Skyrių tvarko JUOZAS VAISNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

NETIKSLUS LINKSNIŲ VARTOJIMAS

     Netaisyklingai ar ne visai tiksliai vartojami linksniai gal yra dažniausiai pasitaikąs, bet pirmu žvilgsniu retai pastebimas mūsų kalbos trūkumas. Vyresniajai kartai neigiamos įtakos čia yra padariusios slavų ir vokiečių kalbos, o dabartinei kartai — gyvenamųjų kraštų kalbos: Šiaurės Amerikoje — anglų. Pietų Amerikoje — ispanų ir portugalų. Klaidų pasitaiko visuose linksniuose. Paminėsime keletą dažniau pastebimų atvejų, kur netiksliai pavartojamas vienas ar kitas linksnis.

     Vardininkas. Charakteringa mūsų kalbos konstrukcija yra sakiniai su dalies kilmininku, bet atrodo, kad šią konstrukciją vis labiau ir labiau stengiasi išstumti vardininkas. Gal čia kokių nors griežtų taisyklių negalima nurodyti, bet kiekvienas, pakankamai mokąs lietuvių kalbą, gali nujausti, kur labiau tinka dalies kilmininkas negu vardininkas. Ir J. Jablonskis tokius vardininkus taisė. Štai keletas jo taisytų pavyzdžių:

     Pinigai ( =Pinigų) bus, tik mokėkit naudotis. Tame vakare bus ir svečiai ( = svečių). Dabar jau yra viltis (=vilties), kad ligonis išgis. Ir čia atsiras pirkliai, vietiniai žmonės (=pirklių, vietinių žmonių), kurie, nusipirkę žemės, mokės ją ir branginti. Ūkininkui pasikvietus svečių, ateina kartais ir nekviesti žmonės ( = nekviestų žmonių).

     Kilmininkas. Kartais vartojamas kilmininkas, kur geriau tiktų naudininkas, pvz.: Jis paspaudė draugo ranką. Tėvas piktai pažvelgė į sūnaus akis. Tuo savo elgesiu kaimynas užnėrė kilpą ant mano kaklo. Pagalvokime, kas norima šiais sakiniais pasakyti. Spaudžiant ranką, be abejo norima kitą asmenį pasveikinti, pareikšti jam padėką, pagarbą. Bet kas sveikinama, kam reiškiama padėka ir pagarba? Be abejo, asmeniui, o ne jo rankai. Tad ši mintis daug aiškiau ir tiksliau būtų išreikšta, vartojant ne kilmininką, o naudininką: Jis paspaudė draugui ranką. Antruoju sakiniu norėta pasakyti, kad tėvas užpyko ant sūnaus, bet ne ant jo akių, tad reikėtų taip sakyti: Tėvas piktai pažvelgė sūnui į akis. Trečiojo sakinio mintis yra ta, kad kaimynas savo netinkamu elgesiu man padarė daug žalos, įstūmė mane į kokią didelę nelaimę ir pan. Toji žala ar nelaimė yra man, o ne mano kaklui, tad čia reikėtų taip pasakyti: Kaimynas savo elgesiu užnėrė kilpą man ant kaklo.

     Naudininkas. Dažnai būtų daug geriau vartoti naudininką su veiksmažodžio bendratimi, negu su tos pačios rūšies daiktavardžiu, pvz.: įsigijau įrankių automobilio pataisymui ( = automobiliui pataisyti). Ar turi termometrą temperatūros matavimui? (= temperatūrai matuoti?). Renka pinigus našlaičių prieglaudos išlaikymui (=našlaičių prieglaudai išlaikyti).

     Galininkas. Netaisyklingai galininkas vartojamas su slinkties veiksmažodžiais. Šie veiksmažodžiai reikalauja kilmininko. Pvz.: Eina duris ( = durų) atidaryti. Advokatas stojo jų bylą ( — bylos) ginti. Motina nusiuntė sūnų vyšnias (=vyšnių) skinti.

     Katrais galininkas netaisyklingai vartojamas dalies kilmininko vietoje, pvz.: Mokslininkai, bandydami naują aparatą, gavo labai gerus rezultatus (=gerų rezultatų. Ūkininkas tręšia žemę, kad sulauktų geresnį derlių (=geresnio derliaus).

     Įvairiose tarmėse žmonės įpratę vartoti galininką ir prie neigiamųjų veiksmažodžių, kur paprastai reikia kilmininko, pvz.: Aš niekad nepamiršiu tą jo nuoširdumą ( — to jo nuoširdumo). Jis negali atleisti tokį įžeidimą ( = tokio įžeidimo).

     Kai kada netaisyklingai vartojamas prielinksnis į ir galininkas su posakiais daryti įtaką, poveikį, įspūdį, pvz.: Ši aplinka turi didelę įtaką į jaunimą ( = turi jaunimui didelės įtakos). Jo prakalba padarė teigiamą įspūdį į visą minią ( = visai miniai). Būtų klaidinga nepaisyti užteršto oro poveikio į žmogaus sveikatą (—žmogaus sveikatai).

     Į anglų kalbą nusižiūrėjęs jaunimas, net kai kada ir vyresnioji karta, pasako: Atsakyk man šį klausimą. Jis atsakė mano klausimą (plg. angį. he answered my question). Lietuvių kalboje sakoma: Atsakyk man į šį klausimą. Jis atsakė į mano klausimą. Taigi čia nedera vartoti galininko be prielinksnio į.

