Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
LIETUVOS KOMUNISTAI DŽIAUGIASI HELSINKIO PASITARIMŲ DVASIA
"Tiesoje" rašoma, kad sėkmingai pasibaigus Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimams, susidarė komunistams palankios sąlygos plėtoti knygų mainus tarp įvairių valstybių. Komunistams tai auksinė proga skleisti savo politines idėjas vakarų pasaulyje.
Lietuvos TSR valstybinė biblioteka bendradarbiauja su 145 bibliotekomis įvairiose šalyse, o taip pat keičiamasi knygomis su 17 kapitalistinių kraštų kultūrinėmis draugijomis. Didžiausi leidinių mainai vyksta su JAV Kongreso biblioteka, kuri renka Tarybų Lietuvos mokslinę ir grožinę literatūrą, gaidas bei plokšteles. Palaikomi ryšiai su Kento, Pensylvanijos ir kt. Amerikos universitetų bibliotekomis. Našiai mainai vyksta su Britų biblioteka — Londone. Ne tik knygos, bet ir literatūriniai savaitiniai bei mėnesiniai leidiniai siunčiami į Švediją, Vakarų Vokietiją, o ypatingai glaudūs ryšiai palaikomi su Prancūzija (15 bibliotekų) ir Italija (11 bibliotekų).
Komunistų siekimus aiškiai pastebime iš jų išsiunčiamų knygų: P. Griškevičiaus "Lenino keliu didžiuoju", M. Šumausko "Socialistinė Lietuva", J. Maniusio "Tarybų Lietuva: laimėjimai ir perspektyvos", R. Batūros "Lietuva tautų kovoje prieš aukso ordą" ir kt. Praeitais metais buvo išsiųsta apie septyni tūkstančiai spaudos vienetų.
POETIŠKA - LITERATŪRINĖ VASARVIETĖ
Ties Anykščiais pastatyti poilsio namai — "Šilelis", kuriuose gali gyventi 450 žmonių. Vasarodamas šiame pušyne, gali pajusti ir išgyventi vysk. A. Baranausko aprašytą "Anykščių šilelį": iš ryto pasakišką miško bylą — nesuskaičiuojamų Anykščių šilelio sparnuočių klegenimą, suokimą, švilpavimą. Vasarotojai keliauja po literatūrines Anykščių vietas, besigrožėdami Rubikių ežeru, Karalienės liūnu, aplankydami Jono Biliūno gimtinę Niūronių kaime, vysk. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko atminimų muziejų, įkopia į Liūdiškių piliakalnį, ant kurio ilsisi Jono Biliūno palaikai.
"Tiesoje" rašoma, kad šie namai, tarsi sala pušų mariose. Mums labai abejotina, ar tie žmonės, kurie čia vasaroja iš "plačiosios tėvynės", žino, kad dar ne per seniausiai iš šios salos sklido šviesūs spinduliai po platų pasaulį, garsinant gražiąją lietuvių kalbą.
Kaip kiekvienoje Tarybų Lietuvos vasarvietėje, taip ir šioje, pastebima nešvara ir apsileidimas. "Tiesa" nesigėdina rašyti, kad ne vienoje vietoje takas nuo poilsio namų link Šventosios tiek įsigriaužęs į skardį, kad eini lyg grioviu. Nėra laiptelių. Anykščių šilelis išvažinėtas mašinų. Gražiu vingiuotu taku, kuriuo mėgdavęs po šilelį pasivaikščioti poetas vysk. A. Baranauskas, vyksta prekių pervežimas. Rodyklės į gražiąsias apylinkes bei lankytinas vietas nulenktos ir net nulaužytos. Skaitant "Tiesoje" parašytas šias eilutes, prisimena vysk. A. Baranausko parašyti žodžiai:
"Į kurį žiūrint, taip neramu regis:
Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs,
Lyg kokio raisto apsvilus kemsynė...
..........................
Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo.
Mat, toji pati galybė, kur miškus sugriaužė.
Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė".
