Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

MOTERŲ PAVARDĖS

Gerbiamasis Redaktoriau,

     Būčiau labai dėkingas, jeigu paaiškintumėte moterų pavardžių rašymą. Man atrodo, kad čia yra nemaža painiavos. Štai, pavyzdžiui, “Drauge" vienoje vietoje merginos pavardę rašo Gustaitė, kitur — Gustaitytė. Taip pat tame pačiame laikraštyje, užuojautose dėl tos pačios moters mirties, mirusiosios pavardė buvo rašoma trejopai: Petkevičienė, Petkienė, Petkuvienė.

     Šia proga dar norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę apie vis labiau ir labiau įsigalintį paprotį lietuvių spaudoje rašyti moterų pavardes taip, kaip vyrų. Kad jos yra moterys, galima sužinoti tik iš vardo, jeigu jis pridedamas, o jeigu nėra vardo, tai nežinai, ar ten vyras ar moteris, aš ištekėjusi moteris ar mergaitė.

     Su tikra pagarba

          Kazys Markus

Gerbiamasis,

     Pirmiausia noriu paaiškinti apie tuos du pavyzdėlius, paimtus iš "Draugo", o paskui plačiau pakalbėsime apie Jūsų iškeltas problemas. Jeigu ta pati mergaitė vienur vadinama Gustaite, o kitur Gustaitytė, tai čia paprastas apsirikimas — korektūros klaida. Jeigu jos tėvas yra Gustas, tai ji bus Gustaitė, o jeigu Gustaitis — tai Gustaitytė.

     Tos mirusiosios moters pavardė pirmiau yra buvusi Petkevičienė, bet paskui jų šeima sulietuvino savo pavardę — iš Petkevičių pasidarė Petkai. Jeigu vyriška pavardė baigiasi galūne -us (Petkus), tai moteriškosios giminės pavardė gauna priesagą -uvienė arba -ienė. Užtat tą pačią pavardę rytų ir vakarų aukštaičiai rašys ar tars Petkuvienė, o žemaičiai — Petkienė.

     Lietuvių, latvių ir slavų kalbose vyrų ir moterų pavardės turi skirtingas formas, skirtingas galūnes. Mūsų kalboje tuoj iš pavardės gali žinoti, ar tai yra vyras, ar ištekėjusi moteris, ar mergaitė. Pirmiau buvo įprasta net ir sūnaus pavardę skirti nuo tėvo, sūnų vadinant mažybine tėvo pavardės forma, pvz. Jonaitis — Jonaitukas, Kairys — Kairiukas ir pan. Dabar ši mažybinė forma tevartojama tarmėse.

     Kai kurie mūsų tautiečiai, gyvendami užsienyje ir norėdami prisitaikyti prie vietinės kalbos vartosenos, pradeda ir moteris vadinti vyriškomis pavardėmis. Bet nereikėtų taip daryti. Tos mūsų skirtingos pavardžių formos yra tam tikras kalbos ir tautos turtas. Jeigu mes jo atsisakome, nuskurdiname patys save. Sakoma, kad, vartojant skirtingas tos pačios šeimos vyro ir moters pavardės formas, svetimoje šalyje susiduriame su įvairiomis sunkenybėmis. Tokiu teigimu galima labai abejoti. Tur būt, kiekvienam sportu besidominčiam asmeniui yra žinomos dvi moterų teniso žvaigždės: rusė Olga Morozova ir čekė Martina Navratilova. Jos visur ir visada vartoja moteriškas savo pavardžių formas ir dėl to, atrodo, neturi jokių sunkumų. Priešingai — amerikiečiai jų pavardėmis domisi, apie jas rašo, aiškina ir kartais net savotiškai pavydi, kad čia nereikia pridėti nei Mrs., nei Miss, nes jau iš pačios pavardės žinai, kad tai yra moteris.

     Vartodami vyrams ir moterims tas pačias pavardės formas, galime turėti įvairių keblumų ir neaiškumų. Kartą iš vieno asmens gavau laišką, kuriame jis užprašė mišias už a.a. Kazimierą Dagilis. Rašė, kad mišiose žada dalyvauti daug žmonių, tad norėtų, kad prieš mišias būtinai būtų paskelbta, už ką jos atnašaujamos. Tad štai dabar ir žinok, kaip čia turėsi skelbti: už Kazimierą Dagilį, ar už Kazimierą Dagilienę, ar už Kazimierą Dagilytę...

