Šis "Laiškų Lietuviams" numeris yra iliustruotas jaunos dailininkės Danguolės Stončiūtės grafikos darbų nuotraukomis. Norėdami skaitytojus supažindinti su dailininke, pasinaudojame pasikalbėjimais, kuriuos su ja turėjo Emilija Pakštaitė ir Vytautas Keblys praėjusią vasarą lituanistikos kursuose prie Kent universiteto. Kursuose buvo šiek tiek paliesti ir kai kurie žurnalistikos klausimai. Studentams buvo liepta, kad kiekvienas padarytų interviu su kokiu nors lektorium arba kursų dalyviu. Tad tie du minėti studentai pasirinko dail. Danguolę, kuri taip pat buvo tų kursų studentė. Tuos du pasikalbėjimus čia sujungiame į vieną, pateikdami ir vieno, ir kito studento klausimus, išleisdami tuos, kurie kartojasi.

E.P.Kas Tave paskatino studijuoti meną?

D.S.Kai buvau maža, pradėjau pianino pamokas. Kai ateidavo muz. Juozas Strolia, verkdavau, slėpdavausi. Mama suprato, kad pianino nemėgstu, tai nutarė jį pakeisti kitokiu menu. Pastebėjusi mano norą piešti,

Danguolė Stončiūtė

ji nuvedė mane pas dail. Petravičių. Šiuo menu aš susidomėjau.

V.K.O kur daugiau esi studijavusi meną?

D.S.Baigusi gimnaziją, studijavau meną Mundelein kolegijoje, taip pat dar lankiau kursus ir Čikagos Meno Institute.

V.K.Kokias meno šakas ten esi studijavusi, kuo labiausiai domėjaisi?

D.S.Studijavau meno pedagogiką, meno istoriją ir grynąjį bei taikomąjį meną. Labiausiai mane domino įvairios grafikos šakos.

V.K.Kokį mokslo laipsnį esi įsigijusi?

D.S.   Turiu bakalaurą, bet noriu dar įsigyti ir magistro laipsnį.

E.P.   Dažnai įvairių menininkų darbuose pastebime kitų įtaką. Įdomu, kas Tavo kūrybai yra turėjęs didžiausios įtakos?

D.S. Manau, kad didžiausios įtakos man yra turėjęs dail. Petravičius. Kai pradėjau su juo dirbti, neturėjau jokio supratimo apie meną. Pirmosios pamokos buvo grafikos dėstymas. Kadangi pasilikau prie grafikos, tai jo įtaka aiškiai jaučiama, tačiau mano tematika ir galvosena skiriasi.

E.P.Kodėl nutarei pasilikti beveik išimtinai prie grafikos?

D.S.   Man patinka grafikos technikinis procesas: medžio rėžimas, metalo graviravimas, rūgščių sumaišymas bei paruošimas. Be to, grafikoje yra tam tikras nelauktumo efektas — kaip įvairūs elementai paveikia medžio ar metalo plokštę. įdomu, kaip kūryba išauga iš pačios dirbamosios medžiagos.

E.P.   Tavo stilius lengvai atpažįstamas. Ar tai sąmoningas vyksmas?

D.S.Mokykloje mus skatino išvystyti savo stilių, surasti savitą būdą pasaulio atvaizdavimui. Dabar to nedarau sąmoningai — gal tai įpratimas. Bandau naudoti naujas išraiškos formas, bet pagrindinis stilius pasilieka.

V.K.O koks yra Tavo stilius, kaip jį pavadintum?

D.S.   Beveik visi mano darbai yra nespalvoti abstraktai. Daugiausia tai yra suabstraktintos gamtos formos. Nupiešti ką nors realistiškai — tai mechaniškas darbas. Tai galima pasiekti ir fotografijos aparatu. Aš stengiuosi taip piešti, kaip man tos formos ir tie daiktai atrodo, stengiuosi juose pastebėti tai, ko fotografijos aparatas negali pagauti.

E.P.   Ar Tavo darbuose galima rasti lietuviškų motyvų?

D.S.Kai ieškau naujų temų, tenka pasiknisti po lietuvių tautosaką. Keli darbai buvo įkvėpti liaudies pasakų. Esu panaudojus ir Mačernio poeziją, kuri yra labai vaizdi. Galima iš vienos eilėraščio eilutės sukurti paveikslą.

V.K.Ar jau esi turėjusi savo individualių parodų?

D.S.Taip, esu turėjusi tris individualias parodas: Mundelein kolegijoje mokslo užbaigimo proga, Čikagos Čiurlionio galerijoje ir Ateitininkų sendraugių stovyklos metu Dainavoje.

E.P.Kokie Tavo ateities planai?

D.S.Noriu eksperimentuoti, vartojant spalvas grafikoje. Taip pat, jeigu įsigysiu magistro laipsnį, norėčiau dėstyti meną universitete. Tada liktų laiko ir kūrybai.

V.K.Esame girdėję, kad Tavo netolimos ateities planuose yra ir vedybos. Ar manai, kad tai turės kokią nors įtaką Tavo kūrybai?

D.S.Į šį klausimą galės atsakyti tik ateitis.