KOMUNISTAI PRIPAŽĮSTA, KAD LIETUVOJE 18-TOJO AMŽIAUS ARCHITEKTŪRA BUVO KURIAMA JĖZUITŲ IR DOMININKONŲ ARCHITEKTŲ
"Literatūros ir Meno" savaitraštyje rašoma, kad Vilniuje 17-tame ir 18-tame amžiuje buvo dvi mokyklos, ruošiančios architektus — tai domininkonų ir jėzuitų. Šie du vienuolynai ruošė savo architektus, nes daug statė — statyba įėjo į vienuolynų programą. Vienuoliai, pritardami dvarininkų santvarkai, turėjo didelę įtaką į visą kultūrinį Lietuvos gyvenimą: švietimą, mokslą, literatūrą ir meną. Nepaisant vienuolynų daromų skriaudų Lietuvos prastiems žmonėms, kaip rašo savaitraštis, kai kurie vienuoliai buvo talentingi architektai ir sukūrė vertingų bei savitų architektūros kūrinių. Domininkonai labiau linko į vientisumą ir tapybiškumą, jėzuitai — į klasiškumą. Iš Vilniaus jėzuitai vykdavo dirbti į Gardiną, Minską, Polocką, Bobruiską, Vitebską, o taip pat ir į Rytprūsius.
Vysk. Motiejus Valančius, "Žemaičių vyskupystėje" aprašęs Kražių bažnyčios statybą, sako: . .o jėzavitas Zebrovskis ne vien išrašė ant popieriaus, kokia ta bažnyčia turi būti, bet dar, kaipo mokytas amatininkas, rodė mūrininkams, kaip turi dirbti".
SENOVĖS LIETUVIŲ GĖRIMAS — MIDUS
"Tiesoje" giriamasi, kad už lietuvišką midų gaunami diplomai, garbės raštai iš įvairių sąjunginių ir tarptautinių parodų: Poznanės, Montrealio, Londono ir Zagrebo. Lietuviško midaus gamybos būdui pripažinta visuotinė reikšmė ir išradimo apsaugos raštas, Anglijoje. Šiandien lietuviškas midus gaminamas Stakliškėse, pagal Aleksandro Sinkevičiaus nurodymus.
Komunistai pratę visus nuopelnus prisiskirti sau. Jie pamiršo, kad 16-tame amžiuje Tomas Makovskis, braižydamas Lietuvos žemėlapius, po jais duodavęs plačius Lietuvos istorijos ir geografijos aprašymus. Jo žemėlapių vienas pavyzdys išlikęs Upsalos universiteto bibliotekoje, kurio paaiškinimuose rašo: "Gėrimas iš medaus ir vandens, sumaišytas su vyšnių sultimis ir įvairiais kvapsniais, iki šimto ir daugiau metų išlaikytas namuose, savo skoniu ir aromatu geresnis už žinomą malvazijos vyną".
Wulfstan — anglų jūrininkas, keliaudamas po aisčių žemes apie 887-901 m. ir aprašęs jų papročius, mini, kad kilmingieji ir diduomenė gėrė kumelių pieną, o neturtingieji ir vergai — midų.
ATRASTA DAUGIAU ISTORINIŲ DUOMENŲ APIE KONSTANTINĄ ŠIRVYDĄ
Knygininkas ir leidinių vertintojas Juozas Rimantas paliko Lietuvos respublikinei bibliotekai daug savo rankraščių, tarp kurių K. L. Mittelsteine 30 puslapių mašinraštį apie Konstantiną Širvydą, parašytą 1936 m. Iki šiol K. Širvydas žinomas kaip jėzuitas, pamokslininkas, Vilniaus akademijos profesorius ir pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius. K. L. Mittelsteine, atskleisdamas K. Širvydą ano meto gyvenimo sąlygose, rašo apie Širvydo bendraamžius, mokytojus, mokinius; tokiu būdu iškyla naujos pavardės ir nauji duomenys. Jis teigia, kad Širvydas jau keturiolikos metų įstoja į jėzuitų gimnaziją Vilniuje. Šioje gimnazijoje Širvydas baigė poetikos klasę, išmokdamas lotyniškai, graikiškai ir hebraiškai rašyti poeziją. Jo mokslas užtruko keturiolika metų svetimoje aplinkoje, bet K. Širvydas išliko ištikimas lietuvių kultūrai todėl, kad jo kitataučiai mokytojai buvo susirūpinę vien katalikybės platinimu, o ne savo tautos idėjų skleidimu. Tokią išvadą daro K. L. Mittelsteine.
