J. Plačas

     Kiekvienas žmogus noriai prisimena jaunystės dienas. Juk jaunystė — tai gyvenimo pavasaris. Jaunuolis pilnas energijos, jo vaizduotė laki, atmintis gyva. Jis gyvena laisvas, be rūpesčių, lyg skrajojanti plaštakė. Tai yra tikrai gražiausias, bet gal ir pavojingiausias gyvenimo laikotarpis. Vėjas daug kam yra naudingas, bet jis gali tapti ir viską naikinančiu uraganu. Kartais ir jaunuolio neatsakingumas, priešinantis Dievo ir žmonių įstatymams, būna panašus į uraganą. Laukinis arklys, atrodo, niekam nėra naudingas, bet jeigu jį prijaukinsi, pažabosi, tai jis trauks ir arklą, ir vežimą. Ir jaunystę reikia tvarkyti, valdyti, pažaboti. Gal viena naudingiausių tam tikslui priemonių yra darbštumas, nuolatinis kuo nors užsiėmimas.

     Dievas, išvaręs iš rojaus pirmuosius žmones, liepė jiems savo prakaitu užsidirbti duoną, atseit, savo darbu susikurti gyvenimą. Kristus, gyvendamas žemėje ir mokydamas žmones, daug kartų užakcentavo darbštumą.

     Vaikščiodamas kur nors parke, užtiksi prūdą. Jo vanduo neteka, nejuda, stovi vietoje. Pažiūrėk ir pamatysi, koks tas vanduo: dumblinas, nešvarus, dvokiantis. Jame pilna visokių gyvių, kirminų, jame perisi milijonai uodų. O štai tekančio upelio vanduo: grynas, švarus, tyras, kaip kristalas, gali suskaityti visus jo dugne esančius akmenukus. Ar ne taip yra ir su žmogumi? Nieko neveikdamas, jis pasidaro pilnas įvairių blogybių. Vokiečiai tinginį žmogų ir sugedusį daiktą vadina tuo pačiu žodžiu "faul".

     Walter Scott visuomet kartodavo: "Niekuomet nebūk be užsiėmimo".

     Kiekvienas gydytojas pasakys, kad tinginiavimas yra daugelio ligų priežastis. Žmogus, nieko neveikdamas, sutrumpina savo gyvenimą. Dabar daugelis miršta nuo širdies ligų, o širdis nusilpnėja tada, kai žmogus tinginiauja, nieko nedirba, net ir daug nevaikščioja, o važinėja automobiliu. Sutrinka jo kraujo cirkuliacija, suglemba visas organizmas ir tikrai, J. Firaudoux žodžiais tariant, tokio žmogaus kūnas tampa jo paties skeleto kapu.

     Peržvelgę įvairių nusikaltėlių istorijas, taip pat pamatysime, kad pagrindinė nusikaltimų priežastis yra tinginiavimas. Kai žmogaus sieloje atsiranda tuštuma, jis stengiasi ją kuo nors užpildyti, bet, deja, ją dažniausiai pildo tokiais būdais, kurie veda į kalėjimą.

     Jeigu šiandien didžiuojamės XX amžiaus kultūra ir civilizacija, tai turime lenkti galvas tiems žmonėms, kurie savo pasiaukojimu ir darbštumu pasiekė nuostabių rezultatų. Tų žmonių vardai yra surašyti didžiųjų enciklopedijų tomuose.

     Darbštumas žmogui suteikia ir moralinį pasitenkinimą, kad yra gražiai ir naudingai sunaudotas laikas — ta didžiausioji Dievo dovana žmogui. Tokius žmones gerbia ir visuomenė, jiems nebijo pavesti atsakingų pareigų, nes nėra pavojaus, kad jie gali apvilti, neatlikti savo darbo, nesąžiningai pasielgti. Tik darbštus žmogus užsitikrina ateitį, susikurdamas pakankamai medžiaginių ir dvasinių vertybių.

     Tinginys paprastai nebaigia nei pradėto mokslo, nei pradėto darbo. Gero darbo jis niekad nė neturi, nes jo nemėgsta. Jam visuomet trūksta pinigų, o gyvenimo patogumų labai nori. Tad ką jis daro? Stengiasi įsigyti pinigų visokiais nelegaliais būdais. Tokių žmonių nervai visuomet įtempti, jie visiems pavydi, nepatenkinti savo gyvenimu, tad stengiasi nusiraminti alkoholiu ar narkotikais. O visa tai juos stumia dar į didesnius nusikaltimus. Jų gyvenimas kartais baigiasi kalėjime arba elektros kėdėje. Šių dienų spauda mirgėte mirga tokių įvykių aprašymais, tik dažniausiai visai neprisimenama visų šių tragiškų įvykių pati pagrindinė priežastis — tingėjimas.