     Su veiksmažodžiais čiupti, griebti, imti, nutverti ir pan. kartais vartojamas galininkas, kartais naudininkas. Jeigu norima pabrėžti visą objektą, tai vartotinas galininkas, pvz.: Aš čiupau už rankos. Jis nutvėrė mane už kojos. Pagriebk už krūtinės. Tačiau kai norima pabrėžti labiau tik objekto dalį, tai vartotinas naudininkas, pvz.: Aš čiupau jam už rankos. Jis nutvėrė man už kojos. Pagriebk jam už krūtinės.

     Įnagininkas. Kai kurie šį linksnį labai įpratę vartoti ten, kur kiti linksniai geriau tiktų. Štai pora pavyzdžių: Jis padarė mudu abudu nelaimingais ( = nelaimingus). Aš nenoriu nė vieno žmogaus padaryti nelaimingu ( = nelaimingo). Iš šių pavyzdžių matome, kad lietuvių kalboje tokiais atvejais vartojamas ne įnagininkas, bet dvejybinis galininkas arba kilmininkas. Tokius sakinius ir J. Jablonskis visuomet taisydavo: Mūsų krašto sąlygos knygų leidimą daro visai negalimu ( = negalimą), privatiems leidėjams nepakeliamu (=nepakeliamą). Veikalų ypatybės daro juos skirtingais ( — skirtingus).

     Yra peiktinas įnagininko vartojimas su prielinksniu su prie veiksmažodžių atsitikti, darytis, pvz.: Kažin kas su juo atsitiko ( = jam atsitiko), kad neateina? Nežinau, kas su mano vaiku (=mano vaikui) daros — toks neklaužada.

     Taip pat neretai įnagininkas vartojamas su veiksmažodžiais apsimesti, būti, dėtis, darytis, jaustis, pasirodyti, prisipažinti, virsti ir kt., su kuriais geriau tinka vardininkas, pvz.: Nenorėk būti perdaug gudriu ( = gudrus). Prisipažįstu nugalėtu ( = nugalėtas). Jis per ilgą laiką pasidarė trumparegiu ( = trumparegis). Šiandien jis jaučiasi dideliu herojum ( = didelis herojus). Reikia dar ilgiau tuos vaisius palaikyti, kad pasidarytų tinkamais ( = tinkami) valgyti. Tas jo veikalas buvo dideliu įnašu ( — didelis įnašas) į mūsų literatūrą. Plg. J. Jablonskio taisymus: Jis apsimetė sergančiu ( = sergąs). Tie keliai jam rodydavosi pavirkiais ir tinkamais (=pavirkūs ir tinkami).

     Daug kas veiksmažodį vadinasi vartoja su įnagininku ten, kur reikėtų vardininko, pvz.: Jų sūnus vadinasi Petru ( = Petras). J. Jablonskis yra užrašęs tokį liaudies pasakymą: Šitas medis vadinasi ąžuolas.

     Kartais netiksliai pavartojamas įnagininkas su veiksmažodžiais pripildyti, prikimšti, prisotinti ir pan., kur turėtų būti vartojamas pilnio kilmininkas, pvz.: Statinė buvo pripildyta vynu ( = vyno). Nemanyk, kad mano kišenė būtų prikimšta doleriais ( = dolerių). Vanduo buvo prisotintas druska (=druskos).

     Iki šiol dar vis kai kurie nesugeba atsikratyti verstinio posakio (su) tikslu. Pavyzdžiui, imkime tokį J. Jablonskio taisytą sakinį: Taip jis padarė tikslu kitus nugąsdinti. Jablonskis šį sakinį įvairiai taiso: Taip jis padarė kitus gąsdindamas, norėdamas kitus nu gąsdinti, kad kiti nusigąstų, kitiems nugąsdinti.

     Vietininkas. Lietuvių kalboje vietininkas daug rečiau vartojamas, negu kitose kalbose. Bet daugelis, nusižiūrėję į kitas kalbas, pradeda vietininką vartoti ir tais atvejais, kur jo vartosena mūsų kalboje nėra paliudyta nei liaudies, nei rašytojų.

     Dažnai kai kurių vietininkas netiksliai yra vartojamas, kalbant apie asmens būseną arba daikto formą, pavidalą, pvz.: Vyras stovėjo didingoje pozoje (=didinga poza). Artistė pasirodė scenoje visoje savo didybėje ( = visa savo didybe). Tai galima išreikšti tobulesnėje formoje (= tobulesne forma). Kartais šiuos mineralus randame kristalų pavidale (= kristalų pavidalo). Jo kalba buvo atspausdinta ( = išspausdinta) dviejose kalbose (= dviem kalbomis). Daugelį mokslo veikalų jau turime ir lietuvių kalboje (= lietuvių kalba). Jis norėjo pasirodyti, kad nusimano meno dalykuose (= apie meną, apie meno dalykus).

     Kai kas be reikalo vartoja vietininkus sąlytyje ir santykyje, pvz.: Mūsų tautoje visuomet buvo labai glaudžiame sąlytyje (= labai glaudžiai susijusios) tautybė ir religija. Jo draugiškumu santykiuose su kitais visi stebėjosi. Šio sakinio prasmė visai nenukentės, jei išleisime žodį santykiuose.

     Taip pat daugelis yra labai įpratę vartoti posakius to pasėkoje, to pasekmėje, to išdavoje, kur visai pakaktų paprasto dėl to, arba dėl tos priežasties.