Didelę įtaką K. Širvydui padarė M. Daukšos postilė ir vysk. M. Giedraičio asmuo bei pavyzdys. 1608 m. daugumui lietuviškai kalbančių jėzuitų išvažiavus į Kražius, K. Širvydas, pasilikęs Vilniuje, buvo pagrindinis kovotojas už lietuvybės skleidimą. 1631 m. prieš pat mirtį jam buvo suteiktas laisvųjų menų daktaro titulas.
LIETUVOS IŠDIRBINIAI IR DARBININKŲ PASISEKIMAI
Kaune gaminami vaizdų perdavimo prietaisai, vardu "Šilelis", buvo apdovanoti kokybės žymeniu. Jį gaminantiems darbininkams didelis džiaugsmas, bet kaip pas komunistus priprasta, jie turėjo pasižadėti ir įsipareigoti pakelti darbo našumą ir kiekybę.
"Šilelius" gamina jau trečius metus ir jų daug parduoda Suomijai, Lenkijai, Kanadai, Čekoslovakijai, o šiomis dienomis paruošta siunta ir į Angliją. "Šilelių" per metus pagaminama 40 tūkstančių.
Vilniaus kuro aparatūros gamykla gamina traktoriui T-25 labai svarbią dalį — kuro siurblį. JAV žada šį traktorių pirkti iš Tarybų Sąjungos. Darbininkai buvo raginami dirbti be poilsio, todėl pirmieji įvykdė penkmečio planą respublikoje.
Utenoje gaminamos laboratorinės elektros krosnys ir džiovinimo spintos. Šie gaminiai turi didelę paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jie turi valstybinį kokybės ženklą.
Labai tikslias stakles su apmatiniu valdymu gamina Vilniaus "Žalgirio" staklių gamykla. Jomis gaminiai padaromi kelių mikronų tikslumu. Vienomis staklėmis atliekama 30 skirtingų veiksmų, ir vienas darbininkas gali aptarnauti kelias stakles. Leipcigo ir Berno tarptautinėse mugėse trys lietuviškų staklių pavyzdžiai gavo aukso medalius.
Pirmą kartą Lietuvoje sukurtos ir pradėtos gaminti "trečiosios kartos" elektroninės skaičiavimo mašinos. Šios mašinos per sekundę atlieka dešimtis tūkstančių veiksmų ir pakeičia šimtus žmonių.
Lietuvoje šiandien gaminami 108 gaminiai su kokybės ženklu. Daugumo šių gaminių Lietuvos žmonės nemato ir net nusipirkti negali, nes jie išvežami į "broliškas" respublikas arba užsienį.
DAR APIE PUSTOMO SMĖLIO KOPAS
Nidos-Gobšto rago ruože pustomos kopos maždaug po 3-5 metrus per metus slenka į rytus, užpildomos smėliu pamario palvę, pievas ir medžių gojelius. Gausiai žmonių lankoma Parnidžio kopa per penkiolika metų vietomis paslinko keliasdešimt metrų į priekį ir pažemėjo apie 10-12 metrų. Šias kopas nuo jūros skiria palvės miškas ir jos nebegali pasipildyti jūros smėliu. Jos žemės tol, kol susidarys simetrinis jų vertikalus piūvis, tada jos palaipsniui apžels sausra-mėgėmis žolėmis ir krūmokšniais. Visiškai jos neišnyks, o išliks 20-25 m. aukščio smėlio gubriu. Šią padėtį jos pasieks po 150 -200 metų.
Lietuvos mokslininkai ieško būdų, kaip dirbtinėmis priemonėmis kryptingai tvarkyti smėlio judėjimą bei pasiskirstymą kopose. Turima vilčių, kad kopos ir jų grožis bus išsaugotas.