     Lietuviai šioje srityje gal yra laimingesni už daugelį kitų. Mat, lietuviai iš prigimties yra darbštūs žmonės. Jau prieš tūkstančius metų svetimtaučiai, turėję progos susitikti su lietuviais, gražiai juos aprašė savo kronikose, visur pabrėždami lietuvių darbštumą.

     Lietuvos ūkininkai, baigę sunkiuosius vasaros darbus, netinginiaudavo, bet prasimanydavo įvairiausių naudingų darbų namie. Vyrai vydavo virves, darydavo vyžas ir įvairius ūkiui reikalingus padargus bei namų rakandus. Moterys verpdavo, ausdavo, nerdavo, siuvinėdavo, lopydavo. Seneliai vaikams pasakas sekdavo, jaunimas dainuodavo, mįsles mindavo, patarles ar priežodžius kurdavo. Taip namie dirbdami, įvairiais darbais užsiiminėdami, jie sukūrė tokią turtingą mūsų tautosaką, kuria ir kitataučiai domisi. Kurie turėdavo gabumų, droždavo iš medžio kryžius, koplytėles, šventųjų statulėles. Rūpintojėlius. Šių liaudies kūrinių dabar galima rasti įvairiuose ir kitų tautų muziejuose.

     Ir mūsų tautos žymūnai buvo darbštumo pavyzdžiai. Štai, pavyzdžiui, dr. Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas šalia savo profesijos užsiiminėjo ir kitais mūsų tėvynei naudingais darbais: rašė knygas, leido laikraščius, rinko archyvinę medžiagą apie Lietuvą. Atgavus nepriklausomybę, per 20 metų tiek daug padaryta, kad reikia stebėtis. O kai bolševikai vėl išplėšė nepriklausomybę, daugelis lietuvių, pabėgę į svetimus kraštus, labai greitai savo darbštumu nugalėjo visas kliūtis, gavo gerus darbus, įsigijo profesijas ir kai kurie pralenkė net vietinius gyventojus. Ir dalis mūsų jaunimo, nepraradę nei savo tautybės, nei gimtosios kalbos, tapo visiems žinomais įvairių sričių mokslininkais bei menininkais.

     Gal tik nedidelė mūsų jaunimo dalis savo tėvus ir vyresniuosius laiko atsilikusiais nuo gyvenimo, numoja ranka į visas mūsų tautos tradicijas ir plaukia su srove. Deja, tokie paprastai nė gyvenamam kraštui nėra labai naudingi. Jie žūsta lietuviškajai visuomenei, bet ir kitur niekur neiškyla, o pradingsta kažkur pilkoje, bespalvėje minioje.

     Nors mūsų jaunimas, ypač studijuojantis, daug laisvo laiko ir neturi, bet visi dėlto gali jo surasti įvairiems naudingiems užsiėmimams, kurie gali duoti ir poilsiui reikalingo išsiblaškymo, ir prisidėti prie mūsų tautos išgarsinimo. Juk, pavyzdžiui, koks nors pasižymėjęs sportininkas gali ne mažiau šiam tikslui pasitarnauti, negu menininkas ar mokslininkas. Sportas yra labai gera priemonė ir stiprinti sveikatai, ir sunaudoti laisvam laikui, ir turėti malonumą.

     Lietuviai yra muzikali tauta. Tai galima pastebėti ir čia, išeivijoje. Turime nemaža aukštos klasės muzikų, pianistų, dainininkų. Pagyrimo verti jaunuoliai, kurie jungiasi į chorus ir ansamblius. Chorų, ansamblių ir tautinių šokių grupių jau mes nemažai turime, bet būtų labai naudinga, kad pavyktų suorganizuoti vieną kitą orkestrėlį, o gal ir didesnį simfoninį orkestrą. Jaunimui čia gana plati dirva, tik reikia ryžto.

     Turime gana daug jaunų žmonių, studijuojančių ar jau baigusių meną, tapybą, skulptūrą. Tai yra taip pat labai gera sritis išnešti lietuvių ir Lietuvos vardą į platesnę visuomenę. Dėl kalbinių kliūčių mes, gal būt, išeivijoje neturėsime daug gerų rašytojų ar poetų, bet galime turėti gerų dailininkų. Bet vis dėlto ir literatūros srityje neturėtume per greitai nuleisti rankas. Nors lietuvių kalba čia mokslus baigusiam jaunimui yra svetimesnė už vietinę, bet norint ir šioje srityje galima pasiekti gerų rezultatų. Reikia tik mėginti, rašyti, skaityti gerus lietuvių stilistus. Juk turime jau ir čia gimusių jaunuolių, kurie kartais visai neblogai parašo. Rašytoju galima tapti tik rašant.

