus rašyti iš tarties būtų praktiškai per keblu ne tik laikraščio bendradarbiams, bet ir patiems redaktoriams, nes jiems daugelio svetimųjų vardų tarimas gali būti (ir iš tikrųjų esti) nežinomas. Tačiau vėl nėra reikalo laikytis įsikibus mechaniškos taisyklės, kad visi svetimieji vietų vardai turi būti rašomi pagal svetimąjį originalą, svetimąja rašyba. Jau patys mūsų kalbos raidos dėsniai ir šio straipsnio istorinė apžvalga rodo, kad objektyviai pagrįstas tėra rašymas Čikaga
*
O štai ką autorius sako apie svetimųjų vietovardžių rašymą "Gimtojo žodžio baruose”:
"Kiek pastebiu, dabar lietuviškieji Amerikos laikraščiai JAV tikrinius vietų vardus paprastai rašo iš kilmės, t.y. nusižiūrėję į originalo rašybą, pvz., Chicaga, Illinois valstybė ir t.t.
Šitoks rašymas neatrodo rūpestingai apsvarstytas ir pakankamai pagrįstas.
Dėl pačių svetimųjų tikrinių vardų rašymo pagrindų — iš kilmės arba iš garsų (tarimo)— nėra įvairiose tautose vienodo nusistatymo. Vienos tautos rašo (ypač laikraščiuose) tikrinius svetimuosius vardus iš kilmės. Tai pirmiausia jos grindžia tuo, kad ypač paprastam laikraštininkui sunku, neįmanoma patirti, kaip kuris svetimas vardas yra tariamas; todėl rašoma iš originalo, pagal svetimąją rašybą. Kitos, rašydamos iš garsų, sako, jog pirmiausia tuo būdu įtiksiančios savo mažiau išlavintiems skaitytojams; svetimus garsus, kurių nėra gimtojoje rašančiojo kalboje, paprastai pakeičia artimiausiais gimtosios kalbos garsais. Nors tokios formas svetimųjų tikrinių vardų rašymą ir paremia kiekvienos kalbos plačiosios vartosenos polinkiai, vis dėlto laikraštininkams toli gražu ne visų tų vardų tikrasis tarimas žinomas, ir todėl ne visada jie gali juos tinkamai perduoti savo skaitytojams. Latviai pastaraisiais laikais rašė svetimuosius tikrinius vardus iš garsų, o mūsų svarbiausių rašybininkų buvo siūloma rašyti iš kilmės (tik populiariuose, plačiajai visuomenei skiriamuose raštuose leisti rašyti ir iš garsų).
Pačioje mūsų rašybos praktikoje ne tik anksčiau, bet ir pastaraisiais laikais didelio vienodumo ir šių dviejų pagrindų pritaikyme nebuvo. Tad ir tvirtos atramos mūsų praktikoje čia nerastume. Vis dėlto vienas dalykas šitoje vardų rašyboje yra aiškus, ir to turėtume toliau žiūrėti: plačiai iš seniau pažįstami lietuviams svetimieji vietų vardai buvo rašomi ne iš kilmės, bet iš garsų. Tuo būdu, pvz., buvo rašomas Paryžius, ir niekas mūsiškių nereikalavo, kad rašytume iš originalo Paris ar Pari, Parys. Panašiai ir Varšuva, Mintauja, Liepoja (Liepojus), bet ne Warszawa, Mitava, Liepāja ir kt. O toks mūsų miestas Königsberg visai ir ne vokišku žodžiu mūsų vadinamas — Karaliaučius.
Dėl to ir atrodo, kad geriausia ir JAV lietuvių laikraščiams rašyti plačiau žinomus, įprastuosius Amerikos vietovardžius iš garsų. Argi tokia Čikaga (rodos, lietuvių netariama Šikaga), pašauktoji pasaulio lietuvių sostinė, dėl siaurai suprasto kilminio rašybos pagrindo, gryno dogmatizmo, turėtų būti rašoma Chicaga? Jau ir Lietuvoje juk buvo įprasta rašyti Čikaga. Iš garsų turėtų būti rašoma ir daugiau didesnių plačiai žinomų lietuviams JAV (o taip pat, žinoma, ir kitų kraštų) vietų vardų, pvz: Vašingtonas, Filadelfija, Ilinojaus valstybė, Kalifornija ir kt.
Bet dar plačiau turi būti taikomas šis garsinis pagrindas išvestiniams (būdvardiniams ir kt.) svetimųjų tikrinių vardų dariniams. Todėl ypač reikia rašyti čikagietis, čikaginis, čikagiškis ir t.t., o ne rašyti šias jau pusiau lietuviškos darybos lytis tokiomis rašybos keistenybėmis, kaip chicagietis, chicaginis, chicagiškis.
Tačiau jau iš originalo tektų rašyti tuos pačius vardus tais atvejais, kai jie yra kokie smulkūs geografiniai pavadinimai. Sakysime, rašydami savo reikalui Čikaga (ne Chicaga), vis dėlto paprastai rašytume miesto gatvės vardą Chicago Avenue (Ave.).
Suprantamas dalykas, kad iš tarties lietuviškai negalėsime svetimųjų vietovardžių rašyti tada, kai juos taikysime ne saviesiems, bet kitataučiams. Todėl ant laiško voko rašysime ne Paryžius, Berlynas, Čikaga, bet pagal oficialinę tų vietų rašybą — Paris, Berlin, Chicago”.
Pagarbos vertas žmogus, kuris gerbia savo gimtąją kalbą.