1979 METAIS VILNIAUS UNIVERSITETAS ŠVĘS 400 METŲ SUKAKTĮ
Šiam jubiliejui pradėta ruoštis jau šiandien. Atnaujinami istoriški paminklai, buvusi Šv. Jono šventovė ir kt. vietos. Išryškinama kadaise tris-keturis kartus uždažyti didingi tapybos kūriniai, atsargiai nuskutant kruopelę po kruopelės dažų sluoksnių, po kuriais slypi reikšmingos vaizdų mažmenos. Vaizdakaliai atnaujina gausybę lipdytų meno kūrinių, medžio drožėjai — baldus ir medžio drožinius, metalistai taiso šviestuvus, auksuotojai — baroko išraitymus. Atnaujinami spalvoti langai. Jau sutaisyti mažieji vargonai, o netrukus suskambės ir didieji.
PASTATYTAS NAUJAS TILTAS PER NĖRĮ
Verksnionyse, ties trijų rajonų riba — Vilniaus, Trakų ir Širvintų, lapkričio 14 d. atidarytas naujas tiltas per Nėrį. Važiuojant iš Vievio į Maišiogalą, nereikės važiuoti per Vilnių. Pasinaudojant nauju tiltu, kelias sutrumpės 60-čia kilometrų.
Sukelia juoką, kai "Tiesoje" rašoma, jog šis tiltas buvo baigtas statyti dviem mėnesiais anksčiau nuskirto laiko ir buvo tiltų statytojų dovana TSKP 25-jam suvažiavimui. Tai tikras pasityčiojimas iš darbininko, gyvenančio "darbo žmonių rojuje". Suprantama, kad ši statytojų grupė buvo nuolat barama ir raginama greičiau dirbti, kad tiltas būtų baigtas prieš komunistų partijos suvažiavimą.
KAUNO LAISVĖS ALĖJA TIK PĖSTIEMS
Nuo centrinio pašto iki sankryžos su Ožeškienės gatve viena alėjos pusė paaukštinta ir padengta plytelėmis. Uždrausta važiuoti automobiliams, ir čia vaikščioja tik pėstieji. Ateityje visa Laisvės alėja bus skirta tik pėstiesiems.
DZŪKIJOS MIŠKUOSE DAUG GRYBŲ IR UOGŲ
Šiemet dzūkai pririnko 1673 tonas grybų, 75 tonas mėlynių, 51 toną spanguolių ir 5 tonas šermukšnių. Tik dalis šių gėrybių buvo panaudota savo reikalams — didesnė parduota užsieniui.
PRIE PANEVĖŽIO BUS PADARYTOS MARIOS
Nevėžio aukštupyje, šalia "Ekrano" gamyklos, jau pradėti statybos darbai ir upė pasukta nauja vaga. Busimosios marios bus 84 hektarų ploto ir nusitęs aštuonis kilometrus. Planuojama taip pat šešių metrų aukščio vandens krioklys.
LIETUVOS DAILININKŲ KŪRINIŲ PARODA
Tarptautiniams moters metams paminėti spalio 29 d. Dailės parodų rūmuose, Vilniuje, įvyko respublikinė moterų dailininkių paroda, kurioje buvo 250 darbų. Lietuvos Dailininkų sąjungoje moterys sudaro beveik pusę visų narių. Lietuvos dailininkės su savo darbais dažnai atstovauja Tarybų Lietuvos dailei užsienyje, kur yra ne kartą pelnę tarptautines dovanas.
LIETUVOJE MOKOSI KAS TREČIAS
Lietuvos komunistai giriasi, kad po karo jie pristeigė daug įvairių mokyklų. Lietuvos respublika mokyklų skaičiumi pirmauja visoje TSRS. Iš dešimties tūkstančių gyventojų šiandieninėje Lietuvoje yra 205 moksleiviai, kurie gali pasirinkti 170 amatų. Tai apie 50 procentų visų TSRS mokomų dalykų.
KOMUNISTINĖJE LIETUVOJE AUTOMOBILIO PADANGA KAINUOJA 74 RUBLIUS
Automobilių savininkai, neįstengdami nusipirkti be galo brangių padangų, jas vagia. Už padangos pavogimą automobilistai baudžiami iki dvejų metų laisvės atėmimu.