     Yra ir kitų smulkesnių naudingų užsiėmimų, pvz. fotografuoti, rinkti pašto ženklus, įvairūs karpymai, lipdymai ir kitokie rankdarbiai. Žinoma, nereikia užmiršti tokių naudingų laisvalaikio užsiėmimų kaip svetimų kalbų mokymasis ir knygų skaitymas. Kiekvienas gali pasirinkti kokį nors "hobby" pagal savo skonį, palinkimus ir sugebėjimus.

     Norint ko nors gyvenime pasiekti, yra daug svarbiau darbštumas negu gabumas. Galima paminėti vieną kitą asmenį, kurie pasiekė pasaulinio garso ne tiek savo gabumais, kiek darbštumu. Garsusis fizikas Newtonas nepasižymėjo ypatingais gabumais, bet buvo nepaprastai darbštus. Edisonas, elektros lemputės išradėjas, taip pat tik darbu pasiekė tokių laimėjimų. Jis nuo pat mažens daug skaitė apie chemiją, fiziką, mechaniką. Prie savo išradimo labai ilgai dirbo, turėjo daug nepasisekimų, bet kantrybė ir darbštumas laimėjo. Garvežio išradėjas Stefensonas buvo labai neturtingas. Kasdien fabrike dirbdavo po 12 valandų. Mokėsi naktimis ir pietų pertraukų metu. Prie savo išradimo dirbo 15 metų.

     Prancūzijos imperatorius Liudvikas XIV sakydavo, kad valstybė yra valdoma darbu. Garsiausi pasaulinio masto kūriniai dažniausiai yra tik ilgo ir sunkaus darbo vaisius. Dantė savo "Dieviškąją Komediją" rašė ir taisė 30 metų. Ticianas savo kūrinį "Kristus Emmause" tapė 7 metus. Herschelis, teleskopo išradėjas, pagamino 200 veidrodžių, kol pasisekė vienas geras.

     Tad ne tik valstybės valdomos darbu, bet visa žmonija egzistuoja ir žengia pirmyn tik nuolatinio sunkaus darbo dėka. Darbas yra kiekvieno pasisekimo paslaptis.



 

•    Apie 600.000 JAV gyventojų užsiima transcendentine meditacija. Tai suminėjęs apaštališkasis delegatas Vašingtone arkiv. Jean Jodot pažymėjo, kad tai ženklas susidomėjimo religija.

•    Apklausinėjus per 22.000 studentų, iš suregistruotų "Who is Who Among American High School Students" rasta, kad daugiau kaip pusė jų sakosi, jog religija yra reikšmingas dalykas jų gyvenime. Procentas tų, kurie mano, kad religija yra svarbi visuomenės gyvenime, dabar pašokęs iki 86%, kai per 1973 metų apklausinėjimą tokių tebuvo 77%.

•    Meksikos mieste šimtai darbininkų buvo nuleisti dirbti 130 pėdų gilumoje, kad sustabdytų katedros slinkimą į žemes.

•    Daugiau kaip milijonas svarų drabužių, surinktų Padėkos dienos proga, jau pirmomis gruodžio mėnesio dienomis buvo persiųsta Katalikų šalpos tarnybai Niujorke.

•    Kovodami su maisto krize, JAV katalikai 1974 m. suaukojo 19,1 mil. dolerių alkstančių ir badaujančių šalpai.

•    Kelti balsą prieš religijos persekiojimus Lietuvoje pažadėjo JAV katalikų vyskupų konferencijos prezidentas arkiv. J.L. Bernardin, kai jį aplankė lietuvių delegacija, vadovaujama vysk. V. Brizgio.

•    Kasdienė malda ir Šv. Rašto skaitymas tebepraktikuojamas mokyklose Okalosa apskrity, Floridoje. Tai vyksta mokyklų tarybos nutarimu.

•    Ateistų sąjūdis, JAV-se organizuojamas Madalyn Murray O'Hair, kuri per teismus išreikalavo, kad mokyklose nebūtų kalbama malda, sakosi dabar turįs 60.000 narių. Lapkričio mėnesį jų centras įsikūrė 85.000 dol. kainavusiose patalpose Austin, Texas. Savo skyrius turi šešiose valstybėse; nori įsteigti kiekvienoje. Yra įsteigę American Atheist Book of the Month klubą; savo radijo programas perduoda per 21 stotį. Planuoja įsteigti ateistų kolegiją ir televiziją. Oficialiai jų sąjūdis vadinamas Society of Separation, Inc. Jie gavo teisę būti atleisti nuo mokesčių ir sakosi per metus gauną apie 100.000 dol. aukų.