     Kaip sudaromos mergaičių ir moterų pavardės, mūsų bendrinėje kalboje yra nustatytos tam tikros taisyklės. Tarmėse tos pačios mergaitės pavardė gali turėti įvairias priesagas. Jeigu pavyzdžiu paimsime vyro pavardę Stirbys, tai mergaitė bendrinėje kalboje bus Stirbytė, pajūrinėje žemaičių tarmėje — Stirbalė, rytų aukštaičių — Stir-byčia, vakarų aukštaičių — Stirbiūtė.

     Bendrinėje kalboje mergaičių pavardžių priesagos yra -aitė, -ytė, -utė, -ūtė ir -iūtė, o ištekėjusių moterų -ienė ir -uvienė. Šios priesagos pridedamos prie atitinkamos vyriškosios pavardės šaknies.

     Priesaga -aitė pridedama prie vyriškų pavardžių, kurios baigiasi galūne -as arba -a. Pvz.: Sakalas — Sakalaitė, Daumantas —    Daumantaitė, Garšva — Garšvaitė, Kašubo — Kašubaitė.

     Priesaga -ytė dedama prie pavardžių galūnėmis -is, -ys, -ė, -ia. Pvz.: Dargis — Dargytė, Vainys — Vainytė, Pempė — Pem-pytė, Stundžia — Stundžytė.

     Priesagą -utė dedame prie pavardžių, kurios baigiasi galūne -us. Pvz.: Martinkus —    Martinkutė, Stankus — Stankutė. Jeigu galūnė -us eina po priebalsio j, tai pridedama priesaga -ūtė. Pvz.: Šlajus — Šlajūtė, Moliejus — Moliejūtė.

     Priesaga -iūtė pridedama prie pavardžių su galūne -ius. Pvz. Grinius — Griniūtė, Katilius — Katiliūtė, Smilgevičius — Smilgevičiūtė.

     Ištekėjusių moterų pavardės turi priesagą -ienė, išskiriant tuos atvejus, kai vyriška pavardė baigiasi galūnėmis -us ir -ius, bet ir šiuo atveju kai kur (pvz. Žemaitijoje) pridedama priesaga -ienė. Šiaip bendrinėje kalboje prie šių pavardžių pridedama priesaga -uvienė. Pvz.: Bartkus — Bartkuvienė,

     Stankus — Stankuvienė, Skardžius — Skar-džiuvienė, Saladžius — Saladžiuvienė. Tačiau ir bendrinėje kalboje kai kurios pavardės, susidarančios daugiau kaip iš dviejų skiemenų, (paprastai turinčios priesagą -avičius arba -evičius), nors ir baigiasi galūne -ius, moteriškose pavardėse gauna priesagą -ienė. Pvz.: Petravičius — Petravičienė, Rimkevičius — Rimkevičienė.

     Kai kam, ypač žemaičiams, keistai atrodo toji priesaga -uvienė, tačiau reikia prisiminti, kad tokia priesaga vartojama ir bendriniuose daiktavardžiuose. Pvz.: sukčius — sukčiuvienė, stalius — staliuvienė, kerdžius — kerdžiuvienė. Tačiau šiuo pavardžių klausimu negali būti jokios prievartos — jeigu kam toji priesaga -uvienė nepatinka, gali savo pavardę vartoti su priesaga -ienė.

     Moteriškų pavardžių kirčiavimas taip pat gali sukelti neaiškumų, abejojant, ar kirtį dėti šaknyje, ar priesagoje. Čia gal negalima reikalauti laikytis griežtų taisyklių, bet vis dėlto bendrinėje kalboje yra nusistovėjusi tam tikra tvarka.

     1.    Jeigu vyriškoje pavardėje kirtis yra pastovus, nekilnojamas, tai iš jos padarytoje pavardėje (čia kalbame apie ištekėjusių moterų, bet ne apie mergaičių pavardes) kirtis bus šaknyje, pvz.: Petraitis — Petrai-tienė, Mikėnas — Mikėnienė, Jonynas — Jonynienė, Skardžius — Skardžiuvienė, Petrauskas — Petrauskienė, Steponavičius — Steponavičienė, Lapinskas — Lapinskienė.

     2.    Jeigu vyriškoje pavardėje kirtis nėra pastovus, bet kilnojamas, tai iš jos padarytoje moteriškoje pavardėje kirtis bus priesagoje, pvz.: Galaunė — Galauníenė, Rūkštelė — Rūkštelíenė, Vėžys — Vėžíenė, Binkis — Binkíenė, Bindokas — Bindokíenė.

Bažnytinės teisės draugijos suvažiavime San Diego mieste šių metų specialiai pagerbtu kanonistu išrinktas kun. R. E. Goedert iš Čikagos už jo siūlomas moterystės nuostatų reformas, kurios pagreitintų moterystės bylų sprendimus ir pakeistų kai kuriuos reikalavimus, darant juos palankesnius susituokiantiems.